Gan retas įvykis Lietuvos žiniasklaidoje – interviu apie netikėjimą
Lietuvos rytas skelbia pokalbį su dailininku Mariumi Jonučiu:
- Jūs jau minėjote ateistinę kultūrą. Bet mane nustebino, kad jūs kalbate būtent apie ateizmą, nes iš knygos pasirodė, kad labiau norėtumėte užstoti pagonybę, kuri tarsi buvo iš Lietuvos išstumta “importinio Dievo”.
- Aš tikrai nemanau, kad kuri nors religija yra geresnė už kitą. Bet tai tiesiog buvo šiurkštu, tai buvo okupacija. Visos religijos yra įdomios, bet visos Bažnyčios yra blogai.
Mane kartais bara, kad aš save vadinu ateistu, nes neva kovoju su Dievu, nors kovoti su tuo, ko nėra, keista. Bažnytinės taisyklės, kaip ir visuomeninės klišės, trukdo gyventi, bando kišti į dėžutes. Reikia nuo jų išsilaisvinti.
- Kodėl jos trukdo?
- Bažnyčia visada ėjo prieš žmogaus teises. Dabar popiežius, nuvažiavęs į Ispaniją, barėsi, bambėjo, kad leista gėjams tuoktis. Kodėl ne, jeigu jiems taip reikia? Arba va, popiežius ką tik leido išskirtiniais atvejais prezervatyvą panaudoti, kai vyrams prostitutams reikia (popiežius turėjo galvoje prostitutes, bet vertėjas blogai išvertė – red. pastaba), nors Afrikoje nuo AIDS miršta tūkstančiai žmonių, kaip tik nuo to, kad Bažnyčia jiems neleidžia prezervatyvų naudoti.
- Bet gal Dievas čia niekuo dėtas?
- Čia Dievas niekuo dėtas. Bet Bažnyčia yra politika. Pavyzdžiui, oficiali priesaika Lietuvoje baigiasi “Ir tepadeda man Dievas”. Kaip tik ir rašau, kad būtų galima dar pridurti “Ir tegul būna man gera dantukų fėja ir Kalėdų senelis tegul man atneša dovanų”, nes tai yra lygiaverčiai dalykai.
Ką manau?
Jeigu neklystu, tai yra mano pirmas matytas interviu, kuriama kalbamasi su ateistu apie požiūrį į religiją, dievus, Bažnyčią…
Jeigu norite apie Mariaus Jonučio knygą „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“ paskaityti daugiau, apsilankykite Tyto Alba svetainėje, arba nusipirkite knygą iš „Pirk internete„.
Komentarai (4)



