Skilties 'knygos' archyvas

Gan retas įvykis Lietuvos žiniasklaidoje – interviu apie netikėjimą

Lietuvos rytas skelbia pokalbį su dailininku Mariumi Jonučiu:

- Jūs jau minėjote ateistinę kultūrą. Bet mane nustebino, kad jūs kalbate būtent apie ateizmą, nes iš knygos pasirodė, kad labiau norėtumėte užstoti pagonybę, kuri tarsi buvo iš Lietuvos išstumta “importinio Dievo”.

- Aš tikrai nemanau, kad kuri nors religija yra geresnė už kitą. Bet tai tiesiog buvo šiurkštu, tai buvo okupacija. Visos religijos yra įdomios, bet visos Bažnyčios yra blogai.

Mane kartais bara, kad aš save vadinu ateistu, nes neva kovoju su Dievu, nors kovoti su tuo, ko nėra, keista. Bažnytinės taisyklės, kaip ir visuomeninės klišės, trukdo gyventi, bando kišti į dėžutes. Reikia nuo jų išsilaisvinti.

- Kodėl jos trukdo?

- Bažnyčia visada ėjo prieš žmogaus teises. Dabar popiežius, nuvažiavęs į Ispaniją, barėsi, bambėjo, kad leista gėjams tuoktis. Kodėl ne, jeigu jiems taip reikia? Arba va, popiežius ką tik leido išskirtiniais atvejais prezervatyvą panaudoti, kai vyrams prostitutams reikia (popiežius turėjo galvoje prostitutes, bet vertėjas blogai išvertė – red. pastaba), nors Afrikoje nuo AIDS miršta tūkstančiai žmonių, kaip tik nuo to, kad Bažnyčia jiems neleidžia prezervatyvų naudoti.

- Bet gal Dievas čia niekuo dėtas?

- Čia Dievas niekuo dėtas. Bet Bažnyčia yra politika. Pavyzdžiui, oficiali priesaika Lietuvoje baigiasi “Ir tepadeda man Dievas”. Kaip tik ir rašau, kad būtų galima dar pridurti “Ir tegul būna man gera dantukų fėja ir Kalėdų senelis tegul man atneša dovanų”, nes tai yra lygiaverčiai dalykai.

Ką manau?

Jeigu neklystu, tai yra mano pirmas matytas interviu, kuriama kalbamasi su ateistu apie požiūrį į religiją, dievus, Bažnyčią…

Jeigu norite apie Mariaus Jonučio knygą „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“ paskaityti daugiau, apsilankykite Tyto Alba svetainėje, arba nusipirkite knygą iš „Pirk internete„.

Knygų lentynėlė – kunigo pasakos apie tikėjimą

Bernardinai skelbia keletą ištraukų iš naujos knygiūkštės „Kaip atrodo dvasios? ir kiti didieji mažųjų klausimai, į kuriuos atsakė kun. Antanas Saulaitis SJ“:

Ar Angelas Sargas gali apsaugoti ne tik savo globotinį, bet ir kokį kitą žmogų ( jeigu paprašo)? (Ugnė)

Manau, kad yra neatsargių vaikų, kuriems gali prireikti dviejų Angelų Sargų, nes vienas pavargtų. Dievas viską daro, kad mums padėtų ir mus globotų, Jam talkina angelai. Jie mato Dievo veidą ir mums padeda būti teisingiems ir maloniems, gražiai elgtis ir gerai mokytis.

Ką manau?

Gan kvailai skamba ir paprasti pasakojimai apie tikėjimą visom tom nesąmonėm, tačiau, kai apie tikėjimą kalba sakydami bile ką ant liežuvio užplaukiančio, tai skamba dar kvailiau.

Ką daryti?

Auginantiems vaikus vertėtų supažindinti vaikus su kuo daugiau religijų, kad vaikai patys pamatytų, kokiais kiekiais visokių nesąmonių žmonės tiki… Ir svarbiausia, kad visi jie tiki, kad yra teisūs.

O šiaip visiems rekomenduoju pasiskaityti, tas ištraukas Bernardinuose – pamatysi, kokiais niekais tėvai savo atžaloms smegenis plauna.

N. Vasiliauskaitės paskaita apie sekuliarumą Laisvąjame Universitete

Praeitą savaitę Laisvojo universiteto (LUNI) diskusijoje svarstyta valstybės sekuliarumo idėja ir fundamentalizmas. Pilnoje susirinkusiųjų galerijos „Kairė- dešinė“ salėje kalba vinguriavo nuo valstybės ir religijos prie ateizmo bei anarchizmo. Diskusijos išvados galėtų būti tokios: sekuliarioje valstybėje daugiau žmonių gali jaustis nediskriminuojami nei nesekuliarioje, kur oficialiai dominuoja vienas pasaulėvaizdis, o visuomenės gyvenime apskritai vengtinas bet koks fundamentalizmas, t.y. bekompromisis idėjų priėmimas ir aklas tikėjimas jomis, neatsižvelgiant į aplinkybes. Tačiau įgyvendinti idealus nelengva, todėl visavertė žmogaus egzistencija galbūt įmanoma tik laisvai organizuojamose nedidelėse bendruomenėse, nejaučiant primetamos iš viršaus ideologijos – bažnytinio ar valstybinio fundamentalizmo.

Nuorodos

  • Paimta iš pranešimo spaudai Elta.
  • Praėjusios savaitės N. Vasiliauskaitės pranešimas (pranešimo santrauka?) – čia.
  • Bitininko įspūdžiai – čia.

Klausimas

Vienas iš laisvamanių iniciatyvinės grupės veiklos punktų yra „Leisti laisvamaniškas knygas su su leidykla „Kitos knygos““.

Ar kas nors iš skaitytojų esate susidūrę su knygų vertimu bei leidimu? Jeigu taip, parašykite komentaruose arba elektroniniu paštu.

Religinė propaganda vaikams, seneliams ir kaliniams

Biblija vaikams

LRT paruošė straipsnelį apie biblijos aktualumą.

Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas teigė:

Biblijos aktualumas ir naujumas iki šiol yra didžiulis. Kalbėti šia tema yra tolygu kalbėjimui apie europietiškos civilizacijos pagrindus

Lietuvos Biblijos draugija (LBD):

LBD duomenimis per 15 draugijos veikimo metų Lietuvoje išplatinta per pusę milijono Šventojo Rašto (knygų ir kompaktinių plokštelių) bei religinės literatūros egzempliorių.

Į šį skaičių įeina ir įvairūs sutrumpinti bei pilni Biblijos leidimai, Biblija vaikams, atskiros evangelijos bei literatūra apie Bibliją. Leidiniai platinti lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Dauguma leidinių išdalinta kalėjimuose, vaikų ir senelių namuose, prieglaudose.

O per paskutiniuosius metus LBD išplatino 7000 biblijos egzempliorių.

Ką daryti?

  • Valstybės pareigūnai neturėtų aiškinti apie tai, kad atgyvenusi religinių legendų knyga yra aktuali ir naujoviška
  • Kalėjimai, vaikų ir senelių namai neturėtų priimti religinės propagandos knygų

Knyga apie lytiškumo ugdymą geras indikatorius, kad jums reikia kreiptis į psichiatrą

Nuoga mergina su rožančium

Žinote kada reikia eiti pas psichiatrą? Ogi tada, kai jūs pareiškiate „negalima skaityti gerų knygų, reikia skaityti geriausias“ o po to išaiškėja, jog jūsų geriausių knygų sąraše yra: kunigo A.Narbekovo ir kt. „Lytiškumo ugdymo etika„.

[Vadovėlio pristatymo] organizatorių teigimu, ši knyga – tai atsakas vis labiau besiskverbiančiai mirties kultūrai, kai nuoširdžią meilę keičia seksas; kai painiojamos sąvokos – lytinis ugdymas tapatinamas su visiškai skirtingų tikslų siekiančiu procesu – lytiniu švietimu, remiamasi finansinės naudos, bet ne protu ir mokslo žiniomis grįstais argumentais.

Smagu, kad kunigai išreiškia norą, kad būtų remiamasi mokslo žiniomis ir protu, bet kažkaip nepastebėjau, kad jie šiais dalykais remtųsi ar skatintų remtis. Dažniausiai visgi jie remiasi biblija, sapnais, haliucinacijom ir kitais dalykais, kuriuos jie vadina „dievo žodžiu“, o mokslą, ypač prienantį išvadų prieštaraujančių „dievo žodžiui“ jie yra linkę ignoruoti.

Gerai ir tai, kad nepaisant visų didelių tos knygos pristatymų, jos ko gero tiesiog nerasite. Bent jau aš nesugebėjau niekur jos rasti internete pirkti.