Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Seimas paruošė pranešimą spaudai:

Seimas vakariniame posėdyje nusprendė sujungti du rezoliucijų „Dėl spektaklio, niekinančio krikščionių simbolius“ projektus ir sudaryti redakcinę komisiją šiam dokumentui redaguoti.

Seimo nario Vidmanto Žiemelio pateiktu Seimo rezoliucijos projektu (Nr. XIP-4819) siūloma Vyriausybei pareikalauti nutraukti spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, įžeidžiančio krikščionis, rodymą. Alternatyviu Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pristatytu rezoliucijos projektu (Nr. XIP-4824(2) numatoma pakviesti Lietuvos visuomenę boikotuoti krikščionis įžeidžiantį spektaklį, kuris skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Rekomenduoju paskaityti abi rezoliucijas. Vienoje jų siūloma imtis cenzūros:

Lietuvos Respublikos Seimas [...] kviečia Lietuvos visuomenę boikotuoti krikščionis įžeidžiantį spektaklį, kuris skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. (25 str. 4 punktą)

Kitame rezoliucijos projekte viso Seimo vardu kviečiama boikotuoti:

Lietuvos Respublikos Seimas, [...] siūlo Vyriausybei pareikalauti nutraukti spektaklio, įžeidžiančio krikščionis, „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ rodymą.

Kaip ten bebūtų – puiki reklama tiek festivaliui, tiek konkrečiam spektakliui iš visų mokesčių mokėtojų pinigų – ypač tų, kurie pasisako už boikotą ir cenzūrą?

Pamoka

Nemokama pamoka žmonėms dar nesuprantantiems, kad jie gyvena interneto amžiuje:

• siūlymai boikotuoti, drausti, cenzūruoti paprastai sukelia Streisand efektą:
  

  Streisand efektas yra reiškinys, kai bandymas paslėpti arba pašalinti informaciją turi nenumatytą pasekmę – gerokai platesnį tos informacijos paviešinimą.

Geriausia, ką galėjote padaryti, kad neišpopuliarintumėte spektaklio ir festivalio – patylėti.

Bernardinuose tūlas Vincentas Lazdenis bando aiškinti apie kūrybą:

Kokia kūrybos prigimtis?

Kūryba yra visiška Dievo dovana. Kuriantis žmogus – net ir ateistas – gyvena dvasinį gyvenimą, turi tam tikrą ryšį su Dievu. Žinoma, žmogus gali tą ryšį neigti. Visgi kūryba nėra tavo nuopelnas. Taip, tu padirbėjai, skyrei laiko, nugludinai… Gali išvažiuoti į pačią gražiausią pasaulio vietą, pasiimti pačią geriausią gitarą, mieliausią parkerį, labai mielą sąsiuvinį ir nieko neparašyti. Kūrėjas mums davė labai įdomią galimybę ir absoliučią laisvę kurti. Galime kurti net visiškai destruktyvų meną – pradedant nuo roko, kuris, rodos, suteikia daug energijos, tačiau yra destruktyvus. Jis suteikia džiaugsmingą nuotaiką, užveda, bet palieka tave atskirtą nuo visų kitų. Važiuodamas troleibusu pabandžiau pasiklausyti Šopeno. Pastebėjau, kad klasikinė muzika viską sujungia: surūdijusį stogą, kurį matai pro langą, troleibuso vairuotoją, pravažiavusį automobilį, žmones… Ji ne atriboja, bet įtvirtina šiame pasaulyje. Tuomet iš tikrųjų jaučiu, kad esu kartu su kitais. Gal tai ir yra vadinama harmonija.

Ką manau?

Gan tipiškas krikščioniškas požiūris:

• jeigu gydytojas išgydė, tai reikia padėkoti dievui.
• jeigu kas sukūrė gražią dainą, tai ne žmogaus nuopelnas – reikia padėkoti dievui.
• jeigu ko nors nesupranti (šiuo atveju vieno muzikos stiliaus), tai, žinoma, yra objektyviai blogas dalykas – destruktyvi muzika.

Ką daryti?

Tikintiesiems: nemenkinkite žmonių ir jų nuopelnų.

Ir būkit geri, nemaišykite šių dalykų: „klausydamas muzikos pajutau vienybę su pasauliu“ ir „klasikinė muzika sujungė stogą su trolebuso vairuotoju“, tai du visiškai skirtingi dalykai, kurių vienas, ko gero, yra tiesa, o kitas – paprasčiausia nesąmonė.

Slidi nuokalnė (sarkastiškas pasišaipymas iš tokių vincentų lazdenių)

Kadangi kūryba yra ne žmogaus, o dievo nuopelnas, tai visi žmonės dirbantys kūrybinį darbą – muzikantai, rašytojai, programuotojai, poetai, architektai, dailininkai, ir kt., o taip pat iš kūrėjų darbo besipelnančios organizacijos (įrašų studijos, teptukų pardavėjai, galerijos, dailės akademijos ir kt.) turi pervesti visas savo pajamas dievo vietininkui žemėje.

Rokeriai ir metalistai, už tai, kad naudoja dievo nuopelnus destrukcijai, turi ne tik pervesti visas pajamas dievo vietininkui, bet dar ir sumokėti baudą.

LUNI skelbia:

LUNI Kaunas kviečia į filmo „Zeitgeist: Addendum“ peržiūrą
2010 gruodžio 10 dieną, 18 valandą
VDU Menų galerijoje „101” (Laisvės al. 53)

[...]

[...] pateikiamas sušvelnintas religijų, kaip mitų, įrodymas, mitų kurie skirti masių kontroliavimui, įteigiant žmonijai baimę, susiskaldymą ir susipriešinimą. Pakvietimas į Zeitgeist judėjimą – graži filmo pabaiga, kartu su kvietimu pasikeisti iš beviltiško vartotojo į laisvą, nepriklausomą žmogų.

Ką manau?

Manau, kad šis filmas niekuo ne geresnis už pirmąjį („Zeitgeist“)… O trumpą Zeitgeist apibendrinimą pateikė Brian Dunning:

Joseph sukūrė antrąjį filmą „Zeitgeist: Addendum“, kuriame jis daug geriau atskleidžia save ir savo motyvus filmo „Zeitgeist“ sukūrimui. Iš esmės jis postmodernistinis utopistas, skiriantis didžiąją dalį savo pastangų pasisakymams prieš pinigais grįstas ekonomikas. Jis ragina atsikratyti valdžios, pelnų, bankininkystės ir civilinės infrastruktūros. supratus jo pažiūras yra daug lengviau suprasti, kodėl jis sukūrė „Zeitgeist“ ir taip stengiasi parodyti dabartinės santvarkos ir valdžios (establishment) blogį ir korupciją. Problema – ta, kad jis paprasčiausiai prikūrė krūvas visokio šūdo savo požiūrio prastūmimui, tuo peržengdamas ribą tarp filosofinio požiūrio propagavimo ir neetiškos propagandos.

Nemanau, jog „Zeitgeist“ ar „Zeitgeist: Addendum“ yra tinkamas filmas organizacijai norinčiai neskleisti klaidingos informacijos.

Lietuvos rytas skelbia pokalbį su dailininku Mariumi Jonučiu:

- Jūs jau minėjote ateistinę kultūrą. Bet mane nustebino, kad jūs kalbate būtent apie ateizmą, nes iš knygos pasirodė, kad labiau norėtumėte užstoti pagonybę, kuri tarsi buvo iš Lietuvos išstumta “importinio Dievo”.

- Aš tikrai nemanau, kad kuri nors religija yra geresnė už kitą. Bet tai tiesiog buvo šiurkštu, tai buvo okupacija. Visos religijos yra įdomios, bet visos Bažnyčios yra blogai.

Mane kartais bara, kad aš save vadinu ateistu, nes neva kovoju su Dievu, nors kovoti su tuo, ko nėra, keista. Bažnytinės taisyklės, kaip ir visuomeninės klišės, trukdo gyventi, bando kišti į dėžutes. Reikia nuo jų išsilaisvinti.

- Kodėl jos trukdo?

- Bažnyčia visada ėjo prieš žmogaus teises. Dabar popiežius, nuvažiavęs į Ispaniją, barėsi, bambėjo, kad leista gėjams tuoktis. Kodėl ne, jeigu jiems taip reikia? Arba va, popiežius ką tik leido išskirtiniais atvejais prezervatyvą panaudoti, kai vyrams prostitutams reikia (popiežius turėjo galvoje prostitutes, bet vertėjas blogai išvertė – red. pastaba), nors Afrikoje nuo AIDS miršta tūkstančiai žmonių, kaip tik nuo to, kad Bažnyčia jiems neleidžia prezervatyvų naudoti.

- Bet gal Dievas čia niekuo dėtas?

- Čia Dievas niekuo dėtas. Bet Bažnyčia yra politika. Pavyzdžiui, oficiali priesaika Lietuvoje baigiasi “Ir tepadeda man Dievas”. Kaip tik ir rašau, kad būtų galima dar pridurti “Ir tegul būna man gera dantukų fėja ir Kalėdų senelis tegul man atneša dovanų”, nes tai yra lygiaverčiai dalykai.

Ką manau?

Jeigu neklystu, tai yra mano pirmas matytas interviu, kuriama kalbamasi su ateistu apie požiūrį į religiją, dievus, Bažnyčią…

Jeigu norite apie Mariaus Jonučio knygą „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“ paskaityti daugiau, apsilankykite Tyto Alba svetainėje, arba nusipirkite knygą iš „Pirk internete„.

Sausio  13-osios proga Seimas suteikė tribūną fanatikui, kuris burnojo prieš gėjus, priš lyčių lygybę bei ragino išmesti vieną meno kūrinį, nepamiršdamas pridurti, kad katalikai daug tolerantiškesni už musulmonus, nes nenužudė to kūrinio autoriaus:

Vietoje to, kad Lietuvoje būtų keliama dora, pasak monsinjoro, Vilniuje įkurtas Lyčių lygybės institutas. Kunigas nerimavo, kad per šią Europos Sąjungos instituciją veiks gėjai, kurie „grasina ardyti mūsų šeimas“.
„Sakėme, kursim naują, šventą Lietuvą, o per Kalėdas Katedros aikštėje chuliganai sunaikino Betliejų, nors katalikai buvo pirmi maldoje ir kovoje už nepriklausomą Lietuvą, – jaudinosi kunigas. Tačiau monsinjorui už vis skaudžiausia, kad išvarginta tauta dėl to tyli.

Skaudžių žodžių laisvės kovų dalyvis negailėjo ir Prezidentūroje iškabintam tapytojo Šarūno Saukos paveikslui, kuriame „kaip rūpintojėlis vaizduojamas nuogas vyras su visais atributais“.
„Laimė, kad Lietuva ne musulmoniškas kraštas, nes jis už tokį darbą netektų savo galvos“, – sakė A. Svarinskas, pridurdamas, kad tą paveikslą reikia kabinti ne Prezidentūroje, bet nuleisti į šiukšlių dėžę arba sunaikinti.

Ką manau?

Manau, kad reikia padėkoti Lietuvos krikščionis, už tai, kad jie mūsų nežudo, o tik primetinėja mums draudimus.

Bernardinai skelbia keletą ištraukų iš naujos knygiūkštės „Kaip atrodo dvasios? ir kiti didieji mažųjų klausimai, į kuriuos atsakė kun. Antanas Saulaitis SJ“:

Ar Angelas Sargas gali apsaugoti ne tik savo globotinį, bet ir kokį kitą žmogų ( jeigu paprašo)? (Ugnė)

Manau, kad yra neatsargių vaikų, kuriems gali prireikti dviejų Angelų Sargų, nes vienas pavargtų. Dievas viską daro, kad mums padėtų ir mus globotų, Jam talkina angelai. Jie mato Dievo veidą ir mums padeda būti teisingiems ir maloniems, gražiai elgtis ir gerai mokytis.

Ką manau?

Gan kvailai skamba ir paprasti pasakojimai apie tikėjimą visom tom nesąmonėm, tačiau, kai apie tikėjimą kalba sakydami bile ką ant liežuvio užplaukiančio, tai skamba dar kvailiau.

Ką daryti?

Auginantiems vaikus vertėtų supažindinti vaikus su kuo daugiau religijų, kad vaikai patys pamatytų, kokiais kiekiais visokių nesąmonių žmonės tiki… Ir svarbiausia, kad visi jie tiki, kad yra teisūs.

O šiaip visiems rekomenduoju pasiskaityti, tas ištraukas Bernardinuose – pamatysi, kokiais niekais tėvai savo atžaloms smegenis plauna.

„Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – vienintelis Baltijos šalyse dokumentinių filmų žmogaus teisių tema festivalis. Trečiąjį kartą vykstantis festivalis spalio-lapkričio mėnesiais kviečia Lietuvos žiūrovus į kino sales. Pernai vykęs Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, šiemet festivalis taip pat įtrauks ir mažesnių miestų dokumentinio kino gerbėjus.

Šių metų festivalio programoje beveik pusšimtis dokumentinių filmų, nustebinusių ne vieno tarptautinio festivalio auditorijas, pelniusių prestižinius tarptautinius apdovanojimus. Be jau tradicinėmis tapusių nediskriminavimui, lygioms galimybėms skirtų, pilnametražių ir trumpųjų kino formų programų, šiemet ypač didelis dėmesys skiriamas pilietinėms iniciatyvoms ir aktyvizmui, o „žaliojoje“ programoje – penki filmai aplinkosaugos tema.

Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamas „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ pasaulyje pripažintos socialinės dokumentikos pagalba siekia suburti dokumentinio kino kūrėjus, žmogaus teisių specialistus ir ekspertus bei festivalio žiūrovus diskusijai, stiprinančiai Lietuvos pilietinę visuomenę.

2009-ųjų metų festivalio formatas ir tikslai nesikeičia – į nemokamas, pelno nesiekiančias festivalio filmų peržiūras bei papildomus renginius kviečiami visi, kuriems rūpi Lietuvos ir pasaulio ateitis.

Festivalis vyks: Vilniuje („Pasaka“, „Skalvija“, spalio 22-30 d.), Kaune (M. Žilinsko galerija, VDU klubas „Sesija“ lapkričio 4-8 d), Klaipėdoje (LCC Tarptautinis universitetas, lapkričio 5-8 d.), Panevėžyje (kino centras „Garsas“, lapkričio 11-15 d.), Ukmergėje (Ukmergės kultūros centras, lapkričio 12-13), Varėnoje (Varėnos kultūros centras, lapkričio 11-13), Šiauliuose (Frenkelio Vila, lapkričio 18-21).

Ką manau?

Manau, kad verta pakalbinti draugus ir pažįstamus pažiūrėti vieną kitą filmą – žmonės, tegul ir nesidomintys žmogaus teisėmis neretai linkę pasižiūrėti tokius filmus pasitaikius tinkamai progai…

Anykščiuose liepos 17-19 dienomis organizuojamas sunkiosios muzikos festivalis Velnio akmuo. Ypač smagu, tai kad festivalyje pasirodys ir grupė Sepultura (nedažnai į Lietuvą užsuka tokio lygio grupės).

Tai ypač nepatinka kunigams. Lietuvos egzorcistų asociacija net atsišaukimą Bernardinuose paskelbė:

Ypatingą susirūpinimą kelia brazilų grupės Sepultura dalyvavimas. Tai satanistinės krypties roko grupė, kurios pats pavadinimas sukelia neigiamų asocijacijų – supultura reiškia „kapas“. Kyla klausimas, kas ką nori palaidoti? Juk patys Sepultura nariai save apibūdina kaip mirties grupę. Ar mums reikia mirties propagandos? Ar mes puoselėjame žmogiškąjį asmenį ugdantį dvasinį klimatą ar destruktyvią depresijos kultūrą?

Atsišaukime metalistai vadinami dar vadinami mirties kultūros propaguotojais. Taip pat egzorcistai išreiškia nepasitenkinimą, kad Anykščiuose vykstančio muzikos renginio svetainėje naudojama nuotrauka iš Anykščių (bažnyčios nuotrauka) bei kviečia melstis.

Ką manau?

Kiek teko skaityti egzorcistų pasisakymų spaudoje, tiek jie vis labiau patvirtina įspūdį, kad jie visiškai nesusigaudo realybėje.

Alfa.lt rašo, kad

Vatikano pareigūnai planuoja paskelbti šiuo metu kuriamo filmo „Angelai ir demonai“ (Angels & Demons) boikotą, pranešė žiniasklaida.

Ką manau

Paprastai bažnyčios boikotas pritraukia daugiau publikos filmams…

Bernardinai.lt rašo apie krikšioniško roko grupę „Quest Rising“:

Ar gali mūsų muzikos klausytis netikintis žmogus? Taip, be abejonės. Juk daugelis klausosi muzikos visai nekreipdami dėmesio į dainų tekstus. Pavyzdžiui, ateistai klausosi grupių, atvirai garbinančių šėtoną, neagresyvūs žmonės klausosi dainų, kurių tekstai pilni agresijos ir panašiai.

Gan puiku, kad grupės daininkas supranta, jog ateistai netiki ne tik dievais, bet ir šėtonu.

Gan juokinga man pasirodė ši interviu dalis:

Kai kurie tikintieji prieštarauja krikščioniškajam rokui ir teigia, jog, pavyzdžiui, būgnais šlovinti Dievą negalima, nes juos naudojo šamanai, vudu žyniai. Pasak jų, tokią gana agresyvią muziką kurti įkvepia velnias. Ar Jums tenka susidurti su tokiu požiūriu? [...]

Su tokiu požiūriu susiduriu nuolat.

Ką daryti?

• Pasižiūrėti South Park (Pietų Parko seriją) apie tai, kaip Cartman kūrė kirkščioniško roko grupę (angliškas aprašymas).