Mokslas ir religija – susikertančios sferos
Komentarai (22) Technologijos.lt skelbia straipsnelį apie tai, kodėl nepaisant tikinčiųjų demagogijos apie mokslo ir religijos suderinamumą, mokslas mums visgi sako, kad dievų nėra:
Milijardų garbinami dievai arba egzistuoja, arba neegzistuoja. Ir šie dievai, jei egzistuoja, privalo turėti pastebimus egzistavimo įrodymus. Tad jų egzistavimo klausimas yra legitimus mokslinis klausimas, labai svarbus žmonijai.
[...]
Jei tinkamai kontroliuojamas eksperimentas pateiktų natūraliai nepaaiškinamų stebėjimų, tada mokslui tektų į nematerialaus pasaulio egzistavimo tikimybę pažvelgti rimčiau.
Po to straipsnelyje išvardijama keletas religinių koncepcijų besikertančių su mokslo tyrimais ir išvadomis – gyvūnijos sukūrimas, sielos egzistavimas, pasaulio sukūrimas, moralės atsiradimas, maldos poveikis.
Ką manau?
Kad ir kaip tikintieji norėtų, kad mokslo tyrimų ir religijos „tyrimų“ sferos nesikirstų – to niekada nebus, nes mokslo misija – išsiaiškinti tiesą. O tiesos išsiaiškinimas reiškia ir tai, kad pramanai yra paneigiami.
Bullshit. Tai tereikštų, pačiu geriausiu atveju, kad stebėjimai kol kas natūraliai nepaaiškinami. Ir dabar yra natūraliai nepaaiškinamų stebėjimų. Dalis jų dėl klaidų darant eksperimentą, dalis iš tiesų natūraliai nepaaiškinami. Iš tiesų nepaaiškinami tiriami toliau ir stengiamasi rasti paaiškinimą, o ne pradedama rimčiau žvelgti į dievus.
Jei jau tas dievas toks yra visagalis, ką jam reiškia suorganizuoti TV forumą žiūrimiausiu laiku? O jei negali, vadinasi, tikintiesiems teks susitaikyti su visais mokslinių įrodymų svarbumo apsėstais Tamošiais Netikėliais.
Tarp to, ką mokslas teigia esant, dievų nėra, tačiau mokslas neteigia, kad dievų nėra. Jokie materialaus pasaulio pasireiškimai fizikalistinės paradigmos rėmuose negali ir negalės būti priskirti dievų ar dievo veikimui. Tuščia kalbėti, kad gali būti kokie nors eksperimentai, įrodantys arba paneigiantys dievus. Toks kalbėjimas galimas arba dėl kalbėtojo nesupratimo apie ką kalba, arba tiesiog skirtas mulkinti.
Tarp kitko, mokslas negali įrodyti ne tik dievo, bet ir bet kokio subjekto egzistavimo. Niekas negali įrodyti, kad individas, atrodantis ir besielgiantis kaip žmogus, iš tikro turi potyrius ir išgyvenimus.
Nusifilosofavusiems pseudofilosofams apskritai niekas nieko negali įrodyti, įskaitant ir kad aplinkinis pasaulis nėra jų vaizduotės vaisius.
Tačiau su pirma dalimi visiškai sutinku. Jokie dievai neegzistuoja ir niekada neegzistuos mokslinėje pasaulėžiūroje. Kas sako, kad „egzistuotų jei būtų atrasta įrodymų“ iš tiesų nelabai viską apgalvojo, ir greičiausiai taip sako nes skeptikų foruminės taisyklės taip reikalauja, pripažinti kažką kai atsiranda įrodymų. Tarkim šmaikštusis Sarkazmas, jei žiūrimiausiu laiku pamatytų TV Forumą su Dievu asmeniškai, tarp pirmų dešimt tūkstančių „kas čiavyksta“ versijų jokiam dievui vietos nebūtų. Ir visiškai teisingai.
Problema, kad „mokslas dievų (ne)buvimo neįrodė / neįrodinėja / netiria“ kiekvienas žmogus supranta skirtingai. Vieniems iš to akivaizdu, kad dievų nebuvo, nėra, nebus. Kitiems atrodo, kad tai yra 50/50 jų egzistavimo tikimybė. Tretiems akivaizdu, kad Dievas yra.
Sejanus, prie asmeniškumų paprastai pereinama, kai neturima argumentų – dėl susierzinimo. Tačiau šiuo atveju net nelabai suprantu, ko nervintis. Rodos viskas aišku, kad nehumanitariniai mokslai užsiima tik objektais. Problema dėl subjektyvių išgyvenimų nėra tokia jau kvaila, kaip tau atrodo. Jei žadame protezuoti žmogaus smegenis (žiurkių smegenis jau bando protezuoti), turime žinoti, kad žmogus lieka subjektu, t.y. turi išgyvenimus. Kitaip kokia prasmė?
Romperai, moralė ir moralės atsiradimas nėra toks jau labai ir objektas. Pvz. krikščionybėje teigiama, kad moralę suteikia ir nustato dievas. Mokslas įrodė, kad moralė išsivystė evoliucijos būdu… Štai tau ir „mokslas užsiima tik objektais“.
Objektai yra viskas, ką subjektas išskiria iš supančio pasaulio. Tai gali būti daiktas, grupė daiktų, reiškinys, savybė, skaičius ir pan. Moralė – taip pat.
Nenoriu ginti krikščionybės. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, ko, mano manymu, tu nesupranti. Esminis skirtumas tarp teistinio ir ateistinio požiūrio – ar viskas sukurta (valios aktas), ar atsirado atsitiktinai. Tai, kad mokslas turi teorijų apie moralės atsiradimą dar nesako, ar moralė atsirado su tikslu ar be. Teorija išdėsto vienas kitą salygojančių įvykių grandinę ir vadina tai paaiškinimu. Tiesiog toks yra natūralistinis būdas aiškinti ir kitokio nėra. Nuo pasaulėžiūros priklausys gilesnės interpretacijos. Vienas įžiūrės kūrybiškumą per nuolatinį naujų objektų ir reiškinių atsiradimą, o kitas – ne.
Nepritariu krikščionių kalbėjimui Dievo vardu. Man taip pat daugelis dalykų atrodo kaip visiški išsigalvojimai, tačiau manau, kad kai kurios fundamentalios įžvalgos gali ir atitikti tikrovę. Žinios turi sugulti į vientisą ir neprieštaringą sistemą. Kol taip nėra, negalima kalbėti kategoriškai – galutinės tiesos žinotojo tonu.
„Kol taip nėra, negalima kalbėti kategoriškai – galutinės tiesos žinotojo tonu.“
Būtent taip ir yra:
* žinome, kad religijos išsigalvotos – išsivystė iš žmonių neišmanymo, noro kontroliuoti kitus ir pan.
* žinome, kad krūvos patikrinamų religinių teiginių pasirodė neteisingi
Kurios žinios tau nesugula į vientisą ir nepriekaištingą sistemą?
Mano sakinys bendro pobūdžio. Visiems būtų verta nemėginti iškišti abejotinus teiginius už tiesą. Mano manymu, visad reikia palikti vietos abejonei. Va, kad ir paskutiniam komentare – iš kur ištraukei, kad religijos išsivystė dėl noro kontroliuoti kitus? Juk paėmei iš lempos, ar ne?
Kol kas jokios žinios nesugula į neprieštaringą sistemą. Dideli žinių masyvai – sugula, bet visumos kol kas nėra.
Kol kas žinios nesugula į neprieštaringą sistemą. Žodis jokios – neteisingas.
Kas juokina faktiškai labiausiai, tai tikinčiųjų pasipūtėliškas teigimas, jog visa tai, ką išpažįsta ir aplamai požiūrį į daiktus jie yra gavę iš savo dievų e-mail’u, o patys – vos ne visuomeninių ryšių įgaliotieji atstovai. Patys pažiūrėkite: į kiekvieną klausimą reaguojama vienodai „Dievulis patenkintas/nepatenkintas, einama prieš jo valią/dievulis taip patvarkė“ etc. Kuris iš jų yra tas spaudos atstovas su oficialiais pranešimais?
Stebini, Sarkazmai. Kaip tu atskirtum tikinčius nuo netikinčių, jei tikintieji neišsiskirtų specifiniu, tik jiems būdingu, elgesiu? O be to niekas nėra nei keista, nei juokinga – viską galima paaiškinti
Kas mane juokina faktiškai labiausiai, tai ateistų pasipūtėliškas teigimas esą jie racionalesni, protingesni, kritiškesni, skeptiškesni, logiškesni, labiau apsišvietę už tikinčiuosius. Kai praktika rodo, jog tai nė iš tolo nėra tiesa.
Sejanus, kai kuriose srityse ateistai ir yra racionalesni, kritiškesni, logiškesni.
Pagrindinė sritis, kur tai galioj – religija. Dar kita sritis – biologija, kur ateistams netrukdo religiniai įsitikinimai. Dar kita sritis – elgesio vertinimas, kur ateistams netrukdo religiniai prietarai.
Sejanus, nepamiršk, kad rėmimasis klaidinga informacija trukdo priimti teisingus sprendimus.
Skeptike, greičiausiai painioji nesugebėjimą prognozuoti su moraliniu paklydimu. Tiesa ir teisingumas yra dalykai iš skirtingų sferų. Objektyvi tiesa visiems esantiems toje pačioje atskaitos sistemoje – viena, o teisingumų gali būti tiek, kiek subjektyvių vertintojų. Tikinčiam nėra problemų priimti teisingus sprendimus, o klaidinga informacija ir informacijos trūkumas priverčia suklysti visus. Savaime suprantama, kad išsilavinimas visada laimi prieš neišprusimą.
As cia kiek suprantu, romperas aiskina, kad imanomas dievo egzistavimas kazkur/kazkaip kur jo niekaip negali paziureti pamatuoti pastebeti (vienzo kaip bozonas tik dar nepastebimesnis). Negali zinot – gal ir yra, taciau tokiu atveju jis mazdaug toks pats nereiksmingas kaip 1 vandens molekule visame vandenyne. Klausimas kyla tada – o kam tada ji garbinti ir kitiems knisti prota del jo garbinimo?
Apie dalykus apie kuriuos negalima nieko pasakyti geriausia ir nieko nesakyti. Neknisti proto galima būtų nei su religija, nei su ateizmu. Bet, kita vertus, žodžio laisvė
Kol kas nepastebėjau nieko net iš tolo panašaus į tai, ką rašai. Niekur.
Ypač juokingas religijos pavyzdys, nes mano nuomone čia būtent ta sritis, kur daugumos outspoken ateistų logika ir racionalumas subyra kaip kortų nameliai.
Moksliniu požiūriu niekas neturi jokios prasmės. T.y. vyksta be tikslo. Taigi prasmės nėra ne tik kažko garbinime, bet ir klausimų uždavinėjime ir atsakymuose į klausimus. Tiesiog pasaulis toks yra. Jokie valios įsikišimai, moksliniu požiūriu, pasaulio nekeičia – nei Dievo, nei skeptiko, nei Kurshio. Mano taip pat. O kodėl? Todėl, kad nėra įrodymų, kad kokia nors valia egzistuotų.
Bet taip norisi maitintis iliuzijom