Krikščionys apie ateistus
Komentarai (19) Bernardinai rašo apie ateistus:
Egzistuoja du požiūriai į pasaulį: vieną siūlo tikėjimas, kitą – ateizmas. Pažiūrėkime, koks ateizmo atsakymas. Priekaištą, kurį galima išsakyti daugumai ateistų, galima pareikšti ir daugumai iš mūsų – tai paviršutiniškumas, nenoras susimąstyti. Netikintieji paprastai vengia daryti logiškas išvadas iš savo pasaulėžiūros; dažniausiai žmonės, palikę tikėjimą, tebesisupa į skarmalus, likusius nuo drabužių, išneštų iš krikščioniško namo. Tarsi būtų galima atsikratyti tikėjimo į Dievą, bet kartu ir kažkuo pagrįsti tikėjimą žmogaus orumu, protu, gera ar šviesia ateitimi. Žinoma, žmonės gali kiek nori laikytis prieštaringų požiūrių, bet leiskite atskleisti jų vidinį pakrikumą.
[...]
Į klausimus, kuriuos mes keliame, – kodėl mes gyvename, kodėl mirštame ir ką mums daryti – atsakymo paprasčiausiai nėra. Kaip tai suformulavo žinomas ateistų publicistas Cristopheris Hitchensas, kai jam diagnozavo mirtiną vėžio stadiją: „Į kvailą klausimą „o kodėl tai man?“ pasaulis vos teikiasi apsunkinti save atsakydamas: „O kodėl gi ne?“
Ką manau?
Manau, kad nelabai gražu krikščionims daryti tokius apibendrinimus apie netikinčiuosius.
Labai negražu apsimetinėti, kad atsakymų į klausimus neturime, jeigu jie yra. Turime mes tuos atsakymus! Tik tie atsakymai visiškai nesuderinami nei su Jėzum, nei su krikščionių dievu, nei su bet kokiais kitais dievais.
Apie evoliuciją
Ten pat rašoma ir apie evoliuciją:
Pats mūsų absurdo išgyvenimas, ieškojimas prasmės liudija apie tai, kad mes sukurti tam tikrai paskirčiai, – ir atsisakėme jos. Kad liktume ateistais, mums reikia patikėti, mums reikia patikėti, kad tai – kažkoks šalutinis evoliucijos efektas, begalinis konkurencijos dėl maisto ir patelių procesas. Bet sugebėjimas susimąstyti apie prasmę – užuot valgius ir dauginusis, dauginusis ir valgius – tik sugriautų mūsų šansus evoliucijos lenktynėse.
Visų pirma pradėkime nuo to, kad mes žinome, jog krikščionys kalba niekus – apie evoliucijos buvimą išsiaiškinome vienareikšmiškai jau seniai. O dauginimasis ir valgymas yra tokia jau šiaudinė baidyklė, kad aš net ir neatpažįstu tam aprašyme evoliucijos. Kad valgytume reikia maisto. Kad valgytume – reikia apsiginti nuo plėšrūnų. Kad daugintumėmės reikia pritraukti partnerių. Kad palikuonys išliktų – reikia juos apginti (pvz. kooperuojantis su partneriais).
Be to, derėtų nepamiršti, kad evoliucija nėra kažkoks stebuklingas išlikimo efektyvumo variklis. Evoliucija vyksta dėl atsitiktinių mutacijų ir natūralios atrankos. Ne visos mutacijos yra vienareikšmiškai naudingos išlikimui ar vienareikšmiškai nenaudingos. Gan neblogas to pavyzdys – žirafos kaklo evoliucija (suprantantiems angliškai).
Patarimas
Žmonėms kuriantiems mokslo karikatūras ir tada bandantiems jas paneigti siūlau eiti skaityti bent jau mokyklinio lygio vadovėlių. O dar geriau – spjauti į pasakas, spjauti į tom pasakom pagrįstas išankstines nuostatas ir nuoširdžiai paklausti: iš kur mes žinome, kad evoliucija vyko ir vyksta? Kokie mechanizmai veikia? Mokslas pateikia tikrai nuostabius atsakymus, ir svarbiausia – teisingus (arba bent jau apytikslius), o ne pramanytus.
O man didžioji straipsnio dalis patiko. Iki kol nepradėjo pamokslauti citatomis iš savo makulatūros. Daug minčių teisingos ir on spot. Įskaitant ir
Krikščionybės taktika – visur kišti savo nosį ir susargdinti.
„Bet be pionieriško klaidžiojimo siekiant nustelbti žmonijos egzistavimo tragizmą būgnais ir skanduotėmis, ateizmas siūlo ir kitą variantą – didvyriškai priimti tiesą, kad ir kokia grėsminga ji būtų.“
„tikėjimo kritikai mums praneša, kad žmogaus gyvenimas labai tragiškas“
„Žmogaus gyvenimo tragizmas akivaizdus, ir būtų kvaila su tuo ginčytis;“
Nesuprantu, ką tokio tragiško/grėsmingo krikščionys mato gyvenime?..
„Tikėjimas, kad mes turime moralinę pareigą ieškoti tiesos, o ją radę – likti jai ištikimi, be to, mums reikia būti ištvermingiems ir drąsiems, o tai yra krikščioniško požiūrio į pasaulį paveldas.“
A nepasprings vertybes besisavindami?
Kažkur skaičiau straipsnį, kad Aristotelis irgi krikščionis buvo
„Vyriškumas ir bailumas, ištikimybė ir išdavystė, kančios ir šiurkštumas prieš pasaulį turi tik vieną kainą – jokios.“
Ydingas požiūris – drąsa tampa farsu, jeigu ja būtinai reikia prieš kažką pasididžiuoti…
Labai geras ir gazus humanitariskas straipsnis. Man irgi patiko. kaip netikintis kai kurias vietas tiesiog „persokau akimis“.
Na, o blogeris…. Ai, net jau ir zodziu truksta, ka bepasakyti. Gal rimtai, padaryk pertrauka su blogo rasymu? Ryskiai issisemei ar perdegei.
Sitas man labai patinka „Netikintieji paprastai vengia daryti logiškas išvadas iš savo pasaulėžiūros;“
Toks jausmas, kad jau nu nebezinojo ka rasyt.
Mok, taigi… sakai, kad neįdėmiai perskaitei?
„Priekaištą, kurį galima išsakyti daugumai ateistų, galima pareikšti ir daugumai iš mūsų – tai paviršutiniškumas, nenoras susimąstyti.“
Ir kuo tai susiję su ateistais, ir dar dauguma? Kiba religingi nebūna paviršutiniški, visada noriai mąsto.
Man atrodo straipsnyje lygiai tas pats pasakyta. Laužiesi pro atviras duris?
Mane stebina krikščionybės apologetų arogantiškumas: aš teisus,aš mąstantis, o visi kiti – beveik avinai. Tas begalinis „teisingumo“ jausmas visada atvesdavo prie tragiškų pasekmių – inkvizicijos teismų, laužų, mokslinių teorijų draudimų, laisvos minties persekiojimo… Ko netrūksta krikščionybės propaguotojams, tai jau netrūksta – tai kuklumo. Jie, kalbėdami apie savo tikėjimą visada „pamiršta“, kad religingumas paremtas aklu tikėjimu,atmetančiu bet kokį kritiškumą. Taigi,jų pretenzijos be jokio pagrindo. Kuo kvepi, tuo kitus tepi.
paziurekim i istorija:
kada tikintys isitikine savo teisumu sudegino paskutine ragana?
kada ateistai isitikine savo teisumu (mao, stalinas) papjove ~100 000 000 zmoniu…
„inkvizicijos teismų, laužų, mokslinių teorijų draudimų, laisvos minties persekiojimo“
tamsta dar viduramziuose gyveni? nei as nei mano tevai nei mano seneliai neregejo tokiu dalyku… o vat ateistu siauba regejo…
diena kai pradesi placiai mastyti tapsi agnostiku…
Jonai, lygiai tas pats yra ir su ateizmo apologetais. Greičiausiai čia tiesiog žmogiška savybė, neįtakojama religingumo ar jo nebuvimo.
„Visų pirma pradėkime nuo to, kad mes žinome, jog krikščionys kalba niekus“
„Jie, kalbėdami apie savo tikėjimą visada „pamiršta“, kad religingumas paremtas aklu tikėjimu,atmetančiu bet kokį kritiškumą.“
man patinka tavo argumencija: tavo-paties-stereotipas-apie-religija —> isvada…
zmogau, tokia argumentacija realaus pasaulio neatspindi.
jau vien krikscionybes denominaciju yra kiek. tavo stereotipai paimti is kazkokiu amerikietisko protestantizmo nuotrupu ir iskreipti kaip tau patogu…
kad ir:
http://en.wikipedia.org/wiki/Pontifical_Academy_of_Sciences
kas visiskai priestarauja tamstos mastymui kad religija priestarauja mokslui ir dar ji nori sunaikinti…
ach kaip galejau pamirsti… Vatikanas remia moksla nes nori taip reklama pasidaryti. kaip gi kitaip gali buti!!! kokie begedziai!!! jie nori mazus vaikus is fizikos pamoku privilioti pas save ir isprievartauti! taip taip! juk ateistine dogma, kad religija – absoliutus blogis negali buti klaidinga…
„Jonai, lygiai tas pats yra ir su ateizmo apologetais. Greičiausiai čia tiesiog žmogiška savybė, neįtakojama religingumo ar jo nebuvimo.“
labai gerai pastebėta, brolau.
ginčas ar yra Dievas ar ne neturi nieko bendro su religija. ir žmogus teigiantis Dievą gali nieko bendro neturėti su religija ir net tikėjimu.
Religinis ginčas būtų kokią įtaką Dievas daro mūsų gyveninams ir pasirinkimas. tuo tarpu čia visai kas kita…
Tiesą sakant Afrikoje ir dabar žudomi vaikai ir moterys dėl „raganavimo“.
Gali daugiau apie tai čia pasiskaityti:
http://freethoughtblogs.com/pharyngula/2012/01/10/witch-hunter-ukpabio-spreads-her-poison-here/
Kaip tu pavadintum tokį savo „paramos“ mokslui demonstravimą, kuris yra tik maža Bažnyčios veiklos dalelė palyginus su viešai visais kanalais tauškiamus niekus apie stebuklus ir aiškinimą, kad tai niekuo neprieštarauja mokslui?
To xvsf:Stalinas , Mao ir kiti diktatoriai naudojo ir naudoja monoteistinę ideologiją, kurioje vienas dievas-persona ir viena tiesa. Neklystantis vadas jau lygu dievui. Lenino mauzoliejus kuo ne piramidė dieviškajai personai?