Aš – grėsmė Lietuvos saugumui
Komentarai (36) Lietuvos rytas rašo apie, tai kad ateistus, karaimus, jehovos liudytojus, agnostikus ir kitus ne krikščionis Seimas įstatymiškai įtvirtino, kaip grėsmę Lietuvai:
Grėsmių sąraše nurodyta ir vertybių krizė – „nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, krikščioniškų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos bei pliuralistinės visuomenės nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas“.
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlė šį straipsnį keisti, tarp grėsmių neminint krikščioniškų vertybių ir šeimos instituto silpnėjimo, tačiau tokiam siūlymui nepritarta. ŽTK siūlymas atmestas už jį balsavus 21 Seimo nariui, 23 – prieš, 26 – susilaikius.
Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtino, jog krikščioniškųjų vertybių įterpimas į Nacionalinio saugumo strategiją neatitinka Seimo išreikštos pozicijos ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurioje, pasak jos, „sąmoningai buvo atsisakyta vienos ir konkrečios religijos įvardijimo ir išaukštinimo“.
„Europos Konstitucijos kūrėjai vadovavosi visų žmonių lygybės idėja ir bendražmogiškosiomis vertybėmis, kurios nepriklauso tik vienai religijai“, – argumentavo parlamentarė.
Tuo tarpu jai prieštaravę parlamentarai atrėmė, jog Lietuvoje apie 80 proc. žmonių save nurodo esant krikščionimis, tad strategija atitinka šalies gyventojų interesus.
Prieš M. Pavilinionienės siūlymą žodžius „krikščioniškos vertybės“ pakeisti žodžiais „bendražmogiškos vertybės“ balsavo 23 tipai.
Ką manau?
Tikiuosi, kad ta saugumo strategija bus nukišta į kokį nors stalčių ir tiek… O aš pats į grėsmių sąrašą ko gero įrašyčiau krikščionius fanatikus, kovojančius prieš žmonių teises, kovojančius už diskriminaciją, bandančius trukdyti efektvyai veikti švietimo, mokslo ir medicinos sistemoms.
Įdomu, kaip bus po artėjančių rinkimų. Ar liks tokie patys pusgalviai, ar ateis rimtesni ir iškuops anų mėšlą, o gal priešingai, tik dar daugiau durnelių prieis.
Jei išgirstume, kad koks nors religinis fanatikas „krikščioniškas vertybes“ vertina labiau nei bendražmogiškąsias, turbūt nenustebtume. Bet kai tokią poziciją užima 23 Seimo narai – turbūt yra proga susimąstyti.
„bandančius trukdyti efektvyai veikti švietimo, mokslo ir medicinos sistemoms“.
O kad kolorado vabalai bulves puola krikščionys nekalti?
O jei rimtai, būrų įdomu pamatyti šių kaltinimų pagrindimą, kaip krikščionys Lietuvoje švietimą, mokslą ir mediciną žlugdo.
„Krikščioniškos vertybės“ ir žmogaus teisės/laisvės viename kontekste – tas pats, kas ir „vertikalus horizontas“.
wow: skleisdami mokslui prieštaraujančią žinomai klaidingą infomaciją.
Tik tiek? Tikėjausi, kad daugiau ką nors išstenėsi…
skeptike, galima sutikti, kad dažnai skleidžiama mokslui prieštaraujanti informacija, tačiau kai sakai „žinomai klaidinga“, tai panašu į kaltinimą tyčiniu melavimu. Yra netikinčių informacija ir vis tiek ją skleidžiančių, tačiau kaltinimas pateikiamas nesirenkant. Taip pat suplaki į krūvą dalykus, kuriuos mokslas nagrinėja ir nenagrinėja. Vertybės priklauso etikos sričiai. Mokslas elgseną nagrinėja kaip jau įvykusį faktą ir negali nieko pasakyti, kaip reikia elgtis, nes mokslo požiūriu gamta neturi tikslo. Galima prognozuoti tam tikro elgesio tam tikras pasekmes, tačiau ne visas. Mokslininkas turi poziciją tik savo nemokslinės vertybinės sistemos rėmuose.
Bendražmogiškos vertybės ir prigimtinės teisės, kaip ir krikščioniškos vertybės bei prigimtinė nuodėmė, priskirtinos religiniams įsitikinimas. Pats supranti, kad prigimtiniai yra genai, kurie jokių teisių ir vertybių nekoduoja.
Problema teisių srityje žmonių visuomenėje, ko gero, didesniu mažesniu mastu visada liks, nes siekis dominuoti yra prigimtyje. Mano supratimu, geresnis būdas siekti tikslų žmogaus teisių srityje – empatijos skatinimas, bet ne konfrontacija, nes konfrontacija pateisina nesiskaitymą su tuo, kuris identifikuojamas kaip priešas.
Romperai, “ Vertybės priklauso etikos sričiai. “
O vertybių grindimas neegzistuojančių pasakų pesonažų paliepimais – priklauso faktiškai neteisingos informacijos sričiai.
Vertybės objektyviai negali būti pagrįstos – jos bet kuriuo atveju gimsta iš subjektyvių įsitikinimų. Etikos grindimas bendražmogiškomis vertybėmis mažai skiriasi nuo grindimo Dievo įsakymais. Jei tau tiesa yra savaime vertybė, turėtum atmesti bet kokius moralinius reikalavimus kaip nepagrįstus.
„Vertybės objektyviai negali būti pagrįstos – jos bet kuriuo atveju gimsta iš subjektyvių įsitikinimų.“
Pirma, idomu ka tu vadini objektyviu pagrindimu? Antra ir svarbiausia, vertybe savaime nera gerai ar blogai ir kadangi jos kintamos ir kitimas kyla is subjektyvumo reiksia turi buti metodas pagal kuri galima nuspresti ar vienos zmoniu grupes vertybes netrukdo kitai zmoniu grupei. Is esmes tai yra vertybiu evoliucija ir prastesnes vertybes (kaip daugumos krikscioniu) isnyksta ir jas keicia sekuliarios vertybes. Tarkim kokio budizmo keliamos vertybes yra geriau prisitaikiusios ir jos sau ramiai egzistuoja, tuo tarpu krikscioniskos baigia isnykti. Problema tame, kad jos tampa parazitinemis, todel turi buti sunaikintos. Be abejo ne visos, tik parazitines.
Crabai, kad ir kuo grįstum vertybes, jos nebus grindžiamos teisinga informacija. Ne todėl, kad neina suprasti, kas yra tiesa, bet todėl, kad vertybės visai ne tuo grindžiamos. Kas yra gerai ir kas blogai, galima suvokti tik subjektyviai. Vertybių evoliucija neturi jokios prasmės ir jokios vertės, jei nedaro žmonių laimingesniais, jei vertybės primetamos. Visi moralistai gina tik sau naudingus moralinius reikalavimus ir neatsižvelgia į tai, ar nuo to daugiau žmonių pasidarys laimingais. Nereiktų spekuliuoti, kad mokslas kažką gali pasakyti vertybių klausimais.
„Crabai, kad ir kuo grįstum vertybes, jos nebus grindžiamos teisinga informacija. Ne todėl, kad neina suprasti, kas yra tiesa, bet todėl, kad vertybės visai ne tuo grindžiamos.“
Kodel? Ir kuo jos grindziamos?
Subjektyvia autoritetų nuomone.
Ir kaip tai susije su tuo, kad vertybes nera grindziamos teisinga informacija? Subjektyvumas nereiksia pagal default neteisingumo, net grupe subjektyviu nuomoniu, gali „sukurti“ vertybe paremta teisinga informacija. Sutinku, kad vertybes nebutinai grindziamos teisinga informacija, bet is to neisplaukia, kad absoliuciai visos vertybes negrindziamos teisinga informacija. Bet uztenka to buko true false mastymo, socialiniai reiskiniai ne taip veikia, is esmes informacija yra daugiau ar maziau tiketina ir is to nesunku susidaryti vaizda kuri vertybe daugiau maziau atitinka realybe ir kuri daugiau maziau daro zala-nauda visuomenei.
Nauda ir žala pasveriama emociškai. Kas vienam nauda, kitam gali atrodyti žala.
Jei teigi, kad yra vertybių, grindžiamų teisinga informacija, pateik tokių vertybių pavyzdį.
Velgi, emociskai gali jaustis blogai, bet bus nauda ir atvirksciai. Pvz sveikai maitintis, emociskai gali depresuot, kad tortu nevalgai, bet sveika mityba yra vertybe paremta teisinga informacija. Rupinimasis vaikais yra vertybe paremta teisinga informacija ir tt.
Patikslinsiu, sveikata yra vertybe, rupinimasis kitais yra vertybe etc.
Beje, http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/v/vertybe
Visas mano tekstas suvestas i si apibrezima.
Tas dalykas yra rūšies požymis. Emocijos verčia rūpintis vaikais, o ne žinojimas. Jei emocijų nėra, tai ir rūpintis nėra jokios motyvacijos. Teisinga informacija, kad mirę niekuo nesiskundžia, o kūdikiai dar neturi sąmonės ir išgyvenimų. Šia informacija pasirėmus, galima rūpintis, o galima ir nesirūpinti.
Rūpinimasis vaikais tampa vertybe tik tada, kai visuomenė turi suformavusi požiūrį į tai. Jei visuomenei ne savi vaikai būtų nusispjaut, tai nors mėsainius iš jų daryk.
Pirma, yra zmoniu kurie fiziskai nesugeba jausti emociju, bet rupinas vaikais, tad… zinojimas, kad tai vertybe ir geras dalykas, padeda. Zmones turi toki dalyka, vadinas: samone, net tevas atsisakes savo vaiku, gali jais rupintis, nes tai verybe (netgi priverstina).
Antra vertybe tampa rupestis(kitais) todel, kad is teisingos informacijos padeda visuomenei, yra naudinga ir tt. Tas pats su sveika mityba, vertybe tampa sveikata, nes is teisingos informacijos suvokiama, kad sveiki individai naudingesni visuomenei. Ok. uztenka, cia apie nieka sneket, nes as stengiuosi diskutuot, o tu debatuot
Crabai, daugelis gyvūnų rūpinasi vaikais. Tai ne etikos norma, tai instinktas. Kartais jis nesuveikia. Moralės norma rūpinimasis tampa tik tada, kai visuomenė suformuoja požiūrį į tai. Žinios negali suformuoti etinės pozicijos (pačio principo, kad reikia rūpintis).
Kažką tu maišai. Įvairūs reiškiniai yra objektyvūs. Pvz. gėjai egzistuoja. Homoseksualumas nėra pasirenkamas. Dievo nėra. Visi šie dalykai – faktai. Jeigu tu remiesi neteisingais faktais tai vertybes grindi neteisinga informacija. Pvz, tai, kad, tarkim, tu subjektyviai labiau vertini gyvybę, negu sveikatą yra subjektyvus vertinimas.
Bet jeigu tu subjektyviai labiau vertini dievo įsakymus negu sveikatą, tai čia jau nebe subjektyvus vertinimas – o paprasčiausiai neteisingas vertinimas dėl to, kad savo vertybes grindi neteisinga informacija.
Skeptike, kažkaip vėl sugebi suvelti tiesą ir moralę. Ar vertinimas atrodys teisingas ar neteisingas priklauso nuo vertintojo vertybių, bet ne nuo to, kiek tai yra objektyvi tiesa. Paprastai visada neigiamai vertinamas veikimas iš piktavališkų ketinimų, tačiau kai žmogus dėl įsitikinimų ar nežinojimo nepriima kažkokios informacijos kaip tiesos, nesuprantamas tavo noras kaltinti. Žinai, kad homoseksualumas nepasirenkamas, bet nenori suprasti, kad žmogus nepasirenka įsitikinimų. Žmonės visiškai atsitiktinai atsiduria skirtingose moralinėse stovyklose – tai nėra nei tų žmonių kaltė, nei nuopelnas, o įsitikinimai neatsiranda su tikslu kenkti kitam. Atjauta randasi per vienas kito problemų supratimą, o tamsumas šalinamas švietimu, bet ne neapykanta. Kalbėjimas apie bendražmogiškas vertybes ir tuo pačiu bendrapiliečių laikymas priešais ar idiotais atrodo nenuosekliai.
„Ar vertinimas atrodys teisingas ar neteisingas priklauso nuo vertintojo vertybių“
Ne. Neteisingos informacijos vertinimas tikint, kad ji – teisinga yra niekinis, t.y. net ne neteisingas – o tiesiog beprasmis/idiotiškas/nepriimtinas visiems kitiems/nevertingas.
Jeigu teisinga informacija yra lengvai prienama, o žmogus ją ignoruoja per užsispyrimą, tai nematau priežasčių, kodėl tas asmuo neturėtų būti kaltinamas.
Ne viduramžiuose gyvenam gi, ir vidurinis mokslas praktiškai yra prienamas visiškai kiekvienam.
„Ar vertinimas atrodys teisingas ar neteisingas priklauso nuo vertintojo vertybių, bet ne nuo to, kiek tai yra objektyvi tiesa.“
Esminis zodis ATRODYS, o ne BUS. Maza kas kam atrodo, kas kam vaidenas. Tu iki kaulu smegenu paskendes subjektyvizme ir kazkokiame nesveikame realitivizme. Mes gyvename realiame pasaulyje ir uz neteisinga informacija ir neteisingus jos vertinimus mokame labai brangiai. Tu ir nacius gintum, nes ju subjektyviu supratimu jie yra teisus ir moralus su savo vertybem?
Ir nesuprantu kas tau nepatinka, is vienos puses tu lyg ir gini kazkieno subjektyvias vertybes ir zmoniu teise jas ginti, bet kitos zmoniu grupes subjektyvias vertybes nurasai ir liepi nesikisti? Kas per dvigubi standartai?
—
„tačiau kai žmogus dėl įsitikinimų ar nežinojimo nepriima kažkokios informacijos kaip tiesos, nesuprantamas tavo noras kaltinti.“
Come on, nesuprantamas? O, jei tikintis kaltina ateistus del to, kad jie remiasi realybe ir tai priestarauja jo isitikinimam, tau tai suprantama?
Ir ne ateistai lenda i tikinciu lovas ir aiskina , ka galima ir ko negalima daryt, o atvirksciai.
Ne ateistai praso tikinciuju islaikyt ir remt ju organizacijas, ne ateistai juos gazdina amzinu pragaru, ne ateistai bando indoktrinuot i ateizma ju vaikus, ne ateistai jiems aiskina kaip ir kokiu budu moralu, etiska ar ne gydytis, ne ateistai jiems aiskina, kad jie neturi teises i savo kuna, man testi? Po simtmeciu krikcionybes represijos ateistai pagaliau isdryso pasipriesint ir tu esi represoriu pusei? Ir klausi kodel tie keli ateistai istruke ar isvenge iliuziju gniauztu kaltina kitus idiotizmu? O todel, kad tai tiesa, kurios didzioji pasaulio dalis nenori girdeti. Ir jei egzistuoja objektyvi vertybe, tai ji yra tiesa. Ir ji yra visu tikru vertybiu pagrindas. Jei tiesa yra nezinoma,ignoruojama,iskraipoma, tai visos vertybes statomos ant to objektyviai yra bevertes.
Mūsų visuomenė gyvena tam tikrų susitarimų rėmuose. Kai kurios religinės pažiūros yra legalios. Aiškiai nustatyti rėmai, kiek žmonės gali ir kiek negali kištis vieni į kitų gyvenimus, yra susitarta dėl mechanizmų, kaip priimami visuomenei svarbūs sprendimai. Galima agituoti už savo moralės supratimą, bet nepriimtina nepagarba žmogui. Jei visuomenė yra susitarusi gerbti sąžinės laisvę, priekaištai dėl pažiūrų yra už susitarimo ribų. Tas pats pasakytina ir dėl nežinojimo. Žmogus ne visada turi gabumų, o ir neprivalo visko žinoti.
Crabai, vertybės be atrodymo neturi kitokios būties. Jei atrodys vertybėmis, tai ir bus.
Jei vertybems reik atrodymo ir atrodo vertybemis is to isplaukia tik, kad atrodo vertybemis ir joms reikia atrodymo, o ne, kad BUS vertinimas objektyviai teisingas. (smagu, kad painumui nedarasai apie ka snekam ir man reik ziuret atgal).
Ir svarbiausia vertybe yra tai kas turi teigiama reiksme tarkim visuomenei, bet is to neisplaukia, kad vertinimas objektyviai teisingas. Nes daznai tik atrodo, kad turi teigiama reiksme, o yra atvirksciai. Istorija ta paliudo.
Ir pabaigai pasakysiu tik tiek: mokslas,logika yra vertybe ir ne todel, kad atrodo, jog veikia, o todel, kad zinom, ir sitos vertybes pradas yra zinojimasir veikimas.
Crabai, objektyviai vertybės yra tokios, kokios jos vertybių išpažinėjams subjektyviai. Tolerancija ir kompromisai yra būdas asmenims su skirtingom vertybėm sugyventi.
Įvairūs reiškiniai yra objektyvūs. Pvz. gėjai egzistuoja. Homoseksualumas nėra pasirenkamas. Dievo nėra. Visi šie dalykai – faktai. …
??? Kartais idomu paskaityti ka cia sprendziate
Ir kartais kyla tokiu klausimu, kurie per daug ‘idomus’ kad nutyleciau… Gal mane nustebinsite naujomis ‘pasaulio naujienomis’. Visa sita jusu tr… tiek to, nesigincysime. Bet va vienas faktas sudomino: Dievo nera! Kas nustate si fakta? Ar cia visgi tik ‘faktas’? Gal pasiremsite mokslu? Mokslas irode kad Dievo nera? Kaip kad Omas irode savo fundamentalu desni… Mokslas irode, ar tamsta s…a malate
pamate autorius jutube filmuka, kaip mokslinikai apie ateizmas sneka, paskaite Dokinsa ir viskas: mokslas nustate fakta, kad Dievo nera.
karta i ta pati klausima atsake, kad religyjotyra irode kad dievo nera. as nezinau ar cia verki ar cia juoktis reikia.
keisciausia, kad akinio „dievo nbuvimas yra faktas“neisgirsi is pacio mokslininko. bet religiniam heiteriui tai ne motais. tai ir tauskia kvailystes. – bet juk zodzio laisve, ane? ir reikia buti tolerantiskiems bei nepykti.
va va, religinis heiteris… gera savoka, siuo atveju labai tinkanti. Bijau kad tai tas pats fanatizmas, kuri autorius taip ‘ryztingai’ isjuokia religijoje
Socialiniame gyvenime sąvoka „tiesa“ yra beprasmė. Nėra tokio dalyko kaip „objektyviai teisingos vertybės“. Viskas priklauso nuo individo ir konteksto.
P.S. Pagal logikos dėsnius neįmanoma įrodyti, kad dievo (-ų) nėra, kaip, beje, ir bet kokio kito reiškinio, tačiau nėra ir jokių įrodymų apie tokio subjekto ar subjektų buvimą. Pagaliau net pati dievo samprata neaiški. Tokiomis aplinkybėmis kalbėjimas apie dievus yra tiesiog beprasmybė. Net diskusija apie baobabo, kur Madagaskare šiaurės vakariniame krante trečias iš dešinės, žievės atspalvį būtų prasmingesnė.
Emm jus vispainiojate du dalykus poziuri ir vertybe. Vertybe yra aiskiai apibreztas terminas – tai kas turi teigiama reiksme (cia ne apie geri ar blogi sneka BL) individui, visuomenei, zmoniu grupei. Tiem kas nesimoke mokykloje – teigiama reikesme yra tai kas virs nulio. Visuomenes gerbuvis, beje siais laikais irgi isreiskiamas skaitmenine forma. Staijum ir baigiasi filosofija.
Kurshi, nereikia maišyti subjektyvių ir objektyvių dalykų. Žodžio laisvė leidžia išgirsti, ką žmonės laiko vertybėmis, o demokratija leidžia išsirinkti atstovus, kurie sieks vertybes įtvirtinti. Jei vertybės būtų objektyvios, politinę valdžią galima būtų pakeisti mokslu. Šalia mokslo būtų reikalingas tik biurokratinis aparatas ir represinės struktūros mokslo pasiekimams diegti