Futbolas ir religija
Komentarai (4) Lietuvos rytas skelbia gan juokingą straipsnį apie tai, kad lenkai turi pusiau oficialią maldą prašančią Jono Pauliaus II-ojo pagalbos futbolo čempionate:
Kardinolo S. Dziwiszo žodžiai apie velionio popiežiaus pagalbą Lenkijos rinktinei ir sukurta malda už pergales sukėlė audringas diskusijas internete. Kai kurie internautai klausia, kaip bus, jei ketvirtfinalyje susitiks Lenkijos ir Vokietijos rinktinės, ir vieni sirgaliai prašys Jono Pauliaus II užtarimo, o kiti dabartinio popiežiaus Benedikto XVI?
Kiti internautai klausia, ar Vokietijos bei Rusijos rinktinių sėkmę nulemia tai, kad tose šalyse vyrauja ne katalikybė, bet protestantizmas ir pravoslavybė. Vienas internautas net pareiškė, kad Lenkija neturi galimybių laimėti prieš Čekiją, nes Biblijoje yra parašyta, jog Dievas labiau džiaugiasi vienos paklydusios avelės grįžimu, nei kad 99 esančiomis avidėje.
Ką manau?
Aš visuomet energingai pritariu, kad pagrindinė tikinčiųjų kovos forma būtų malda.
Nesupratusiems dėl ko Čekija paminėta – tai valstybė su didžiausia netikinčiųjų proporcija Europoje.
Neseniai buvo ir dar vienas straipsnis apie Dievą ir sportą, delfyje. Pavadinimu „Kun.V.Vaškelis. Dievas ir sportas – neišskiriama jungtis“.
Mane ši tema visai domina, bet dar nė vienas tikintysis neatsakė į fundamentalų klausimą: ar tikrai sąžininga ir įdomu, jei pergalę nulemia Dievas, o ne žemiškesni aspektai (pasiaukojimas, treniruotės, talentas, etc). Juk sukčiauti uždrausta, tačiau bet kokio dopingo ar sukčiavimo suteikiamas pranašumas yra niekinis, lyginant su Dievo visagalybe…
Koktu žiūrėti į besižegnojančius sportininkus. Tai nepasitikėjimo savo jėgomis išraiška? Tikriausiai. O gal tai nuoširdus bandymas užsitikrinti dievo palankumą. Bet kaip tada elgtis dievui, jei ir priešininkas meldžiasi ir žegnojasi, tikėdamasis to paties palankumo? Štai klausimas, kurį galima išspręsti, tik netikint į dievo egzistavimą. Žegnokis nesižegnojęs – laimėsi, jei būsi stipresnis.
„Koktu žiūrėti į besižegnojančius sportininkus. Tai nepasitikėjimo savo jėgomis išraiška? Tikriausiai.“
Nepanašus man koks Ch. Ronaldo į savimi nepasitikintį, nors tu ką.
Laksto futbolistai aikštėj 90 minučių, įvarčių būna vos keletas, tik koks kas antras persižegnoja…. Tas trunka kokią sekundę, jei ne jos dalis…
Ir dar kažkam tai kliūva? Nu, pasakyk, kad ne fanatiko mąstysena.
„Koktu“ jam, matai. 
O gal tik kultūros dalykas ar prietaras.