Kam panaudoti bažnyčias
Sukūrė Vasaris 9 d. d., 2012 
Komentarai (19)
Komentarai (19) Balsas skelbia straipsnelį pavadintą „TOP 5 bažnyčios, tapusios aludėmis, knygynais ar pramogų parkais“.
Tai tik menkas priminimas, kad kultūros paveldu gali rūpintis bet kas, kas turi pinigų jam išlaikyti, ir tam nebūtina nei religija, nei kitokie prietarai, nei valdiškas finansavimas.
Nuotraukoje – knygynas:
Tokį vaizdelį pamatęs Jėzus visas lentynas išvartytų
Na tada čia jau nebe Jėzus būtų, o kažikoks Herostratas.
Bažnyčios paprastai yra labai malonios vietos būti. Jei būtų netoliese koks geras baras bažnyčioje ar skaitykla bažnyčioje, ar panašiai, tikrai lankyčiausi.
Architektūra – erdvių organizavimo menas. Čia neapsieita be invazijos. Nuotraukoje matosi, kad nepavyko išsaugoti autentiškų erdvių.
Reiktų apsibrėžti, ką reiškia žodžiai „kultūrinis paveldas“. Kiek kultūrinė invazija reiškia kultūrinio paveldo saugojimą?
Teisingai romperai!!
Tegu stovi visos tos baznycios griuvesiu stadijoje… Bet uztat autentiskas paveldas bus dar kokiem 50-ciai metu.
Kai nebėra tikinčiųjų, ieškoti pritaikymą galima, bet nuotraukoje neatrodo, kad tai pats geriausias pritaikymo pavyzdys.
Ir kokių, Romperai, turit pasiūlymų?
Sovietiniais laikais geriausi pritaikymo pavyzdžiai buvo muziejai. Bet dar geriau autentika atsiskleidžia, kai paskirtis nesikeičia. Tada galima pamatyti gyvai, kaip pastatas tarnauja, kokia jo interjero ir puošybos elementų prasmė. Turistams iš kokios nors Japonijos tai daro įspūdį.
Kita vertus, galima padaryti elektro dark/goth/punk kluba, kur mielai jaunimas leistu laika ir aplinka gera, ir erdves akustika panaudota pagal paskirti (jeigu, zinoma, ji isvis ten yra). Tokios vietos, darytu isppudi turistams is Vakaru
Taip irgi galima daryti, anonime, kai nėra tikslo saugoti kultūrinį paveldą.
Architekturinis, nera lygu kulturinis paveldas. Kulturinis paveldas yra kindziulis. O pastatas yra pastatas ir dauguma atveju saugomas kaip isskirtinis statinys. Lygiai taip kaip landsaftinis draustinis yra saugomas del grazaus vaizdo, o ne del to kokie ten gyvunai ir augalai veisiasi – tam yra ornitologiniai, ichtiologiniai ir t.t. draustiniai. Skirkim prasau terminus. Ir vienintele architekturinio paveldo, zvelgiant per kulturine prizme, esme yra grozetis juo kaip meno israiska. Meno vadinamo architektura. Su religija tai mazai turi ka bendro. Traku pilis ir Gedimino bokstas irgi yra architekturinis paveldas, kazkaip nemaciau, kad kas juos naudotu pagal paskirti – ginybai nuo pestininku.
Ne visi supranta, kas yra kultūra, todėl ne visi supranta ir kas yra kultūrinis paveldas.
Aš, tarp kitko, nesiūlau naudoti visko pagal paskirtį, bet jei yra tikinčiųjų, kodėl gali būti kokia nors geresnė bažnyčios paskirtis? Apskritai, paveldas saugomas ne todėl, kad yra gražus. Grožis nėra objektyvus, o ir kuo ten gėrėtis bažnyčioje ar vienuolyne, galų gale, jei nesupranti nieko apie kultūrą, o kūriniai tau nieko nesako?
Tarp įvairių priežasčių, dėl ko saugomas paveldas, yra ir grožis.
Bažnyčios Lietuvoje dažniausiai saugomos aišku ne dėl grožio, o kad kunigai galėtų toliau parazituoti visuomenę.
Sejanus, paveldo objektai būna įvairaus suirimo laipsnio, dažnai dėl netobulų technologijų neidealios geometrijos, restauruoti – labai brangu. Grožį lengviau būtų galima atkurti tiesiog nugriaunant ir pastatant iš naujo, naudojant naujas technologijas, leidžiančias atlikti viską tobuliau ir pigiau. Paveikslus galima būtų pakeisti fotošopu patobulintomis kopijomis, angelus ir šventuosius atlieti iš plastmasės ir „paauksuoti“ nenaudojant aukso. Galėtume pasistatyti net ne tą pačią, bet ir kokią nors gražesnę bažnyčią, su garsių Europos meistrų reprodukcijomis.
Nemanau, kad galėtume. Manau, kad klysti.
Va ir gerai, kad supratai, jog saugomas ne grožis, o paveldas.
Tarp kitų priežasčių, dėl ko saugomas paveldas, yra ir jo grožis. Dėl visa ko pakartoju, matyt nesupratai iš pirmo sykio.
Sejanus, pagrindinė kultūros paveldo vertė yra jo autentiškume. Kuris aspektas restauruojant svarbus, kai paveldosaugininkams tenka rinktis, ką atskleisti, dėl daugybės istorinių pastatų perdarymų, – estetika, technologija, sąsajos su istoriniais įvykiais ir asmenybėmis ar viskas iš karto – jau yra antrinis dalykas.
Visas nereikalingas baznicias su laiku mes ispirksim, mums reikes daug mececiu