Valdiški pinigai religijai – Tytuvėnai
Sukūrė Sausis 31 d. d., 2012 
Komentarai (24)
Komentarai (24) Sausio 26–osios naktį Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje kilo gaisras. Jo nuostolius, mieli mokesčių mokėtojai, padengsite jūs iš savo kišenės priverstinai.
Balsas rašo:
Pasak klebono, Vyriausybės numatomą skirti 150–200 tūkst. Lt paramą iš Vyriausybės rezervo fondo tikimasi panaudoti greitesniam nudegusiam vienuolyno stogui uždengti. „Jeigu ateitų pavasaris ar lietūs, kad ta drėgmė dar giliau neįsiskverbtų gilyn į mūrą. Dabar ta sudrėkusi akmens vata visa nuimta, būtų naujas pašiltinimas ir plėvelė uždengta, kad naujos drėgmės nebepatektų ir neturėtume dar didesnių bėdų. O bažnyčios stogas aplopytas“, – kalbėjo R. Žaromskis.
Ką manau?
Tegul pastatais rūpinasi jų savininkai. Ar ne gėda tikntiesiems svetimų pinigų gvieštis?
Kvaileli, šitas pastatas valstybės yra saugomas kaip kultūrinė vertybė, o ne kaip kulto vieta. Kai stovi kelių šimtų metų senumo pastatai sudegę – niekam nuo to negeriau.
Vėl pastatas nedraustas?
Saugoma kultūrinė vertybė? O kam jis priklauso? Bažnyčiai.
Jeigu bažnyčia neturi pinigų kultūros vertybei prižiūrėti, tai pastatus reikia perduoti valstybės nuosavybei, kuri tuomet galėtų legaliai skirti pinigus jų priežiūrai. O bažnyčia tuomet už naudojimąsi mokėtų nuomos mokestį, kaip ir priklauso. Arba… nesinaudotų, jeigu nenorėtų mokėti. Tuomet valstybė rastų geresnę paskirtį tiems pastatams.
O dabartinė tvarka yra kažkoks iškrypimas…
Nenaudojamas pastatas nyksta labai greitai, jei bažnyčiai tektų nuomotis, ji tikrai juo negalėtų naudotis. Iš esmės jo nerekonstuojant, nebūtų įmanomas panaudojimas kitkam, o taip rekonstruoti būtų neįmanoma, nes tai paveldo objektas. Naudoti nerekonstruotą? Turbūt neatsirastų norinčių, ir taip pilna nenaudojamų apleistų dvarų, gal net ir rekonstruotas nelabai ką sudomintų, pagalvokit, kur galėtumėt panaudoti seną bažnyčios pastatą?
Tuo pagrindu buvo nutarta bažnyčiai leisti naudotis kulto pastatais, kartu paremiant jų prižiūrą. Žinoma, kita įšeitis yra tiesiog naikinti, bet čia jau požiūrio į savo kultūrą klausimas.
Įdomu, o kokia geresnė bažnyčios, kaip paveldo objekto, paskirtis nei bažnyčia?
„Naudoti nerekonstruotą? Turbūt neatsirastų norinčių“
Atsirastų, koncertams, ten tobula akustika, bet bažnyčia neįsileidžia.
„Atsirastų, koncertams, ten tobula akustika, bet bažnyčia neįsileidžia.“
Turi omeny būtent šią bažnyčią? Tai, kad vyksta ten ir festivalis netgi.
Beje, panaudoti patalpą koncertui nėra tas pats, kas įrengti savarankišką koncertų salę. Būtent dabartinis variantas yra toks, kad bažnyčiose vyksta koncertai. Jei vietoj to ten turėtų įsikurti koncertų salės su visa savo infrastruktūra ir administracija, garantuotai turėtų dirbti nuostolingai ir dar klausimas kas daugiau kainuotų valstybei.
Ir dabar vyksta nuostolingai, tik padengia ne kas eksploatuoja o mes visi.
Kultūra apskritai dalykas finansiškai nuostolingas, išskyrus itin retas išimtis…
Bažnyčiose vyksta tik sakralinės muzikos koncertai, net džiazo muzikantų beveik neįsileidžia į bažnyčias, jau nekalbant apie tokius kaip Metallica ar Manson’as, o jei nacionalizuotų – įleistų.
Jei religija kaip kultūros reiškinys nėra vertybė, kodėl tada kultūrinio paveldo vertybe laikoma bažnyčia? Nebūt vertybė, nereikėtų saugoti ir sukti galvos, kokia paskirtis tiktų nemažam pastatui Tytuvėnuose. Lyg bijant šventvagystės, mėginama sugalvoti tauresnę paskirtį. Ar čia neprabyla psichologiniai kompleksai? Abejoju, kad Tytuvėnams trūksta koncertų salių. Kuo bloga paskirtis būtų sporto salė arba kad ir kiaulių ferma? Pastato neįžeisi, o įžeidinėti tikinčiuosius juk ir yra pagrindinė ateistų veikla.
Niemand, Tytuvėnų festivalyje kiekvienais metais vyksta ir nepaprastai smagaus džiaziuko koncertai, kad net plytos skilinėja.
Jeigu tamstos išprusimas būtų kiek daugiau nei rašinėjimas inertete, tai tą žinotum. Gėda pelėda.
Tas pats vyksta praktiškai visose bažnyčiose.
Mindaugai, mano žiniomis, šį syk pastatas draustas… tad kam tų valstybės pinigų reikia – velnias žino:
http://www.lrytas.lt/-13279360391326461344-p2-tytuv%C4%97n%C5%B3-ansambliui-vyriausyb%C4%97-i%C5%A1-rezervo-skirs-iki-200-t%C5%ABkst-lit%C5%B3-papildyta-21-val-35-min.htm
Mano supratimu, jeigu reikia darbus nedelsiant atlikt ir pinigus remontui gaus iš draudimo, tai tegul paskiria Bažnyčia arba iš savo lėšų, arba jei neturi – tegul skolinasi.
Kaip ten bebūtų – pinigų švaistymas
Šiaip, jeigu kas turit laiko ir noro parašykit kultūros ministrui ir viceministrams el. laiškų apie tai, kad neskirtų pinigų be reikalo, o jeigu skiria, tai lai daro tik kaip trumpalaikę paskolą ir su daug procentų…
Be to kultūros paminklą galima išnuomoti ar parduoti bet kam, kas jį prižiūrėtų už savo lėšas – alubariui, pižonui, kuris nori bažnyčioj gyventi ar valstiečiui, kuris jį į kaimo turizmo viešbutį paverstų…
Beje man pačiam bekeliaujant buvo tekę apsistoti sodyboje, kuri anksčiau buvo bažnyčia (būtent mano paminėtas kaimo turizmas), taip pat teko būti alubaryje, kuris anksčiau buvo bažnyčia ir teko būti lempų parduotuvėje, kuri irgi anksčiau buvo bažnyčia. Bažnyčių erdvės labai tinka šviestuvams demonstruoti.
Ir nereikia tam didelių svajonių apie nacionalizavimą, koncertus ar muziejus…
romperai – seip tytuvenu baznycia yra architekturinis paminklas – architekturos paveldas.
AA – Jei baznyciai tektu nuomuotis – tai ir nomuotusi, ir sekmyngai naudotusi.
www – tie festivaliai, ir renginiai nuomuoja patalpas IS baznycios. Ir mokesciu nuo tos nuomos nemoka. Taip, kad jei jau susitaupyt grasi moka tai tegul ta grasi ir leidzia taisymui.
Kurshi, juokingas pasirodė svarstymas apie geresnę paskirtį. Suprasčiau, kai nebėra tikinčiųjų, bet dabar juk – ne tokia padėtis. Gan juokinga ir drąsos stoka paskirtį siūlyti. Šitoks šnekėjimas – mėginimas kerštauti, kol kas bent žodžiu. Blogai, kad netikima žmogumi ir jo sveiku protu: manoma, kad savarankiškai jis neatras tiesų, kurias sugeba atrasti ateistas, todėl jam reiktų sugrūsti visa tai per jėgą. Net jei bažnyčios pastate bus išvietė, nepaslėpsi, koks tai pastatas, ir nepriversi žmogaus negalvoti savo galva.
Tytuvėnų lempų parduotuvė – bankrotas antrą dieną.
Tytuvėnų alubaris (~1000 kv. m) – bankrotas trečią dieną (net ir žinant kaimiečių pomėgį išgerti)
na ir taip toliau…
Tiesa ta, kad tokiems pastatams funkcinės paklausos nėra. Google – apleisti dvarai. Drastiškai keisti paskirtį reiškia daugiau ar mažiau naikinti paveldą, be to brangu, nelabai apsimoka, neracionalu, geriau naujai statyti ekonomiškesnį objektą.
Kaip suprantu jum paveldo apsauga neatrodo aktuali? Tai gal ir nepavyktų mum susitarti, tačiau, kad nebūtų taip skaudu dėl skiriamų lėšų siūlau manyti, kad tai ne iš jūsų biudžeto dalies, o iš mano ir tų kurie tam pritartų, o aš savo ruožtu nesigraušiu dėl lėšų skiriamų tam, kas man atrodo neaktualu. Deal?
Kažin ar sutiktų ateistai, jei kas pasiūlytų Čarlzo Darvino name, Down House, įrengti gėjų klubą ar tualetinio popieriaus fabrikėlį?
Va čia toks jų ir „objektyvumas“. Juokas ima iš tokių mažvaikių, ir tiek.
AA, www: jeigu savininkas neturi pinigų išlaikyti savo pastatui, tai tegul jį parduoda. Ar tai būtų Darvino namas ar tai būtų bažnyčia.
O ką naujas savininkas darys su SAVO nuosavybe, jau nebe jūsų reikalas.
Blogybė yra tame, kad savininkas priežiūrai reikalauja pinigų iš tavęs ir iš manęs.
„Blogybė yra tame, kad savininkas priežiūrai reikalauja pinigų iš tavęs ir iš manęs.“
Iš dalies taip, bet yra ir kitoks šitos lazdos galas. Yra daug pastatų, pripažintų valstybės pripažintų saugotinais. Juos remontuojant/rekonstruojant yra keliami labai aukšti reikalavimai medžiagoms bei pertvarkymų mastui. Tai jei valstybė pritaiko kažkieno statiniui apribojimus, ji turi kompensuoti savininkui tokių apribojimų kainą. Aišku, bažnyčių šitas momentas neliečia, kunigams patiems reikia to autentiškumo.
„O ką naujas savininkas darys su SAVO nuosavybe, jau nebe jūsų reikalas.“
Lietuvoje kultūros paveldo apsaugą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42, 47 ir 54 straipsniai. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai saugomi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (2005), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (2001), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (2004), o kilnojamosios kultūros vertybės – pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (1996).
„Blogybė yra tame, kad savininkas priežiūrai reikalauja pinigų iš tavęs ir iš manęs.“
Jau sakiau, dėl mano dalies nesirūpinkit, man tai nėra blogybė.
„kunigams patiems reikia to autentiškumo“
Kunigams to autentiškumo reikia tiek pat, kiek bet kuriam kitam žmogui, kuriam svarbus architektūrinis paveldas. Manai pamaldos negalėtų vykti paprastoj salėj?
Manau negali. Pamėgink surengti ir pažiūrėsi, kiek žmonių ateis, galėsi palyginti su einančiųjų į bažnyčias skaičiumi. Visai ne tie mastai. Nepavyks paprastoje salėje iš tikinčiųjų išvilioti tiek pinigų.
romperai – as paskirties nekeiciu, as tik sakau, kad pastatas yra saugojimas o ne kultura kuri ji sukure.
AA – sitie straipsniai skirti valstybes nariams, tiems kurie yra valstybes dalis ir susimeta ant ant aplinkos tvarkymo per mokescius. Baznycia savo ruozhtu nera valstybes dalis.