Tikėjimo žodis į savo bažnyčią vilioja valstybės finansuotomis knygomis
Sukūrė Sausis 25 d. d., 2012 
Komentarai (15)
Komentarai (15) Tikėjimo žodis išleido pasakų knygą „Murmeklis ir Bambeklis bei kitos pasakos“. Tą knygą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros fondas.
| Eil. Nr. | Sritis | Projekto vykdytojo pavadinimas | Projekto pavadinimas | KRF tarybos sprendimas, Lt |
| 1103 | Literatūra | VšĮ „Leidykla „Tikėjimo žodis“ | Pasakų pasaulyje atpažįstu draugą ir save. A.Umbrasienės knygos „Murmeklis ir Bambeklis bei kitos pasakos“ išleidimas | 8,000 |
Apmaudu tik tai, kad pasinaudodami tom valstybės (kitaip sakant jūsų, skaitytojų, pinigais) Tikėjimo žodis vilioja žmones į savo bažnyčią:
Knygą jau šį sekmadienį (rugpjūčio 28 d.) galima įsigyti prieš ir po pamaldų Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis” (adresu Gilužio g. 15, pamaldų pradžia 11 val.). Taip pat ją bus galima įsigyti bažnyčios raštinėje darbo valandomis.
TIK ŠĮ SEKMADIENĮ KNYGAI BUS TAIKOMA NUOLAIDA.
Ką manau?
Prikibti lyg ir nėr prie ko, bet panašu, kad tie valdiški pinigai dabar naudojami religijai reklamuoti…
„Šias pasakas palankiai įvertino vaikų literatūros kritikai bei žinovai, knygos leidimą parėmė Lietuvos kultūros rėmimo fondas.
Tai pasakos apie tikrąsias vertybes: pasiaukojimą ir draugystę, kuklumą ir dėmesį silpnesniam. Knyga parašyta grakščiai ir paprastai, nemoralizuojant, bet kalbantis su vaikais iš širdies į širdį“.
—
Gal ateistas galėtų konkrečiau paaiškinti, kur mato geros knygos išleidime grėsmę? Ar vien tik tai, kad ji dalinama kažkokioje raštinėje?
KL, knygos išleidime nematau nieko bloga. Bloga matau tame, kad valstybė finansuoja priemones, kuriomis visokios religijos vilioja žmones.
O dar tiksliau, matau bloga tame, kad tikintieji naudojasi valdiškais pinigais savo religijai reklamuoti. T.y. elgiasi gan neetiškai.
Labai gerai parinkti žodžiai. Nes kiekvienas, išaugęs iš pasakų amžiaus, jau žino, kad nėra tikrų ar netikrų vertybių. Vertybė yra tai, ką kažkas vertina. Skirtingi žmonės turi skirtingas vertybes. Nei vienų vertybės nėra tikresnės ar mažiau tikros. Todėl ir reikia išmokti gerbti vieni kitų vertybes ir sugyventi vienoje visuomenėje. Tai yra vadinama tolerancija.
Bet kai kuriems žmonėms labiau priimtinas kitoks variantas – savo vertybes primesti visiems likusiems, išvyti ar užmušti tuos kam nepavyksta primest, ir tuomet taikiai sugyventi su likusiais.
Kokią religijų reklamą tu įžvelgi pasakų knygelėje?
Gal tada ir graikų mitologijos rinkinys religijos reklama?
Sakyčiau netgi šventraščių vertimą galėtų pasubsidijuoti: Avestą, Vedas, Pali kanoną, nepamaišytų atnaujinti ir rimtesnius graikų mitologijos rinkinius su komentarais, nuo sovietinių laikų niekas neužsiima. Apie mažiau žinomas religijas apskritai literatūros labai trūksta.
P.S. Pagal tavo nurodytą programą dar finansuojama:
VI-asis Albino Jasenausko sakralinės muzikos festivalis – 4 t. Lt.
XIII respublikinė prakartėlių paroda – 5 t. Lt.
Tarptautinis Šv.Jokūbo chorinės sakralinės muzikos festivalis, Vilnius 2011 – 5 t. Lt.
Kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje įtraukimo į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą 10 metų jubiliejus – 6 t. Lt. (beje, unesco skėtis)
Paroda „Šventieji ir piligrimai“ – 4 t. Lt.
O štai tikrai abejotinas sąsajas su kultūra turintys finansuojami renginiai:
Asociacijos Asitežas jubiliejinio 10-ojo sezono Festivalis „Cool/jėga!“ – 15 t. Lt.
Žalioj girioj žalia žolė… – 5 t. Lt.
Kuršių Nerija Gražinos Vitartaitės tapyboje – 3 t. Lt.
Lietuvos kultūros centrų paslaugų konkurencingumo didinimas – 15 t. Lt.
Akademiko A.Sacharovo aikštės skulptūrinis žymuo – 20 t. Lt.
Dokumentinis filmas „Animatorius Ilja Bereznickas“ iš ciklo „Menininkų portretai“ – 10 t. Lt.
Reziumė – pagal šią priemonę duoda pinigų bele kam, kas sudomina bent kiek didesnę žmonių grupę. Religijos yra tiesiog viena iš tokių grupių. O jų produktas mane asmeniškai vargiai ar sudomins labiau už animatorių Ilją ar Vitartaitės tapybą. Tačiau kiekvienas iš šių dalykų tikriausiai turi savo auditoriją, tai tegul ir būna visos tos auditorijos laimingos.
Bandom iš naujo: su valstybės parama išleido knygą vaikams, kuri anot žinovų (aš šito nežinau) yra cool. Ją platina kažkokioj raštinėj.
Tai kur bėda? Jeigu platintų kur nors parke būtų geriau? Kur čia religijos reklama, neįkertu…
O tu nueik į tą raštinę ir papasakosi, bus reklama ar ne
Klausimas koks knygos turinys, o kad bandydami ją parduot bažnyčioje vilioja žmones tai akivaizdu, bet taip pat žmones gali vilioti ir bandydami parduoti pigesnį kečiupą. Kultūros fondas finansavo projektą, jei tas projektas naudojamas tik pardavimų būdu pritraukti žmones į kažkokią organizaciją aš nematau ryšio tarp – šiuo atveju bažnyčios ir valstybės. Be abejo jeigu knygos turinys religinis, tada ryšys tikrai yra ir tokių knygų nereiktu remti, net jei jos pasakos vaikams – ypač jei jos skirtos vaikams.
Niemand .. ar tikrai nesupranti kaip kazkokiai organizacijai turint nemokamai (ar pigiau negu kitiems) gautu daiktu dovanoms galima reklamuoti savo isitikinimus tiek iteikiant dovanas tiek renkantis kam jas iteikti ? Ar cia svarbiausia ka dovanoji ? (dovanoja nuolaida siuo atveju)
Taip pat sutinku su Crabu.. jei turinys nera religinis tai toks viliojimas nera stiprus ir mano nuomone, nenusveria vaiku ar visuomenes svietimo naudos tegu ir per pasakas.
Ar tą naudą kas nors pamatavo ar ji tik įsivaizduojama? Nes nemaža dalis vaikų visokias moralizuojančias knygutes mėgsta naudoti laužo prakuroms, kai miške žaidžia indėnus
„matau bloga tame, kad tikintieji naudojasi valdiškais pinigais“
Kas tie „valdiski pinigai“? Kieno jie? is kur jie?
„ar tikrai nesupranti kaip kazkokiai organizacijai turint nemokamai (ar pigiau negu kitiems) gautu daiktu dovanoms galima reklamuoti savo isitikinimus“
Žinoma suprantu, bet demokratijos sąlygomis niekam negalima drausti reklamuotis. Nagrinėjamu atveju pinigai paskirstyti įvairiausioms interesų grupėms, nieko nediskriminuojant. Kiekviena grupė gali reklamuotis pagal savo supratimą ir gebėjimus. Tai kame problema?
Demokratijos salygomis galima drausti reklamuotis ir dažnai draudžiama. Nesuprantu iš kur tokios nepagrįstos prielaidos pareina.