Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Lietuvos rytas prieš kone savaitę rašė:

Lenkijos vyriausybė ketina pamažu įvesti mokesčius dvasininkams. Iki šiol katalikiškoje šalyje dar niekas nemėgino riboti jų lengvatų.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad planuoja apmokestinti kunigus. Premjeras nesiūlo karpyti visų Bažnyčiai taikomų mokesčių lengvatų, tačiau siekia įpareigoti kunigus mokėti bent už pensijų draudimą.

Ką manau?

Visų pirma sėkmės lenkams mažinant išlaidas skirtas dykaduoniių išlaikymui.

O Lietuvai derėtų sekti geru pavyzdžiu.

Lietuvos rytas skelbia:

Šiandien jauni tėvai su siaubu stebi kiek paūgėjusius vaikus ir šiuolaikinius jaunuolius – laisvamanius, negerbiančius vyresniųjų, išdidžius, nepaklūstančius tėvams, vertinančius tik pinigus, bet nemokančius dirbti. Net ir labiausiai vaikus mylintys suaugusieji užduoda klausimą: „kaip auklėti vaiką, kad jis užaugtų geru žmogumi?“

Pasipiktinčiau, bet nė kiek nenustebčiau, jei laisvamanystę šalia visokių neigiamų ir nelabai neigiamų bruožų priskirtų koks nors kunigas. Deja, kai tai daro pedagogė (Lina Lenartavičienė, Vilniaus nevalstybinio SOS darželio auklėtoja – ekspertė), tai jau tenka sunerimti. Kai švietimu užsiimantys žmonės, piktinasi vaikų gebėjimu remtis įrodymais ir netikėti autoritetais, tai yra labai labai labai blogai.

Žodynėlis

Laisvamanis pagal Meriam Webster žodyną (mano vertimas):

asmuo, kuris formuoja savo nuomonę remdamasis įrodymais nepriklausomai nuo autoritetų. Ypač: asmuo abejojantis ar netikintis religinėmis dogmomis.

Bernardinai rašo:

Kasmet lapkričio 23 d. Lietuvoje minime Negimusio kūdikio dieną, nes 1955 m. tą dieną tuometinio sveikatos ministro įsakymu buvo įteisinti abortai. Nuo to laiko daugybė vaikelių nebepamatė saulės šviesos, o daugelis jų mamyčių visą gyvenimą nebesijautė laimingos.

Ką manau?

Kaip veidmainiška iš Bažnyčios pusės minėti šią dieną. Kaip veidmainiška rašyti „daugelis jų mamyčių visą gyvenimą nebesijautė laimingos“.

Kaip manot, kas prisideda prie tos nelaimės ir nuodėmės jausmo palaikymo? Ogi, ta pati Bažnyčia! Vietoj to, kad paaiškintų moterims, kad embrionas – dar ne vaikais, kad embrionas nejaučia skausmo, neturi jausmų ir lūkesčių, kad embrionas – dar ne asmuo, jie bruka moterims savo pasakas, prietarus ir niekuo nepagrįstas nuostatas. Apie tai, kad įvykdyta nuodėmė. Apie tai, kad nužudytas vaikas. Apie tai, kad moterys pasirinkusios abortus – blogi žmonės.

Bernardinuose tūlas Vincentas Lazdenis bando aiškinti apie kūrybą:

Kokia kūrybos prigimtis?

Kūryba yra visiška Dievo dovana. Kuriantis žmogus – net ir ateistas – gyvena dvasinį gyvenimą, turi tam tikrą ryšį su Dievu. Žinoma, žmogus gali tą ryšį neigti. Visgi kūryba nėra tavo nuopelnas. Taip, tu padirbėjai, skyrei laiko, nugludinai… Gali išvažiuoti į pačią gražiausią pasaulio vietą, pasiimti pačią geriausią gitarą, mieliausią parkerį, labai mielą sąsiuvinį ir nieko neparašyti. Kūrėjas mums davė labai įdomią galimybę ir absoliučią laisvę kurti. Galime kurti net visiškai destruktyvų meną – pradedant nuo roko, kuris, rodos, suteikia daug energijos, tačiau yra destruktyvus. Jis suteikia džiaugsmingą nuotaiką, užveda, bet palieka tave atskirtą nuo visų kitų. Važiuodamas troleibusu pabandžiau pasiklausyti Šopeno. Pastebėjau, kad klasikinė muzika viską sujungia: surūdijusį stogą, kurį matai pro langą, troleibuso vairuotoją, pravažiavusį automobilį, žmones… Ji ne atriboja, bet įtvirtina šiame pasaulyje. Tuomet iš tikrųjų jaučiu, kad esu kartu su kitais. Gal tai ir yra vadinama harmonija.

Ką manau?

Gan tipiškas krikščioniškas požiūris:

• jeigu gydytojas išgydė, tai reikia padėkoti dievui.
• jeigu kas sukūrė gražią dainą, tai ne žmogaus nuopelnas – reikia padėkoti dievui.
• jeigu ko nors nesupranti (šiuo atveju vieno muzikos stiliaus), tai, žinoma, yra objektyviai blogas dalykas – destruktyvi muzika.

Ką daryti?

Tikintiesiems: nemenkinkite žmonių ir jų nuopelnų.

Ir būkit geri, nemaišykite šių dalykų: „klausydamas muzikos pajutau vienybę su pasauliu“ ir „klasikinė muzika sujungė stogą su trolebuso vairuotoju“, tai du visiškai skirtingi dalykai, kurių vienas, ko gero, yra tiesa, o kitas – paprasčiausia nesąmonė.

Slidi nuokalnė (sarkastiškas pasišaipymas iš tokių vincentų lazdenių)

Kadangi kūryba yra ne žmogaus, o dievo nuopelnas, tai visi žmonės dirbantys kūrybinį darbą – muzikantai, rašytojai, programuotojai, poetai, architektai, dailininkai, ir kt., o taip pat iš kūrėjų darbo besipelnančios organizacijos (įrašų studijos, teptukų pardavėjai, galerijos, dailės akademijos ir kt.) turi pervesti visas savo pajamas dievo vietininkui žemėje.

Rokeriai ir metalistai, už tai, kad naudoja dievo nuopelnus destrukcijai, turi ne tik pervesti visas pajamas dievo vietininkui, bet dar ir sumokėti baudą.

Lietuvos rytas rašo:

Pakruojo šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje, būrys pakruojiečių išrikiavo savo automobilius miesto degalinės aikštelėje. Beveik du šimtai Pakruojo bei aplinkinių kaimų vairuotojų panoro gauti sielovadininko Dievo vardu suteikiamą palaiminimą.

[...]

„Šiaulių apskrities keliai – vieni avaringiausių respublikoje. Šiemet apskrities keliuose žuvo 25 ir sužeisti 375 kelių eismo dalyviai. Nutolus nuo judriųjų automagistralių – Pakruojo rajono keliuose žuvo 5 ir sužeista 30 eismo dalyvių. Bažnyčios hierarchų ir Policijos departamento bendros pastangos turėtų prisidėti mažinant keliuose avaringumą“

[...]

Pašventinęs pakruojiečių mašinas sielovadininkas tikisi, jog Dievo palaima eismo dalyvius mokys atsargumo, paslaugumo, dėmesingumo ir bus išvengta skaudžių nelaimių.

Apskaita

Tikslas: sumažinti avaringumą

Priemonės: automobilių pašventinimas

Rezultatas: 0

Ką manau?

Kienvieną sykį pažiūrėjus, kaip tikintieji sprendžia problemas darosi nė kiek nenuostabu, kad jiems – sunku gyventi. Kaip tu savo problemas išspręsi, jeigu nesupranti jų priežasčių ir tiki, kad burtai padės tas problemas išspręsti?

Nesuspėjusiems gauti palaiminimų

Jeigu jūsų mašinos kunigas nepalaimino nenusiminkite, ją ir kone bet kokį kitą daiktą jums gali palaiminti domininkonai:

Daiktų laiminimas

Dieve, Tavo žodžiu viskas pašventinama, tad palaimink mūsų pamaldumo ženklus: kryžius, medalėlius, rožinius, paveikslėlius, žvakes, bei kitus daiktus: knygas, automobilius, motociklus, laivus ir t.t., kad kiekvienas, kuris pagal Tavo valią jais naudosis, gautų iš Tavęs malonę ir dvasinę globą.

Galite paprašyti ir pakviesti dominikonus palaiminti jūsų daiktus.

Vienas mano mėgstamiausių lietuviškų blogų yra satyrinis / grožinės kūrybos Ciniko Roberto blogas. Gaila, kad ten labai retai rašomi įrašai, bet šiandien atsirado naujas įrašas – Evangelija pagal Robertą. Čia tik pradžią pacituosiu:

Skaitė kartą Robertas bibliją. Pala, o gal šventajį raštą… Ar tai testamentą kažkurį… Kažkurią iš tų komplikuotais sakiniais parašytų “šventų” knygų. Skaitė ir galvojo: “jei dabar yra nemažai žmonių, kurie visu šituo tiki, kodėl neturėtų tikėti tuo, ką aš parašysiu?”. Tai štai tikroji istorija pagal Robertą. Čia iš tikrųjų ta pati tik papildyta faktais ir smulkmenom, kuriuos senieji rašeivos nutylėjo.

1. Sėdėjo Dievas beorėj, belaikėj erdvėj ir mirė iš nuobodulio. Ir sumąstė, kad reikia kažką padaryt. Na, kad paskui prisimintų visi ir geruoju minėtų. Taigi Pirmoji diena. Šiaip neaišku ar diena, nes šviesa dar nesukurta. Per pirmas 24 valandas Dievui svarbiau buvo sukurti Dangų ir Žemę, o ne šviesą…

Rekomenduoju visiems perskaityt!

Delfi rašo apie tai, kad popiežiui nepatinka United Beneton socialinė reklama, kurios šūkis „Atsikratykime neapykantos“ (angl. Unhate):

Vatikanas ir Baltieji Rūmai pasmerkė drabužių gamintojos „United Colors of Benetton“ reklamą, kurioje pavaizduota, kaip pasaulio lyderiai bučiuoja vienas kitą į lūpas, ir pranešė, jog kreipsis į teismą, informuoja telegraph.co.uk.

Šventasis sostas reikalauja išimti įžeidžiamą ir, pasak jo, itin neskoningą reklamą, kurioje popiežius Benediktas XVI bučiuoja musulmonų imamą, iš žurnalų, iš laikraščių, iš interneto ir iš „Benetton“ parduotuvių stendų visame pasaulyje.

Ką manau?

Apibendrinimas gan akivaizdus: popiežius nenori būti asocijuojamas su reklama, kurios šūkis „Atsikratykime neapykantos“. Gerai,kad pasaulyje yra tas vadinamas Barbara Streisand efektas, kai bandant ką nors užgniaužti (ypač teisinėmis priemonėmis) bandomas užgniauždis dalykas išplatinamas daug platesniam žmonių ratui.

Taigi, dabar ne tik iš šitos nuotraukos galima pakikenti, bet dar ir pamąstyti, kodėl popiežius nenori būti asocijuojamas su kova prieš neapykantą.

Krikščionims ir ypač popiežiui

Jau išbraukėt tą Jėzaus mokymą apie kito žando atsukimą iš biblijos? Ar pamiršot? O gal net negirdėjot apie tokį? Jeigu negirdėjot, tai galiu nuorodą į jūsų „šventraštį“ įduot.

Elta praneša:

Mažoji akademija lapkričio 29 d. ir gruodžio 1 d. kviečia žiniasklaidos darbuotojus į pirmąją visus akademinius metus truksiančio paskaitų ciklo „Ar Bažnyčia yra tai, kaip apie ją rašome ir kalbame“ dalį.

Žiniasklaida ir Bažnyčia – du visuomenės autoritetai, tačiau dažnai informuoti apie Bažnyčią yra sunku dėl jos paskirties, struktūros ir veiklos ypatingumo. Per šias paskaitas žurnalistams bus sistemiškai ir atsakingai, nevengiant aštrių sankirtų ir „nepatogių“ temų pateiktas Bažnyčios savivaizdis, pristatyta misija ir iš jos kyląs kasdienis veikimas – ar kišimasis – mūsų gyvenime, aptartas religijos ir ideologijos, tikėjimo ir mokslo, Bažnyčios ir valstybės santykis.

Ką manau?

Įdomu, Katalikų Bažnyčia Lietuvoje pradeda užsiimti įvaizdžio kūrimu.

Aš taip ir įsivaizduoju pristatymą sistematišką ir atsakingą pristatymą nevengiant aštrių temų:

Mieli žurnalistai, mūsų religija yra viso labo senovinių mitų ir senovinių ritualų kratinys. Remdamiesi šiomis religinėmis pasakomis apie pasaulio sukūrimą, žmogaus sukūrimą, moralės atsiradimą, proto ir sielos dualumą, mes tuo pačiu prieštaraujame visoms šiuolaikinio mokslo žinioms. Žinoma, mes tai visada neigiam, nes visuomenei mokslas patinka. Šiam realiam mūsų pozicijos konfliktui išspręsti mes naudojam nevykusią logiką, kurią išnarpioti vidutiniam žmogui yra per sunku.

Taip pat, remdamiesi bronzos amžiaus žmonių sukurtomis netolerantiškomis pasakomis, mes siekiame trukdyti gėjams gyventi laimingą ir pilnavertišką gyvenimą. Taip, pat remdamiesi tomis pačiomis pasakomis, bei propaguodami daugeliui žmonių nepriimtiną žmogaus orumo sąvokos interpretaciją, mes siekiame, kad sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys žmonės ilgai kankintųsi ligos patale. Bandome sugriauti jaunų moterų gyvenimus įskiepydami joms kompleksus susijusius su abortais bei subtiliai primindami žemesnį moterų statusą.

Bažnyčią sukrėtęs pedofilijos skandalas yra labai skaudus. Mes užjaučiame aukas, bet jokiu būdu nepadėsime jums surasti atsakingų asmenų, nes Vatikanas yra atskira suvereni valstybė ir mes ten galime slėpti (arba neslėpti) duomenis apie nusikalėlius. Kaip ten bebūtų, neleisime jums perversti archyvų.

Didelę dalį mūsų veiklos sudaro vaikų indoktrinacija per tikybos pamokas, vargonų restauravimas, bažnyčių remontas bei ritualinių paslaugų pardavinėjimas (kurį vadiname aukojimu, nes taip pardavimai vadinami kone visose religijose). Didelę dalį lėšų savo turto priežiūrai (o kartais ir naujo turto įsigijimui) mes iškaulijame iš valstybės, savivaldybių, o kiek pritrūksta, surenkame iš žmonių, kuriuos sugebėjome visokiausiomis švariomis ir nešvariomis priemonėmis įtikinti, kad mūsų pasakos atitinka tikrovę.

Tiesa, mes dar vykdome karitatyvinę veiklą, bet tik tada, kai nekovojame prieš žmonių laisves, prieš žmonių teises ir prieš mokslą.

Deja, nesitikiu, kad žurnalistai išgirs iš bažnyčios ką nors tokio atviro ir atsakingo. Tad man įdomu, kiek žurnalistų susidomės tuo pasiūlymu pasiklausyti Katalikų Bažnyčios propagandos.

Bernardinuose skelbiama apie siūlomus kitų metų biudžeto pakeitimus:

Štai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas seime Jaroslavas Narkevičius susirūpinęs istorine vertybe Senųjų Trakų bažnytėle – reikia apsaugoti nuo drėgmės pamatus, pakeisti langus ir duris, todėl tam jis prašo iš valstybės biudžeto 568 tūkstančių litų. Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad bažnyčia, kurią siūlo jis restauruoti, yra jo parapijoje.

[...]

Aukštaitijos apygardoje išrinktas Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų atstovas Petras Luomanas norėtų Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonams restauruoti išrūpinti 80 tūkst. litų, nes tiek vyskupija neturi.

[...]

J. Jagminas, dabar Mišrios Seimo narių grupės narys, teigia, kad miestelio kapinaitės beveik ribojasi su mišku ir nacionaliniu parku, o kadangi nėra jokios tvoros, tai miško žvėrys niokoja kapus. Anot politiko, kapinių tvoros projektas kainuoja apie 0,5 mln., bet jis iš biudžeto prašantis tik apie 200 tūkstančių.

Ką manau?

Bažnyčios pamatai? Vargonai? Na prie kapinių tvoros nesikabinėsiu, bet kaina – pusė mlijono? Apie kapinių tvorelę gi kalba eina, o ne apie didžiąją kinų sieną.

Kai Seimo nariai siūlo pinigus taip švaistyti, tai nieko nuostabaus, kad ir pensininkams pensijos karpomos, o medikams ir mokytojams konkurencingų atlyginimų irgi nepamokėsi.

37 milijonai amerikiečių pamatę mitus, juos atpažįsta.
Kiek mitų matai tu?

Daugelis ateistų vienaip ar kitaip švenčia kalėdas. Nėra nieko bloga su dovanomis, eglutėmis, dainavimu ir (svarbiausia) šeimos bendrumu. Tačiau nei vienam šių dalykų nereikalingas apsimetinėjimas, kad tikima dievu. Mes manome, kad šiuo laikotarpiu turėtų pabrėžiamas sąžiningumas – su savimi ir su artimaisiais.