Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Sveiki skaitytojai, ar norite palaužyti stereotipus? Prieš porą dienų gavau prašymą parašyti apie „Gyvąją biblioteką“, tad cituoju:

Gyvosios Knygos pas mus yra žmonės iš tam tikros grupės apie kurią visuomenėje sklando stereotipai, mitai, kurie visiems gadina orą, pvz. judėjimo negalią turintys žmonės, įvairių seksualinių orientacijų atstovai, feministai, valgymo sutrikimų turėję žmonės, išėję iš įkalinimo įstaigų, pabėgėliai ir t.t. Skaitymas mūsų Bibliotekoje – nuoširdus pokalbis, kurio metu laužomi stereotipai.

Šiuo metu norime Gyvųjų Knygų katalogą praplėsti ir įtraukti ateistą, kadangi tokio pavadinimo Gyvosios Knygos pas mus dar niekada nebuvo. Taigi kreipiuosi į tave. Tavo bloge renkasi krūva žmonių, kurie susidomėtų dalyvauti Gyvojoje Bibliotekoje ne tik kaip ateistai, bet ir kaip kitokių kategorijų atstovai.

Artimiausias renginys vyks Vilniuje rytoj (rugsėjo 1-ąją) Vingio parke.

Ką manau?

Manau, kad tai labai įdomus projektas (beje, kiek suprantu iš žiniasklaidos pranešimų jie veikia jau beveik 5 metus).

Metamąstymas (meta-cognition) yra mąstymas apie mąstymo ir sprendimų priėmimo procesą.

Daugelis skeptikų bent jau intuityviai supranta, kad mąstymą ir sprendimų priėmimą gali įtakoti labai daug įvariausių veiksnių: naudos siekimas, teisingos ar neteisingos informacijos prienamumas, emocijos, įvairūs psichologiniai veiksniai ir pan. Kiekvienas šių veiksnių gali nulemti tai, kad mąstymo ir sprendimų priėmimo grandyje staiga kažkas priverčia smegenis priimti neteisingą sprendimą.

Smegenų paralelizmas

Vakar sėsdamas vakarieniauti pastebėjau, kad viena kėdė užstoja televizorių. O po to tuo vienu metu nutiko du dalykai:

• supratau, kad televizorius išjungtas ir nusprendžiau, kad kėdė netrukdo
• pastūmiau kėdę, kad neužstotų televizoriaus

Tai man pasirodė įdomu, nes abu dalykus nusprendė mano smegenys kone vienu metu, tik sąmoningas veiksmo beprasmiškumo suvokimas nespėjo užblokuoti beprasmio veiksmo.

Delfi skelbia kunigų pasvarstymus, kodėl į kunigų seminarijas stoja mažai žmonių:

Svarbiausiomis priežastimis, kodėl kunigystė tampa nepatraukli, dvasininkai įvardija visuomenėje įsigalėjusį malonumų kultą ir byrančias šeimas.

Paprastai dvasinis pašaukimas kyla išaugusiems sveikose ir gausiose šeimose. Lietuvoje šiandien užsidaro daugybė mokyklų, būtų stebuklas, jei pašaukimų nemažėtų“, – teigia Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius.

Pašaukimų mažėjimą esą nulemia vartotojiška ir hedonistinė kultūra, kuri veikia ir tėvus, ir vaikus.

Ką manau?

Be išsamių tyrimų, žinoma, neišeis tiksliai pasakyti, kodėl stojančių į kunigų seminarijas mažėja, bet manyčiau, kad labiau tikėtina yra tai, kad paprasčiausiai mažiau žmonių tiki religijų skleidžiamais niekais. Mažiau tikinčių reiškia ir tai, kad yra mažiau norinčių plauti žmonėms smegenis.

Daugeliui žmonių, tikėjimas visokiais prietarais neatrodo žalingas, jie tiesiog užsimerkia ir sako: problema neegzistuoja, niekam tai nekenkia, jeigu žmonės nori, tegul tiki kuo tik nori.

Deja yra kitaip – tikėjimas niekais kenkia ir vienas skeptikas sukūrė svetainę whatstheharm.net (lietuviškai – kam tai kenkia?), kurioje kaupia įvairias žmonių, nukentėjusių dėl tikėjimo niekais istorijas.

Ten rasite vaikus, mirusius dėl to, kad jų tėvai vietoj medicinos pasirinko homeopatiją ir žoleles. Rasite vaikus mirusius dėl to, kad tėvai pasitikėjo maldos galia, o ne medikais. Rasite žmones praradusius keletą metų ramaus gyvenimo vien dėl to, kad šarlatanai įtikino savo aukas apkaltinti juos neva tai prisimintais (bet iš tikro pramanytais) nusikaltimais.

Apmaudu, bet tokių istorijų yra daug ir dėl jų atsiradimo kalti esate jūs, visi skatinantys tikėjimą absrudiškais ir neracionaliais dalykais! Kai tūkstančiai žmonių paskleidžia dezinformacijos apie vakcinas ir išgąsdina tėvus nebūtais dalykais, o po to vaikutis miršta nuo vakcinavimu išvengiamos ligos, tai gal ir ne visai tas pats, kaip vaikutį pastumti po traukiniu. Bet ar tikrai jūsų rankos švarios?

Žinote, ko reikia lietui ištverti? Lietsargio gal? Gal iš vis nieko? Pasak popiežiaus yra kiek kitaip:

Šeštadienį atsisveikindamas su maldininkais, Benediktas XVI pasakė: „Mes drauge išgyvenome nuotykį. Būdami tvirti tikėjimu jūs ištvėrėte lietų“.

Mano kelionės kitiems paprastai nieko nekainuoja. Kiek kitaip būna, jeigu jūs tai darote su religiniu pretekstu:

Protestuotojai, įskaitant kai kuriuos kunigus, piktinasi, kad katalikiško jaunimo festivalis Ispanijos iždui oficialiai kainuos 50,5 mln. eurų (174,4 mln. litų), neskaitant išlaidų saugumo priemonėms.

Šiuo metu nedarbas Ispanijoje didesnis nei 20 proc., o tarp jaunimo – didesnis nei 45 procentai.

Sveiko proto straipsnis Lietuvos ryte:

Kaip širšių lizdą sveiko proto priešininkus išerzino Seime svarstytas ir rudeniui atidėtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir pastarieji kilo į kovą. Vyskupai puolė atvirai grasinti vadinamąjį „liberalųjį“ įstatymo projektą palaikantiems politikams, aiškindami, kad šie daro rimtą nusikaltimą. Pagrindinis argumentas: „Bažnyčia yra prieš bet kokį dirbtinumą žmogaus gyvenime“.

Keista, bet neprisimenu, kada teko matyti kokį nors garbų vyskupą ar iškilų Lietuvos katalikų kunigą atsisakantį prabangaus automobilio ir pėdinantį visur pėsčiomis.

[...]

Jei medikai – prieš gamtą einantys siaubūnai, tai galėtų natūralistai parodyti pavyzdį atsisakydami vizitų pas šeimos gydytojus, chirurgus ir stomatologus. Juk išpuvę dantys ir gangrenuojantis apendicitas – natūralūs procesai, į kuriuos nederėtų kištis nuodėmingam žmogui. Jei jau Bažnyčia – prieš bet kokį dirbtinumą žmogaus gyvenime.

Kadangi spaudoje visokie tipai prirašė visokių durnų straipsnių, kuriuose Breivikas keikiamas už žudynes, bet giriamas, už imigrantų problemos iškėlimą į viešumą, tai teks ir man parašyti apie tai.

Problema egzistuoja. Ne, tai ne ta problema, kurią bando iškelti visokie užkalniai ar čyvai. Problema – ne imigrantai, o tai, kad Lietuvoje, Europoje ir kitur yra pernelyg daug netolreantiškų žmonių. Ir tos problemos nereikia iliustruoti Norvegijos pavyzdžiais, užtenka pasižiūrėti visuomenės nuomonių tyrimus. Deja, kartais, kai vienam iš tokių su tolerancija nieko bendro neturinčiam tipui visiškai susisuka protas, ima į rankas šautuvą ir eina šaudyti.

Ko gero, vieninteliai normalūs būdai šiai problemai spręsti – švietimas ir bendravimas su kitų kultūrų žmonėmis. Tad rekomenduoju, į savo draugų ratą įtraukti kitos tautybės žmones ir paskaityti knygų apie kitas kultūras.

Alfa skelbia pokalbį su kažkokiu egzorcistu:

Visą netvarką pasaulyje padaro nelabasis. Iš to kyla daug problemų: alkoholizmas, narkotikai, karai, pyktis ir t.t. Sunku pasakyti, kada reikia kreiptis į egzorcistą, kaip sunku apibūdinti ir žmones, kurie būna apsėsti. Nėra konkrečių būdo bruožų, kurie labiau taukia blogį.

Ką manau?

Kaip gi tiems tikintiesiems išeis realias problemas spręsti, jeigu vietoj to, kad išsiaiškintų tikras priežastis, visą kaltę verčia pasakų personažams?

ENTOMOLOGAS Z.AMZA Bernardinų komentaruose teigia:

Galbūt krikščionys netgi turėtų būti dėkingi tiems šiandieniniams žmonėms, kurie sąmoningai ar iš kvailumo nepagarbiai pasisako apie krikščionis ir krikščionybę,už tai kad jie suteikė jiems galimybę išbandyti savo tikėjimo stiprumą.

Ką manau?

Tai, ką tikintieji vadina tikėjimo stiprumu kiti žmonės vadina užsispyrimu ir informacijos ignoravimu.