Žmogus iš prigimties linkęs tikėti dievais
Komentarai (29) 
Kadangi net pora tikinčiųjų pasigedo straipsnelio apie šią studiją, tai teks pacituoti Lietuvos rytą:
Dviejų Oksfordo universiteto profesorių vadovaujama studija, kuriai atlikti prireikė 1,9 mln. svarų sterlingų, atskleidė, jog žmogus iš prigimties linkęs tikėti į Dievą. Bet mokslininkų teigimu, išsivysčiusių valstybių didelių miestų gyventojams tikėjimas į Dievą nėra toks būdingas kaip primityvesnėmis sąlygomis gyvenantiems žmonėms.
[...]
Paaiškėjo, jog vaikams iki penkerių metų pasaulį interpretuoti gerokai paprasčiau tikint nežemiškų būtybių egzistavimu, mat žmonių nustatytų taisyklių kontroliuojamą pasaulį tokio amžiaus vaikui perprasti pernelyg sudėtinga.
[...]
Anot R. Triggo, bet kurios religijos krizės neabejotinai yra laikinos, nes atrodo, jog žmogus iš prigimties linkęs į tikėjimą neįprastų galių turinčiomis būtybėmis, protu nesuvokiamais reiškiniais, pomirtiniu ar ankstesniu gyvenimu, ir anksčiau ar vėliau šis polinkis išryškėja net ir tuo atveju, jei yra slopinamas iš šalies.
Ką manau?
Žmonės iš prigimties yra linkę persivalgyti ir turėti regėjimo sutrikimų. Iš prigimties žmonės nemoka kalbėti skirtingomis kalbomis, neišmano daugelio dalykų ir nesugeba tinkamai atskirti priežastingumo ryšių. Visų šių dalykų reikia mokytis.
Tai, kad visos šios bėdos yra įgimtos ir persekioja žmoniją per amžius, nereiškia, kad reikia džiūgauti dėl tokios prigimties. Absoliučią daugumą šių problemų galima ištaisyti švietimu bei įvairiausių mokslų pagalba.
Džiūgaujantys dėl to, kad žmonėms tikėjimas yra įgimtas, džiūgiasi ne kuo kitu, o tik tuo, kad neišmanymas ir patiklumas yra įgimti.
Skeptikams
Manau, kad ši studija mums neparodė nieko naujo – apie tai, kad žmonės yra prietaringi, kad tingi mokytis mąstyti ir kad daro krūvas loginių klaidų išmano kiekvienas skeptikas. Ši studija tik primena, kad mums, skeptikams, darbo nepritrūks, ko gero, niekada. Žmones reikės mokyti ir mokyti. Žmonėms vis reikės pirštu rodyti į visas tas kvailystes, kuriomis jie tiki.
Nuoroda
- Straipsnis angliškai iš Oksfordo svetainės (manyčiau, kad kiek tikslesnis, nei Lietuvos ryto vertimas)
Tai reiškia, jog pamatinės ateistų hipotezės „visi žmonės gimsta ateistais“, „ateizmas yra natūrali būsena“ yra moksliškai nepagrįstos.
„Tai reiškia, jog pamatinės ateistų hipotezės „visi žmonės gimsta ateistais“, „ateizmas yra natūrali būsena“ yra moksliškai nepagrįstos.“
Tai paporink mums, kokio tikėjimo yra naujagimis – katalikų ar musulmonų, o gal džedajų?
Hmz, paskaityk autoriaus nurodytą straipsnį ir nereiks klausinėti.
Tyrimas visiskai tiksliai apibudinio padeti. Tik kam tiek lesu svaistoma? Zmogus yra dvasine butybe, butent is cia ir pareina jos tikejimas. Amzinybes troskimas taip pat. Ir visa tai seniausiai zinoma, sventrasciai apie tai taip pat nedviprasmiskai sako. Kiek ten tu milijonu, o rezultate tik tai, kas zinoma jau? …
Iš tiesų nieko naujo. Kažkaip ir anksčiau žinojau, kad žmonėms būdingas patiklumas.
Žmogus yra Dievo dalelė ,todėl jo ir prigimtis parodo ,kad be Dievo ,žmogus egzistuoti negali .Kas dėl ateistų -manau ir jiems anaksčiau ar vėliau prablaivėja smegenys .Nedaug pasaulyje ir yra tų ateistų.Mieko keista ,piktoji dvasia irgi dirba savo darbą ,todėl juk ir jam reikia savo palikuoniųs kažkaip išlaikyti….Gaila man tų ateistų ,neduok Dieve ,kai protas rodo antraip…
Akivaizdus trolis yra akivaizdus. 0/10.
www – jeigu ka tai tyrimas yrode ne tai kad zmogus yra dievo dalele, o tik tai, kad tam tikru dalyku neisitikines zmogus ja mistifikuoja
dievai, laumes, nykstukai, visa tai yra lygeverciai tikejimai. Kazkodel kai koks nors vaikas verkia, kad po jo lova baubas, tai visi juokias, o vat kai aiskina, kad nematomas dede — visur ir visada tave stebi, turi surases 10 dalyku kuriu nenori, kad tu darytum ir turi spec departamenta i kuri tave nukisa kankintis visai amzinybei, jei ju nesilaikai, bet tave myli — tai mano, kad ju kas rimtai klausysis.
Kodel mano? Ju, Kurshi, kaip kas rimtai ir klauso
Atsiprasau, turejau kitaip isreikst mintis. Bet esme nesikeicia, ir vienas ir kitas skamba juokingai
Tai, kad Dievo egzistavimu neverta abejoti, jis Yra arba Ne – niekaip neįrodysi, neįrodysi ir , kad kažkus kosmoso toliuose už X skaičiaus slepiasi vienaragis, kuris pildo norus. Reikėtų čia kovoti ne su Dievu, kaip kažkuo antgamtišku, idėja, o su bet kokios sektom ir religijom.
„Tai paporink mums, kokio tikėjimo yra naujagimis – katalikų ar musulmonų, o gal džedajų?“
Tai viso labo reiškia, kad žmogus turi fiziologinį poreikį tikėti, nesvarbu į ką, kaip, tiesiog reikia tikėti, kad nes aš pats atsakingas už savo gyvenima… Kitaip sudėtinga.
„Manau, kad ši studija mums neparodė nieko naujo – apie tai, kad žmonės yra prietaringi, kad tingi mokytis mąstyti ir kad daro krūvas loginių klaidų išmano kiekvienas skeptikas“
Klysti:
Iš romano „Amerikos dievai“:
„- tai juk kliedesiai…
- o likęs gyvenimas ne kliedesiai?“
Kaip visada. Tikintiems tereikia vienos antrastes kad galbut ju tikejimas nera neurologinis sutrikimas ir tai tampa ju nauja uzsikirtusia argumentavimo plokstele. Staiga vaikiskas pasaulio nesupratimas tampa dieviska prigimtim.
Niemad – tamstos istrauka nera argumentas. Niekas apie fiziologini poreiki net nesnekejo nei aptariamame veikale nei cia. Psichologini poreiki – taip, beabejo. Silpni zmones visada turi tiketi kokia nors iliuzija, nes kitaip palush.
Apie „fiziologinį poreikį“ perskaičiau kažkurio rusų fantasto knygoje, taigi tai daugiau literatūrinis nei mokslinis apibrėžimas. Bet aš su tuo sutinku. Sunku paaiškinti itin stiprų žmogaus norą elgtis/tikėti neracionaliai kitaip nei „fiziologiniu poreikiu“. Turiu omenyje nebūtinai krikščionišką tikėjimo variantą, o bet kokį tikėjimą kažkuo „antgamtišku“ – visata, gamta, šiaip kokia abstrakcija – net jei toks tikėjimas neturi jokios apibėžtos struktūros.
Tikėjimas pats savaime nepriklauso nuo žmogaus (ne)stiprumo, čia daugiau formos pasirinkimo klausimas. Silpnesni žmonės linkę rinktis mesianistines religijų formas, kur koks nors dievas (kaip taisyklė vienas) viską valdo ir už viską atsakingas, nu ir dar išgelbės (nuo savęs) savo gerbėjus. Stipresni daugiau renkasi neutralaus pobūdžio religijų formas (įvairių atmainų „pagonybes“, kaip taisyklė – politestines). Protingesni renkasi abstraktesnio pobūdžio tikėjimą, kvailesni – labiau personalizuotą/antropomorfinę. Nors ir tai toli gražu ne universalios taisyklės. Pagaliau ir tą pačią krikščionybę ar jos sudedamąją dalį – katalikybę – galima customize’inti iki neatpažįstamumo.
P.S. o dėl ištraukos, tai aš tiesiog galutinai susitaikiau su faktu, kad kliedesiai yra sudedamoji gyvenimo dalis. Tieiog toks faktas, kurio egzistavimas visiškai nepriklauso nuo kieno nors nuomonės apie jį. Mano asmeniniu giliu įsitikinimu, žmonėms paprasčiausiai patinka didesnės ar mažesnės dozės kliedesių.
Keistas priešpastatymas fiziologinio ir psichologinio poreikio:) Psichologija yra fiziologijos epifenomenas. Automatiškai – psichologinis poreikis yra fiziologinis poreikis arba, kitaip sakant, poreikis yra fiziologinės būsenos išraiška per pojūtį. Jei eisim dar giliau, nuolatinė materiali sąveika sukelia poreikio pojūčius, o paskui užpildymo pojūtį, kuris irgi pasireiškia kaip atitinkamas epifenomenas – pvz.: religinis jausmas, tikėjimas žmonijos rytojum, viltis pralobti ar pan.
Nors jei esi slaptas dualistas ir manai, kad fiziologija ir psichika yra du skirtingi ir nesusiję dalykai, klausimas „kur yra poreikis?“, turi prasmės
Psichologija yra vienas iš būdų/metodų, kaip galima analizuoti/struktūrizuoti organizmą/fiziologiją, greta fizikos, chemijos, biochemijos, biologijos ir pan.
Physiology (from Ancient Greek: φύσις, physis, „nature, origin“; and -λογία, -logia, „study of“) is the study of the function of living systems. Mano galva, tai bendriausia sąvoka.
romperai, per giliai knaisiojies, esme ta kad. Suprantu, kad smagu kartais pasifilosofuoti, bet kad jau rimtai per giliai. Is esmes as nesu filosofas ir manau kad tai vienas is nebereikalingiausiu mokslu, bet cia mano asmenine nuomone. Fiziologija yra susijusi su psichologija, visgi smegenai yra organas, o bet taciau tik tiek to stebuklo ir yra. Visa kita psichologija. Beje, pradejai maisyti fizini pasauli su fiziologija.
Niemand, Kurshis prisikabino prie tavo paminėto fiziologinio poreikio. Gal ir netiksliai pasakei, bet iš esmės psichika ir fiziologija neegzistuoja vienas be kito – panašiai kaip dūzgimas neatskiriamas nuo bitės
psichologiją galima paaiškint per biologinius procesus, biologinius procesus – per cheminius, o cheminius – per fizinius.
Ne taip.
Objektas – organizmas, kuriam giliai dzin, kaip jo procesai yra kažkieno klasifikuojami.
Metodas – žmogaus sugalvotas būdas kaip abstrahuoti vienus ar kitus to organizmo aspektus.
Mokslas (fizika, biologija, psichologija, etc.) – susisteminta metodų visuma.
Bet koks objektas metodologiškai gali būti suskaidytas į begales įvairiausių kombinacijų, bet tas nekeičia fakto, kad pats savaime jis yra tiesiog objektas, visuma. Psichologija/psichika nėra jokia objektyviai egzistuojanti aiškiai ribota organizmo dalis, tiesiog psichologija yra metodų visuma, kuri žiūri/tiria organizmą tam tikru aspektu, sąlyginai/abstrakčiai vadinamu psichika.
žodis psichologija turi dvi reikšmes:
1. mokslas apie psichikos reiškinius
2. psichika; būdo, mąstymo, elgsenos ypatybės.
Ta prasme, kad nesupratau
Tą patį procesą galima paaiškinti daugybe teisingų būdų. Negalima pasakyti, kad psichologinis poreikis yra, o fiziologinio – ne. Visumoje, tai poreikis ko gero gali būti tik psichologinis. Bet jei nematom nieko blogo poreikį valgyti vadindami fiziologiniu poreikiu, gal ir kitais atvejais nėra didelio nusižengimo 
Niemad, prie tavo fiziologijos vertimo.
Psychology is the science[1] of mind and behavior.[2] Its immediate goal is to understand behavior and mental processes by researching and establishing both general principles and specific cases.[3] For many practitioners, one goal of applied psychology is to benefit society.
Del to ir sakau, kad tai nesusije su fiziologija.
Romperai, o tu programuotojuj bandanciam istaisyti klaida programoje, irgi aiskintum, kad jis vieoje to, kad gilintusi i skripta turetu panagrinet kas vyksta jo kompo kondencatoriuose ir tranzistoriuose? Suvesti veikima galima, bet jei tai darysi jieskodamas problema 98% atveju busi pasirinkes idiotiska kelia problemai spresti.
Kurshi, čia mintis turi truputį kitą kampą
Štai yra poreikis. Nesvarbu kaip jis ten atsiranda ir kokiu lygmeniu jis jaučiamas, bet yra kažkokia kryptis link kažko. Tai atsispindi sistemoje kokiu kampu bepažiūrėtum. Mano mintis buvo, kad negalima sakyti, jog kai yra psichoginis poreikis, tai jo negalėtum pavadinti ir fiziologiniu. Pats komentare jau rašiau, kad toks pasakymas nėra tikslus, bet mano galva nėra ir labai didelė klaida.
O pastebėjau tai, kad parodyčiau, kaip dualizmas yra įsiėdęs jau kalboje.
Matai, as del to ir nesigincyjau, tiesiog sakau, kad ziurint is fiziologines puses pats aptartas faktas yra labai nesvarbus, ir butent del to, pataiskaiu. Kas del polinkio, vel gi kaip pavizdi paimsiu kompiuteri – tranzistoriai kompo procesoriuje irgi turi polinki kaisti, bet tai dar nereiskia, kad tai reikalingas ar bent teigiamas procesas, atvirksiai – jis sistemai kenkia, del to yra kaip imanomai slopinamas, kad „neprazudytu“ sistemos.
Penas mintim vienok.
Kurshi, tu pripainiosi tuoj kupetą visko. Kaista tranzistoriai, o procesas nenaudingas kompiuterio vartotojui.
Nesutinku, kad fiziologiškai gali būti kažkas nesvarbu, jei jauti kažkokį poreikį. Kaip tu tada jauti, kad tau reikia ir kaip supranti, kad gavai, ko reikėjo?