
Bernardinai rašo apie atsiliepimus iš „Pagonių kiemo“:
„Noriu pasakyti savo netikintiems draugams: nebijokite religijos. Jūs turite būdų mąstyti apie religinį poreikį be baimės būti prarytais tamsybiškumo. Galime padaryt geriau už Volterą, įveikiant religijos piktnaudžiavimus ir žvelgiant į tikėjimo pozityvumą“, – sakė Julia Kristeva [bulgarų kilmės prancūzų intelektualė, lingvistė ir psichoanalitikė, netikinčioji].
Ką manau?
Tikėjime neteisinga informacija nėra nieko pozityvaus. Taip tik ugdomos minios žmonių, kurios priimdamos moralinius sprendimus remiasi akivaizdžiai neteisinga informacija (na ir dalis žmonių dar tuo naudojasi antimokslinio požiūrio propagavimui).
Kaip gi čia dalyvausi dialoge, jeigu viena iš dialoge dalyvaujančių pusių remiasi neteisinga ir absurdiška informacija?
Bandant susitarti dėl vertybių ir visokių kitokių dalykų nė velnio nesutarsime iki tol, kol tikintieji tikės savo pasakom. Tad toks „dialogas“ turėtų būti ne dialogas, o jų švietimas. Paaiškinimas, kaip veikia mokslas, kaip veikia statistika, kaip mes sužinojome dalykus, kuriuos žinome, kodėl mes esame tikri, kad mes juos žinome, kaip mes išsiaiškiname, kurie teiginiai neturi pagrindo ir kodėl jie, tikintieji, yra absurdiškoje situacijoje, kurioje jie ne tik kad neturi įrodymų savo teiginiams, bet dar ir yra priversti tikėti teiginiais, prieštaraujantiems mokslui.
Kai, galų gale, supras kad jie tiki niekais ir kai pripažins, kad klydo, bus galima kalbėtis ir apie moralines vertybes. Bet tai bus įmanoma tik tada, kai jų moralinių sprendimų nebetemdys neteisinga informacija!
Aš suprantu, kad žmonių vertybės skiriasi ir visiškai neturiu nieko prieš tai. Tiesiog negaliu pakęsti, kai įvairūs šarlatanai, kunigai, tikintieji ar kitokie „antgamtininkai“ pradeda savo vertybes ginti remdamiesi akivaizdžiai neteisinga/pramanyta informacija.