Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

LRT rašo:

Ventos bažnyčia, nepajėgianti atsiskaityti su statybininkais už atliktus darbus, paprašė savivaldybės skirti lėšų, nes už skolas gali būti išvaržyta.

Kunigo aiškinimas skamba kvailai:

„Bažnyčios statomos ir dešimt metų, o mes pastatėme per ketverius, – „Šiaulių kraštui“ sakė [kunigas] K. Zybartas. – Mes padarėme turbūt perdaug. Reikėjo tempti, vaidinti, nedaryti arba daryti tada, kai teiksis kažkas paskirti, aukoti, duoti. Kadangi padarėme, tai tikimės, kad visi savo įsipareigojimus taip pat tesės.“

Ką manau?

Akivaizdu, kad padarė per daug – paprasčiausiai nereikėjo statyti bažnyčios.

Smegenų plovimo įstaigų jau ir taip yra per daug, jų žmonėms nereikia. Gan akivaizdu, kad bažnyčios Lietuvoje nesubankrutavo vien dėl to, kad išsikovojo krūvas privilegijų ir subsidijų iš valdžios.

Ką daryti?

Bažnyčiai, jeigu neturit pinigų – nestatykit.

Štai apie bendruomeniškumą rašo Mindaugas Radušis:

Net ir ateistiškai nusiteikę žmonės paprastai supranta bendruomeniškumo svarbą.

Neaišku, kodėl čia „ateistiškai nusiteikę žmonės“ išskiriami. Gal kažkur gandai buvo paskleisti, kad ateistai prieš bendruomenes?

Visų pirma, ateizmas, jau vien pagal apibrėžimą, tėra tik netikėjimas dievais ir jokių kitų žmogaus pažiūrų neapriboja. Vienintelis dalykas, kurį galima būtų spėti apie ateistus yra tai, kad jų mąstymas religijos neužnuodytas.

Antra, kas čia per „ateistiškai nusiteikę žmonės“? Ateizmas – ne kažkokia nuotaika, kuri užeina ar praeina. Tai tiesiog netikėjimas! Idealiu atveju, religingoje visuomenėje, tai žmogus, kuris apmąstė šį klausimą ir sąmoningai priėjo išvados, kad religija – niekai. Utopiniu atveju, tai visuomenės, kurioje niekas nė negirdėjo apie tokias kvailystes, kaip dievai, atstovas.

Delfi rašo apie tai, kad Australija įgijo pirmąją savo šventąją. Kryžiaus Marija MacKillop. Įdomu, tai kad jos istorija leidžia daryti prielaidą, kad pedofilija Katalikų Bažnyčioje klesti ne metais, ne dešimtmečiais, o šimtmečiais. Taip pat, panašu, kad Katalikų Bažnyčios požiūris visiais laikais buvo analogiškas – slėpti, slėpti, slėpti:

Daugybę žmonių įkvėpdavusi MacKillop buvo patekusi į Australijos Bažnyčios vadovybės nemalonę ir 1871-aisiais, demaskavusi vieną kunigą pedofilą ir kovodama už savo ordino kontrolę, buvo trumpam ekskomunikuota.

Šventaisiais žmonės pastaruoju metu dažniausiai tampa ne dėl savo nuopelnų – jiems, paprastai priskiriami „po to, vadinasi dėl to“ argumentavimo klaidos [Wikipedia angliškai] rezultatai:

1961 metais, praėjus 52 metams po jos mirties, MacKillop buvo priskirtas stebuklas dėl vienos moters išgijimo nuo nepagydomos leukemijos. Po šio Vatikano pripažįstamo stebuklo, įvykusio pasimeldus velionei vienuolei, ši 1995-aisiais buvo paskelbta palaimintąja.

Visų pirma pradėkime nuo to, kad nuo leukemijos išgydoma chemoterapija. Ir chemoterapija išgydo ne vieną kitą žmogų, kaip kad šitie „stebukladariai šventieji“, o tūkstančiais. Chemoterapija įvairių vėžių gydymui sėkmingai plačiau pradėta naudoti 1955 metais, kai JAV kongresas įkūrė Tautinį vėžio chemoterapijos paslaugų centrą [Wikipedia angliškai]. Be to, lig tol, buvo užregistruota ne vienas atvejis, kaip nuo leukemijos visiškai išgyjama savaime. Ir paprastai tai susiję su bakteriniais užkrėtimais ir kraujo perpylimu, o ne su stebuklais [PDF angliškai].

Aš seniai žinojau, kad katalikus lengva šokiruoti:

Per pirmąjį oficialų N. Sarkozy [Prancūzijos prezidento] vizitą Vatikane C. Bruni taip pat liko Paryžiuje, nes jie tuo metu nebuvo vedę. Tačiau ano vizito metu N. Sarkozy kitaip šokiravo katalikus – stovėdamas už kelių metrų nuo pontifiko, jis tikrino pranešimus savo „Blackberry“ telefone.

Islamas:

Vienas Saudo Arabijos princas, kuris Didžiojoje Britanijoje kaltinamas savo tarno nužudymu, gali būti pasmerktas myriop savo tėvynėje dėl įtariamų homoseksualių santykių, sakoma Londono teismui penktadienį pateiktuose parodymuose.

Krikščionybė:

A. Narbekovo teigimu, siekį įteisinti embrionų užšaldymą, kad embrionai galėtų būti naudojami dirbtiniam apvaisinimui, galima palyginti su tolerancija abortui. Dar daugiau – tai net blogiau nei abortas, nes embrionų užšaldymas susijęs su daugybės embrionų žūtimi.

Aišku visokio plauko tikintieji priskiria kalnakasių išgelbėjimą visokiausioms antgamtinėms jėgoms. Štai pvz. vieno Čilės laikraščio surengtoje internetinėje apklausoje apie tai kas išgelbėjo kalnakasius rezultatas įspūdingas pačia blogiausia prasme: net 50% žmonių mano, jog tai stebuklas, ir tik 50% mano, jog tai mokslo ir technologijų pasiekimas.

Alfa rašo apie Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją:

Praėjusią savaitę priimtoje rezoliucijoje „Dėl sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą“ išsakyta pozicija, kad joks asmuo, ligoninė ar institucija neturėtų būti verčiami, patraukiami atsakomybėn ar diskriminuojami dėl atsisakymo atlikti ar padėti atlikti abortą, eutanaziją ar kokį nors veiksmą, kuris taptų žmogaus embriono mirties priežastimi.

Rezoliucija ragina ES valstybes nares savo teisiniuose aktuose užtikrinti sąžinės laisvę gydytojams.

Ką manau?

Jeigu gydytojui įsitikinimai trukdo tinkamai atlikti savo darbą – t.y. informuoti pacientą apie visus galimus variantus, tai toks žmogus turėtų eiti dirbti kito darbo, kurio jo įsitikinimai netrukdytų dirbti.

Jeigu problemai spręsti yra medicininis sprendimas, o gydytojas tai nuslepia informaciją apie tai arba atsisako atlikti tą procedūra, tai jau čia ne gydytojo sąžinės laisvės reikalas, o paprasčiausias kenkimas pacientams.

Mažojoje studijoje buvo diskusija apie grupinį narystės katalikų bažnyčioje atsisakymą.

Download Galite klausytis čia jei norit, bet nelabai įdomi laida. Kita vertus puiku, kad buvo antikatalikiška nuomonė katalikų laidoje išsakyta.

Gan įdomu, kad katalikai stumia keistą idėją:  aktyvių katalikų Lietuvoje yra 10%, bet kokie 80% pritaria katalikų bažnyčios pozicijai (nes yra krikštyti?).

Elta praneša:

Seime rengiama konferencija „Mokslo pažanga ir dvasingumo ideologija“
Spalio 15 d., penktadienį, 10 val. Seimo Konstitucijos salėje rengiama Seimo nario prof. Arimanto Dumčiaus inicijuojama konferencija „Mokslo pažanga ir dvasingumo ideologija“.
Konferenciją rengia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, konferencijos koordinatorius – prof. A. Dumčius.
Programoje – žymių šalies mokslininkų, tyrėjų, pedagogų, Seimo narių pranešimai bei diskusijos visatos atsiradimo, gyvybės kilmės, naujausių mokslo laimėjimų ir tikėjimo dermės klausimais.
Konferencijoje įžanginį žodį tarti pakviesti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, J.E. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, diskusiją apibendrins J.E. vyskupas Jonas Boruta, kun. Robertas Grigas.

Ką manau?

Organizuoja švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas? Apibendrina diskusijas kas? Kunigai? Kokio velnio?

Va dar susiradau ir programą šio renginio…

PROGRAMA:

10.00 val. Įžangos žodis J.E. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

10.15 – 10.25 val. Prof.. Jonas Grigas (Lietuvos Mokslų Akademija) Mokslo pažanga ir tikėjimas.

10.25 – 10.35 val. Akad. Jurgis Brėdikis (Lietuvos Mokslų Akademija)Energetinė medicina – ateities medicina

10.35 – 10.45 val. Prof. Arimantas Dumčius (Lietuvos Respublikos Seimas)Ar mokslo pažanga padeda stiprinti dvasinę pasaulėžiūrą?

10.45 – 10.55 val. Kun. prof. dr. (hp) Andrius Narbekovas, doc.dr. Birutė Obelenienė (Vytauto Didžiojo Universitetas, Santuokos ir šeimos studijų centras) Naujosios technologijos – įrankis ar viešpats?

10.55 – 11.05 val. Prof. Giedrius Uždavinys (Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija) Lietuvių katalikų mokslo akademija: atsiradimo Lietuvoje aplinkybės ir šiandienos iššūkiai

11.05 – 11.15 val. Doc. dr. Paulius Subačius (Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija) Sukūrimo gramatikos: moderni humanitarika ir žmogiškojo proto skverbtis

11.15 – 11.25 val. Gunaras Kakaras (Lietuvos etnokosmologijos muziejus) Kosmosas ir žmonija. Priešpriešos ir sąsajos

11.25 – 11.35 val. Valdemaras Milkus (VU Fizikos fakultetas) Gyvybė visatoje: atsitiktinumas ar būtinybė? Požiūris į gyvybę iš teorinės fizikos ir kosmologijos pozicijų

11.35 – 11.45 val. Dr. Egidijus Vareikis (Lietuvos Respublikos Seimas)Idealizmo ir materializmo sąsajos politinio pasaulio suvokime

11.45 – 11.55 val. Doc.dr. Mantas Adomėnas (Lietuvos Respublikos Seimas) Ar įmanoma demokratinė politika be religijos?

11.55 – 12.05 val. Tikybos mokytoja Aušrelė Krunglevičiūtė (Kaunas) Mokslo ir Šv. Rašto susikalbėjimo galimybės mokykliniuose gamtos mokslų vadovėliuose

12.15 val. Diskusija (apie 1 val.) Baigiamasis žodis – J.E. vyskupas Jonas Boruta, kun. Robertas Grigas (Caritas Bendrija)

Ką dar manau?

Tikrai? Seime bus kalbama apie tai, kad energetinė medicina yra ateities medicina? Seime bus kalbama apie tai, kad gamtos mokslų vadovėliuose reikia aiškinti, kad religija neprieštarauja mokslui? Apie tai, kad demokratija be religijos neįmanoma?

Ir konferencijos pavadinimas yra ne „Pseudomoklo ir klerikalizmo brukimas“, o „Mokslo ir dvasingumo ideologija“?

Kareiviai Fort Jackson’e su savo šautuvais ir biblijomis.

Hamas savižudė sprogdintoja su ginklais ir koranu.

Karingasis ateistas su mažyčiu mikrofonu ir įtartinai tuščia ranka.

Paruošta pagal šį paveiksliuką.