Tiesa.com skelbia straipsnelį apie „būrėją“, „buriančią“ taro kortomis.
Pradėkime nuo to, kad straipsnio pavadinimas gan tinkantis skeptikams – „Taro kortos: išburia ar išduria“? Deja straipsnyje pateikiama tik viena pusė, kurioje meluojama, meluojama, meluojama ir dar pripasakojama visokių niekų. Paprasčiausias atsakymas, kurio straipsnyje nėra – „būrėjai taro kortomis išduria“. Taigi, analizė:
Pati [būrėja] Rita sakosi ciniškai nusiteikusių žmonių perkalbėti nesistengianti ir nieko jiems neįrodinėjanti, nes tai – kiekvieno pasirinkimas.
Pradėkime nuo to, kad ciniškas požiūris ir skeptiškas požiūris yra visiškai skirtingi dalykai. Antra, pasirinkimas būna tada, kai žmogus pasirenka ką nors pagal savo polinkius. O būrimas kortomis visuomet yra paprasčiausia apgaulė arba apgaulė ir saviapgaulė.Trumpai tariant būrėjos teiginys yra toks pats, kaip „lėktuvas skrenda ar neskrenda, yra kiekvieno keleivio pasirinkimas“.
„Kad ir kaip keistai skambėtų, neteisingai arba negarbingai naudojamos kortos gali supykti ir skaudžiai atkeršyti“, – sako Rita.
Tikrai, keistai skambėtų? Ar tai turėtų skambėti keisčiau, už „kortos mato ateitį“? Absurdas ir yra absurdas. Neverta galvoti, jog mažiau kartojamas pramanas, kažkodėl turi būti keistesnis už dažnai kartojamą pramaną.
Ypač gali nukentėti tarologais apsimetantys ir pelno siekiantys veikėjai, kurie pirmiausia gudriai iškvočia savo klientus, o tada „sumaitina“ jiems gautą informaciją.
Tai vadinama hot reading (kai informacija surenkama iš anksto) arba cold reading (kai informacija ištraukiama iš kliento spėliojant didelę tikimybę teisingais būti turinčius dalykus tikintis, kad klientas prisimins teisingus spėjimus ir pamirš apie klaidingus).
Moteris tikina žinanti ne vieną atvejį, kai „lengvų pinigų“ besivaikantys sukčiai atlekia pas tikras raganas ar raganius prašyti pagalbos, tačiau kartais žala gali būti neatitaisoma.
Ta pati moteris tikina ir apie tai, kad kortos kerštauja. Aš paprastai netikiu visokiais niekais, kuriuos tauškia visokie šarlatanai.
Pati Rita neneigia, jog kai kurie žmonės, atėję išsiburti, „ima patys viską pasakoti“, tad jai belieka tokių šnekių klientų paprašyti patylėti. „antraip jausčiausi lyg būčiau kokia aferistė“, – prisipažįsta Taro kortas įvaldžiusi moteris.
Jeigu turi sugebėjimą tą informaciją ištraukti ne visai tiesiogiai klientui išsipasakojant, o naudodamasi spėliojimu tamsoje („cold reading“), tai nereiškia, kad nesi aferistė.
Be to, Rita išduoda, jog klientas privalo palikti tam tikrą honorarą būrėjai – „kad nukirstų per būrimą nutiestą siūlgalį tarp savęs ir raganos“. Tačiau honoraro suma niekada negali būti įvardijama, nes kortų dėliojimas – pagalba žmogui, o už pagalbą prašyti pinigų tiesiog negarbinga.
Kaip ir bažnyčioje – aukoti neprivaloma, bet būtina, o kainoraščių nėra, bet kainos nurodomos.
„Kiekvienas palieka tiek, kiek gali, tačiau yra dar viena svarbi taisyklė – būrėjai negalima duoti metalinių pinigų, nes metalas labai dažnai naudojamas įvairiuose apeiginiuose ritualuose. Tinka tik popieriniai,“ – atvirauja būrėja.
Popierinės kupiūros paprastai būna stambesnės nei monetos… Tad natūralus ir reikalavimas tokių šarlatanų.
Įdomus faktas, jog pačiam sau kortų dėliotis negalima, o gal tiesiog neverta: tiesos jos, pasak Ritos, vis tiek neparodys, nes paprasčiausiai yra „persmelktos tavo energijos“.
Pradėkim nuo to, kad žmonės kažkokios stebuklingos savo energijos neturi. Antra, kortos apie ateitį nieko nerodo niekam, tiesiog pats būrėjas paprastai turi šansą tuo įsitikinti burdamas sau ir stebėdamas, kad niekas neišsipildo. Su klientais kitaip – jiems papasakoji bilekokių niekų ir jie pranyksta iš akiračio… O toliau, jeigu tai saviapgaulė – gali sau tikėti kad tavo pranašystės klientams išsipildė.
Paklausta, kaip atskirti apsimetėlius nuo tikrai Taro kortas išmanančių specialistų, Rita ilgai nedvejoja. „Svarbiausia, – aiškina būrėja – tikras tarologas visada teisingai nusakys praeitį. Jeigu tai sugebės, galite tikėti ir ateities pranašystėmis.“
Praeities nusakymas paprastai atliekamas jau anksčiau paminėtais būdais – paprasčiausias spėliojimas arba išankstinis informacijos surinkimas. Galimybė surinkti informaciją apie praeitį, praktiškai niekuo nesusijusi su galimybę numatyti ateitį.
Taip pat moteris atvirauja, jog išneštos iš namų Taro kortos rodo vos 50% tiesos, tad dažnai skelbimų skiltyse matomi pažadai „galiu atvykti į namus“ nors kiek apie kortas išmanantiems žmonėms rėkte rėkia – apsimetėlė!
Praktiškai kiekvienam nors minimaliai mąstančiam žmogui bet koks skelbimas apie būrimus rėkte rėkia – „sukčiai ir apsimetėliai“.
Jeigu lygioj vietoj išsisuki koją, tavęs vos nepervažiuoja mašina, viskas krinta iš rankų ir tai, kas anksčiau, rodos, ėjosi lyg per sviestą, ima griūti – verta susimąstyti, gal tave pikta akimi nužiūrėjo ar prakeikė? Rita aiškina, jog kartais žmonės tokių „pokštų“ iškrečia visai nenorėdami ir nė nenumanydami, ką padarė, o ir pats iš karto to nepajusi – po 3 dienų ar net 3 savaičių.
3 dienos nuo nužiūrėjimo į kurį neatkreipei dėmesio? 3 savaitės nuo to pat? Nelaimingu atsitikimu laikomas absoliučiai bet kas? Gal kas komentaruose galėtų papasakoti ar pavyko nors kada pragyventi kad ir savaitę, per kurią būtų nenutikę kas nors, ko negalėtumėte priskirti tokio lygio nelaimingiems nutikimams?
„Pakeisti savo karmą – tai pakeisti savo likimą, nusimesti visa, kas tau lemta blogiausia. Tačiau tai, ką tau lemta pereiti, taip paprastai nedingsta: dažniausiai šis savotiškas nelaimių šešėlis krinta ant tavo palikuonių arba šeimos narių, su kuriais jungia kraujo ryšys. Net Biblijoje rašoma, jog bausmė gali tęstis iki 7 kartų.“
Dar porą prietarų įmetė būrėja: tikėjimą likimu ir tikėjimą, kad biblija yra autoritetingas informacijos šaltinis.
Taro kortos – ne šiaip kokie paveikslėliai, jų vien vadovėlio reikšmėm nepaaiškinsi.“
Vadovėlio reikšmėm nepaaiškinsi paprasčiausiai dėl to, kad kortos nieko nerodo. Kortos „būrėjams“ paprasčiausiai padeda iliustruoti jų kuriamus pramanus bei nukreipti žmogaus dėmesį nuo tikrojo triuko – spėliojimo arba išankstinės informacijos surinkimo.
Komentarai (18) 
