Kaip apgauti dievą?
Komentarai (9) Kaip žinia, įvairūs šventieji raštai būna pilni draudimų.
Pvz. Alfa skelbia straipsnelį apie tai, kaip musulmonų viešnamiai teikia tik santuokinį seksą:
Beiruto ir Teherano gyventojai turi tai, ko pavydėtų net europiečiai, – jie gali susituokti kelioms valandoms, pasinaudoti santuokos galimybėmis ir išsiskirti, o paskui kartoti tą procedūrą daugybę kartų. Jiems tai leidžia… „Hezbollah“. Organizacijos veikėjai tvirtina, kad viskas dera su islamo etika. Tie patys žmonės kursto šventąjį karą (džihadą) su morališkai supuvusiais Vakarais.
Taip pat islamo šariato įstatymai draudžia imti palūkanas, tad musulmonai sukūrė islamišką bankininkystę. Pvz. vietoj to, kad bankas duotų paskolą nekilnojamam turtui pirkti ir imtų už tai palūkanas, islamiškas bankas pats nuperka nekilnojamąjį turtą, peparduoda jį pirkėjui (su pelnu) ir leidžia sumokėti sumą dalimis (tarkim įmokant vienodą įnašą kas mėnesį).
Krikščionys gi, visų tų įsakymų tiesiog nesilaiko pasiteisindami, jog tie dievo nurodymai buvo duoti tik konkretaus laikotarpio žmonėms.
Štai dar vienas kažkokio rabino straipsnelis apie tai, ar žydams galima mokėti už paslaugas suteiktas per šabą.
Ką manau?
Sunku pasakyti, kas dedasi tikinčiųjų galvose. Panašu, jog jie tiki, kad dievas yra visagalis, visažinis ir absoliutus-mulkis-kurį-galima-apgauti-paprasčiausiais-triukais-jam-nė-nepastebint (pasiskolinau šį terminą iš čia).
Juokinga kai tikintys smerkia ateistus dėl moralės nebūvimo, neva iš kur pas mus moralė, o patys apgaudinėja savo dievą ar tai nėra dar didesnis amoralumas už moralės neturėjimą? Jei rojus tikrai yra tai jis bus prikimštas ateistų, nes tie bent nežinojo ką daro
Ir dar tikintieji atsisako logikos diskusijose apie dievą, bet priima ją tada kada jį reikia apgauti, tai veidmainystė aukščiausio lygio …
Na, pažiūrėjus kokį pasaulį jis sukūrė, galima teigti jog Dievas yra mažų mažiausiai nekompetetingas (c) G. Carlin
Man juokingiausias atvejis buvo su zydais, kurie per saba prisigalvojo ivairiu priemoniu, kaip apeiti draudimus. Pavyzdziu jei negalima skambinti, telefonu, tai reikia kaip nors surinkti numeri vieu rankos paspaudimu.
Jei teisingai pamenu, apie tai buvo rodoma Bill Maher dok. filme.
Alak ne durak vsio vydyt!
Su arabiškom palūkanom tai žiauriai geras sprendimas! Aš vis galvojau – negi arabai bankų neturi?
Tai kad visi tie dievo,alacho et consortes apgaudinėjimo metodai senesni už pačius dievus:) O dabar- šiek tiek ne į temą: ar nevertėtų tokiai „naujienai“ daugiau dėmesio paskirti? http://www.lrytas.lt/?data=20100906&id=akt06_a2100906&sk_id=99&view=2
Islamiška bankininkystė apskritai turi tam tikrų privalumų (gerokai konservatyvesnė ir saugesnė nei tradicinė), tačiau natūraliai patiria dėl to trūkumų – mažiau dinamiška, sunkiau pritraukia lėšas, gerokai mažesnis pelnas (bet mažesni ir nuostoliai). Iš esmės, neskaitant visokių kvailų formuluočių, reikalingų šariato įstatymams apeiti, jų veiklos principai, kiek susidariau įspūdį, labai artimi šveicariškiems „šeimyniniams bankams“.
Geras principas norint apsaugoti indėlininkų ir akcininkų turtą, bet ne itin veiksmingas, kai reikia milžiniškų investicijų didžiajam verslui. Todėl didžiausios įmonės musulmonų šalyse vis vien galų gale kreipiasi į pasaulinius bankų tinklus.
prisijunk eLietuvai taves reikia
pakeisk lietuvos istorija
registruokis per cia http://
http://www.erepublik.com/en/
referrer/jogaila