Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Elta.lt skelbia apie diskusiją, kurioje buvo aptarta vertybių kaita:

Marija Aušrinė Pavilionienė pradėjo pranešimą pristatydama vertybes teorijoje, aptardama vertybių sampratos skirtumus istorinėse epochose, kultūrose ir valstybėse. Pasak pranešėjos, tokiai diskusijai pasirinktas labai tinkamas metas. Kada visuomenė patiria krizes, visuomet pradedame kalbėti apie vertybes, nes žmonėms reikia dvasinio stabilumo, o diskusijos raktinė sąvoka „vertybė“, susijusi su žodžiais „vertė“, „vertingumas“, simbolizuoja kažką stabilaus ir teigiamo. Parlamentarė pabrėžė, vengianti pažyminio „Europos“, nes Europos žemyno vertybės yra svarbios visose demokratinėse valstybėse. Esame skirtingai mąstantys individai su skirtingu individualiu vertybių rinkiniu. Tačiau dėl kai kurių vertybių teigiamų ypatybių susitariame kolektyviai, taip individo vertybes paversdami kolektyviai pripažintomis objektyviomis vertybėmis, kurias saugo ir gina valstybė ir įstatymai. Vis dėlto, pasak Seimo narės, būtina akcentuoti ir nepamiršti, jog nėra amžinų vertybių. Jų ir negali būti, nes žmogus, visuomenė ir politinė santvarka nuolat kinta. Vertybes kuria žmonės, o ne dievai. Kai dvasininkai ir politikai kai kurias vertybes pateikia kaip dogmas, stabdoma visuomenės pažanga, ir kyla pavojus pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Taip nutinka tuomet, kai žmonės ar žmonių grupės pasisavina vienos tiesos monopolį.

Ką manau?

Būtent, visuomet reikia prisiminti, kad dvasininkai ir krikščionys neturi vertybių monopolio, kad ir kaip jie stengtųsi visiems ištrimituoti, kad vienintelei Bažnyčiai rūpi vertybės ir jų priežiūra…