Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Truputėlį užsiėmęs esu, tad nerašau, nuo kitos savaitės vidurio turėčiau vėl reguliariai atnaujinti šį blogą.

Prieš savaitę dar vieną smulkmeną radau, kuo man krišnaistai nepatinka – vaikšto gatvėmis triukšmaudami, o kai man teko ta pačia kryptim eiti, kaip ir krišnaistų būreliui, net vimdyt pradėjo nuo jo tų triukšmo – „hari krišna, rama rama“.

Neseniai kalbant su viena drauge iš Malaizijos teko sužinoti, kad pas juos įprasta mažoms mergaitėms (maždaug penkiametėms, ar dar jaunesnėms) ausis pradurti (auskarams).

Tai – gan barbariškas elgesys. Suprantu, kad tai gerokai menkesnis vaikų žalojimas, nei genitalijų apipjaustymas, bet visvien, žiūrint iš racionalios pozicijos – skausminga ir nereikalinga intervencija yra nepageidautina ir tai, kad toks elgesys yra įprastas kurioje nors kultūroje, nereiškia, jog mes, kitų kultūrų atstovai negalime racionaliai įvertinti tų kultūrų normų.

Veiksmas, nuo to, kad yra atliekamas vienoje ar kitoje kultūroje nepasidaro geresnis ar blogesnis. Jis gali būti priimtinesnis vienoje ar kitoje kultūroje. Bet gi vaikų mušimas šiais laikais dar vis priimtinas kai kuriose kultūrose, o istorijoje – vergovė, prievartavimai ir netgi žudymai buvo priimtini.

Aš, žinoma, nesakau, kad į visus moralinius klausimus, yra vienas teisingas atsakymas. Netgi nesakau, kad visi moraliniai klausimai gali turėti teisingus atsakymus. Bet diskutuodami nenusifilosofuokite, kai kurie atsakymai į moralinius klausimus yra teisingesni, nei kiti.

Remdamiesi, racionaliais duomenimis, į moralinius klausimus galime atsakyti taip, kad jie vestų prie geresnių pasekmių, o ne blogesnių.

Suprantantiems angliškai rekomenduoju Sam Harris kalbą išsakytą TED konferencijoje.

Alfa praneša:

13 metų mergaitė iš Jemeno mirė dėl vidaus sužalojimų, praėjus vos keturioms dienoms po to, kai buvo ištekinta už dvigubai vyresnio vyro.

Medicininiuose mergaitės įrašuose pažymėta, kad ji mirė dėl vidaus sužalojimų genitalijų srityje ir stipraus kraujavimo.

Tarptautinės grupės, kovojančios už žmogaus teises, ne kartą stengėsi atkreipti pasaulio dėmesį į praktiką arabų pasaulyje vesti tokias jaunas mergaites. Jemene susikūrė judėjimas, kovojantis už tai, kad valstybė priimtų įstatymus, nustatančius vedybinio amžiaus cenzą. Siekiama, kad vedybos iki 17 metų būtų nelegalios. Tam priešinasi įtakingi islamo lyderiai.

Ką manau?

Tradicijos – jeigu kažkas buvo daroma per amžius nereiškia, jog tai nėra absoliučiai idiotiška.

Elta praneša:

Lietuvos šviesuomenė, aktyvūs visuomenės veikėjai vienijasi ir kreipiasi į Lietuvos Vyskupų Konferenciją su prašymu išsakyti savo viešą poziciją ginant krikščioniškąsias vertybes.

[...]

Dievas, Šeima ir Tėvynė – tai nepajudinamos istorinės, dvasinės lietuvybės atramos, kurios kūrė, stiprino, gynė Lietuvos valstybę. Didžiausių istorinių negandų metais Bažnyčia visada buvo kartu.
Šiandien, kai aukščiausi valstybės pareigūnai pamindami tradicines vertybes, esančias Mūsų tautos pagrindu, ne tik toleruoja netradicinių seksualinių santykių propagavimą ir viešą demonstravimą, bet ir skatina skirdami tam lėšas iš valstybės biudžeto, Bažnyčia tyli taip neapgindama krikščioniškų vertybių.

Pasirašiusiosios tamsuomenės sąrašas.

Ką manau?

Nežinau, ar nerimauti dėl Lietuvos šviesuomenės lygio, ar tiesiog visgi laikyti, kad tai apsišaukėliai bando vadintis šviesuomene. Bent jau mano akyse jie – tamsuomenė.

O dėl nepajudinamų atramų – vienus dievus Lietuvoje keitė kiti, to krikščioniško dievo interpretavimas laikui bėgant drastiškai keitėsi ir galų gale – dievas tėra pramanyta koncepcija. Nepajudinama mat…

Šeimas drausdami tuoktis žmonėms nusprendusiems kurti šeimas, nesutvirtinsit… Kalbant apie šeimų tvirtumą, žinoma, gėjai kalti, kad žmonės skiriasi 5 kartus…

O dėl paties kreipimosi į Bažnyčią, tai tiek nepakantaus klyksmo iš Bažnyčios pusės ko gero niekad nesu girdėjęs… – tai maldos prieš eitynes, tai straipsniai, kaip tokios eitynės nesuderinamos su laisve, tai kunigų straipsniai apie tai, kaip gėjų diskriminacija nėra diskriminacija, tai Bažnyčios atstovų Seime parašų rinkimas, tai katalikų studentų kreipimaisi į valdžią.

Ir svarbiausia, kad visi šitie  tipai ir organizacijos vis akcentuoja, kokie jie tolerantiški…

Pavadinimas: tobulinimo ratas
Aprašymas: Inkvizicijos laikais tokį ratą Bažnyčia naudodavo kaip priemonę žmonių tobulinimui. Žmogus galėdavo sparčiai tobulėti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mirdavo jau kone visiškai tobulas. Mokslininkai lig šiol bando išsiaiškinti, kodėl Bažnyčia nepaskelbdavo šių, ant rato ištobulintų žmonių, šventaisiais.

Tikrovė

Štai klausiausi laidos Lietuvos Radijo laidos „Akiračiai“ (2010 04 02 laidos įrašo maždaug 45-47 minutė) ir iš krikščionių teko išgirsti gan keistą argumentą, kodėl eutanazijos negalima legalizuoti:

Visos didžiosios pasaulio religijos sako, jog kančia yra dievo duodama žmogui, kad jis tobulėtų. Ir įteisinus eutanaziją, žmogui nesikankinant, užkertamas kelias į tobulėjimą.

Ką manau?

Kankinimų kultūros propaguotojai!

O aš pats tobulinuosi, knygas skaitydamas ir šviesdamasis…

Delfi rašo:

Dvasininkai pastebi ir kitą tendenciją – formalūs katalikai nevengia pasityčioti iš nuoširdžiai tikinčių savo vaikų. „Patys atveda juos ruoštis Pirmajai Komunijai, o kai imlus, atviras vaikas susidomi, įsitraukia į bendruomenę, sekmadieniais nori eiti į Mišias, pradeda vadinti davatkėle, prikaišo, kad nepadaro jam skirtų darbų, o laksto į bažnyčią“, – DELFI sakė Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio parapijos katechetė Danguolė Gervytė.

Ką daryti?

Neplauti smegenų vaikams, nereikės ir šaipytis…

Skundai

„Ir taip ištisus metus – nebeturim laisvų savaitgalių. Gerai, kad vaikas bent mokykloje tikybą lankė, o jei ne – tai, pažįstami sakė, Utenoje net trejus metus reikia visai šeimai dalyvauti Bažnyčios gyvenime, antraip neprileidžia vaiko prie Pirmos Komunijos“, – DELFI piktinosi du sūnus auginanti moteris.
Paklausta, kodėl šeimai svarbu, kad vaikas pasirengtų priimti minėtą Sakramentą, pašnekovė pripažino nesanti labai religinga, bet norinti dėl savo vaikų padaryti „kas priklauso, o paskui jau tegu patys renkasi, kaip jiems gyventi“.

Ką manau?

Gan kvaili žmonės – patys prisigalvoja kliūčių, o po to skundžiasi, kad jiems sunku tas kliūtis įveikti.

Visų pirma – nei krikštyti, nei pirmos komunijos prileisti, nei, apskritai, smegenų vaikams plauti, niekas neverčia. Tai, tėvai, darote patys per savo durną galvą – jeigu tie vaikai suaugę dėl kokių nors priežasčių nuspręs, kad jiems reikia pasikrikštyti ar pirmos komunijos – niekas netrukdys jiems to padaryti. O skųstis, kad patys pasirinkot laiką niekams švaistyti – kvaila.

Delfi rašo:

Pomirtiniai įspūdžiai, tokie kaip ryškios šviesos, apėmusi ramybė ir džiaugsmas ar susidūrimas su dievu, kuriuos patiria prie mirties slenksčio atsidūrę žmonės, gali būti susiję su padidėjusiu anglies dvideginio kiekiu kraujyje, teigiama naujame tyrime.

Iš visų tų klinikinės mirties patyrimų, man pačiam įdomiausiai atrodo „išėjimas iš kūno“ – t.y. yra krūvos pasakojimų apie tai, kaip klinikinę mirtį patyrę asmenys jautėsi esą už savo kūno ribų – sklandą virš jo ir pan. Ir ne, tai nereiškia, kad mes turime pradėti tikėti sielomis, dvasiomis ar vaiduokliais. Tokius patyrimus neuromokslų specialistai patikimai sugeba atkurti „atjungdami“ tą smegenų dalį, kuri verčia mus jaustis tarsi mes užimame savo kūną.

Nežinau, ar jums teko kada pagalvoti, apie tai, kad jūsų smegenys yra galvoj, bet jūs gan puikiau jaučiate savo kūno ribas? Būtent už šį suvokimą yra atsakinga viena smegenų dalis (deja nesugebėjau susirasti jos pavadinimo).

Taip pat, mokslininkai sugeba „apgauti“ šią smegenų dalį gan paprastu eksperimentu:

Eksperimento dalyviai dėvėjo virtualios realybės akinius, kurie rodė jų pačių nugaras (filmuojamas už jų esančiomis kameromis). Tad, iš esmės, jie žiūrėjo į savo pačių nugaras „esančias“ už keleto pėdų priešais juos. Tuomet jiems buvo sukeltas lietimo pjūtis – liečiamos nugaros ir jie matė savo nugaras liečiamas „virtualiuose savyje“. Kai kuriems eksperimento dalyviams tai sukėlė buvimo už savo kūno ribų potyrį, jie jautėsi užimą savo virtualųjį kūną, kurį jie matė esant liečiamą. Eksperimento rezultatai buvo analogiški net tuomet, kai jų virtualusis atvaizdas buvo pakeistas manekenu.

Nepaisant to, kad proto/dvasios/sielos egzistavimo atskirai nuo smegenų idėja yra visiškai absurdiška, malonu žinoti, kad įrodymų, jog protas yra „tai, ką daro smegenys“ vis daugėja.

Spauskit anbt paveiksliuko, jeigu nesugebat įskaityti teksto.

Nuorašas:

Buvimo nukryžiuotu Jėzumi privalumai ir trūkumai

Trūkumas: Sunku valgyti „Skittles“

Trūkumas: Neišeina gaudyti musių

Privalumas: Ypatingai lengva sukčiauti žaidžiant slėpynes

Homeopatai praneša, kad

Balandžio 10-16 dienomis vyks Pasaulinė informavimo apie homeopatiją savaitė (World homeopathy awareness week), kurią organizuoja Pasaulinė informavimo apie homeopatiją organizacija (WHAO).

Tad ta proga aš pasidalinsiu informacija apie homeopatiją:

Kas yra homeopatija?

Homeopatija yra absurdiškas pseudomokslinis „gydymo“ būdas. Nepaisant to, jis šiandien išlieka kaip pripažinta natūrali gydymo priemonė.

Daugelis žmonių, paklausti, ką mano apie homeopatiją pasakytų, jog tai „gydymas žolelėmis“ ar „tai natūralios gydymo priemonės“. Retas kuris težino, jog yra įrodyta, jog homeopatija neveikia. Dar rečiau žmonės suvokia, jog homeopatijoje medžiagos atskiedžiamos tiek, kad jų paprasčiausiai nebelieka – jums parduodamas paprasčiausias vanduo ar cukraus tabletės.

Homeopatija naudojasi šiuo žmonių nesupratimu ir šliejasi vaistinių lentynose prie mokslu ir įrodymais grįstų vaistų.

Homeopatijos privalumai

Pasak homeopatų:

šis tarptautinis renginys yra gera proga garsiai priminti apie homeopatinio gydymo metodo privalumus:

• ekologiškumą,
• saugumą,
• pašalinio poveikio nebuvimą,
• holistinį požiūrį į pacientą.

Žinoma, homeopatiniai vaistai yra ekologiški, kaip ir bet kokia kita forma parduodamas vanduo ar cukrus.

Žinoma, tokios menkos vandens ar cukraus dozės yra saugios ir neturi pašalinio efekto. Deja, jos neturi ir jokio kito efekto.

Na dėl holistinio požiūrio į pacientą teks nesutikti – koks čia, po šimts pypkių, holistinis požiūris, jeigu realiom ligom sergantiems žmonėms sakoma, jog jiems tereikia vandens išgerti, koks čia holistinis požiūris, jeigu sergančiam žmogui sakoma:

Pradėjęs vartoti homeopatinius vaistus, ligonis pradžioje gali pajusti nemalonių ligos paūmėjimo simptomų. Šios būsenos nereikia išsigąsti. Ji rodo, kad vaistas „veikia“ ir organizmas reaguoja į jo vartojimą, t.y. ima sveikti. Toliau vartojant vaistą, paūmėjimo simptomai praeina.

Tai rodo, kad homeopatija neveikia.

Homeopatijos trūkumai

Homeopatija neveikia ir yra brangi, vartotojams paprasčiausiai parduodamas labai brangus cukrus ar vandenuo.

Taip, pat homeopatai, savo paistalais, atideda efektyvų gydymą ir kai kuriais atvejais tai gali turėti mirtinas pasekmes.

Truputį susimoviau beversdamas – vienoj vietoj pavadinau papamobiliu, kitoje – papmobiliu, deja neturiu laiko ištaisyti.

Dar dėl paveiksliuko juokinga tai, kad popiežius papamobiliu pasitiki labiau nei dievu…