Popiežius siunčia kunigų gaujas į internetą
Sukūrė Sausis 26 d. d., 2010 
Komentarai (39)
Komentarai (39) Popiežius siundo kunigus ant niekuo dėtų interneto vartotojų:
Popiežius Benediktas XVI naudos Pasaulinę komunikacinę dieną skatinti dvasininkus rašyti tinklaraščius, naudotis internetu ir socialine medija bendravimui su tikinčiaisiais.
Ką manau?
Reik tikėtis, kad tik su tikinčiaisiais eis bendraut ir neprilįs kunigų čia į šitą blogą pulkais, nes jau turim vieną tokį, gan įkyrų.
cha cha chaaaaaa
šitas – geras
juoko dozė iš ryto
Ačiū!
tai tu skeptikas, pasirodo, bijai kitos nuomonės? lengva kritikuoti, kai niekas nesigina, ane?:)
O šiaip logiška ir sveikintina idėja.
Viršuje vietoje „Ateizmas – netikėjimas dievais“ reiketu uzrasyti „Kunigams lankytis draudziama“. Arba „Oponento religinis išsilavinimas turi būti ne didesnis negu eilinio ateisto“.
nors dazniausiai pritariu cia pateikiamoms mintims, bet si karta blogo autorius geriau jau butu susilaikes nuo paskelbimo iraso. nuskambejo, kaip nuskriausto vaiko verkslenimas. nesolidu.
„Būkim biedni, bet teisingi“, – Bralgis tikrai įkyrus (ypač jo negebėjimas rašyti nepridedant perteklinių emocinių ženklų apsunkina tekstą). Manau, nėra čia jokios „oponentų“ baimės, paprasčiausiai blogas sukurtas, kad bendraminčiai dalintųsi mintimis. Tai nereiškia, kad kitaip manantiems čia komentuoti draudžiama, bet, paprasčiausiai, tokie ginčai nekonstruktyvūs ir niekur neveda.
Dar visai neseniai šiame tinklaraštyje ir jo komentaruose ateistai tvirtais argumentais ir nenuginčyjama logika katalikus vartė kaip norėjo, ir nė vienas nesugebėjo normaliai apsigint.
Tiesiog atsibodo žmonėms šimtus kartų kartoti tuos pačius argumentus, į kuriuos taip ir nesulaukė atsakymų. Atsibodo diskutuoti su žmonėmis, kurie nežino diskusijos taisyklių.
Todėl ir prasidėjo toks nelabai argumentuotas elementarus p***avojimasis. Tiesa pasakius man taip net labiau patinka.
feministe
man keista – Jūs tvirtinote, kad aš pykstu. kai paprašiau parodyt bent vieną citatą – nutilote ir net nesiteikėte kažkaip į tą komentarą atsiliepti
mano manymu dienoraštis, kuriame visi muša į vienus vartus yra nesąmonė
Taip ir į klaidą galimą įkliūt (kas ir atsitiko su šiuo dienoraščiu). nes tada gali būti taip, kad kažkas pradės sakyti: „trikampis yra apvalus“, o bendraminčiai tik plos katučių, nes jiems nerūpi tas trikampis – jiems rūpi tik bendramintiškumas 
Negi nepastebite, kad šitam dienoraštyje beveik nepasisako išsilavinę, apsiskaitę žmonės galintys pagrįsti savo nuomonę ne „tai plačiai žinoma“ argumentais, bet tikrai moksline literatūra
Kodėl taip yra? Todėl, kad kaip jau ne kartą minėta – žemokas lygis… Jei tai ir išreiškia „bendramintiškumą“, o kiekvienas prašantis bent šiek tiek kilsterėti kartelę bendravimo ir argumentavimo lygmenyje yra apšaukiamas „troliu“ (yra citata), arba „neracionaliu idiotu“ (yra citata), ar bent jau „įkyruoliu“ (yra citata) – tai man rodos čia tiesiog nesugebėjimas priimti kito kaip kitokio?
jei sugalvosite aiškinti, kad aš nepriimu kito kaip kitokio – prašyčiau iš karto su citatom, kad nebūtų tušti žodžiai.
Feministe, niekur neveda stovėjimas vienoje vietoje
bralgi, įkyriu tave vadinu dėl to, jog tu rašai niekus, pastoviai kartoji tuos niekus ir tavo pagrindinis teiginys „pramanai, sapnai ir haliucinacijos yra tiesos pažinimo forma“ yra neteisingas.
skeptike
aš esu svečias šioje vietoje;
o Jūs – šio dienoraščio steigėjas ir sumanytojas.
taigi – kuris iš mūsų įkyriau kartoja?
aš juk tik atsiliepiu į temas kurios čia skelbiamos; dar niekam, nebrukau tikėjimo; neaiškinau, kad tikėjimas geriau už netikėjimą; nesikeikiau ir nesityčiojau, kaip Tamsta.
Viskas ką čia veikiau kol kas – tai bandžiau išsiaiškinti kaip mąsto bei kuo remiasi ateistai ir parodyti kai kurias metodologines klaidas (teiginiai neparemti argumentais; stereotipai, kurie priimami kaip tikras faktas; rėmimasis gandais ir t.t.)
Dar neparašiau čia nieko naujo. Tačiau vos tik Jus pakritikuoji – netgi akivaizdžiuose dalykuose – visi Jūs čia pradedate taip loti ir taip gintis, kad komentarų skaičius škteli dviem šimtais procentų. Taigi – įkyrūs esate Jūs, nes nuolat ir nuolat tvirtinate, kad Jūs esate neklystantys
Jei sakysite, kad aš esu neklystantis – prašyčiau iš karto citatos. ačiū
citata: teiginiai neparemti argumentais; stereotipai, kurie priimami kaip tikras faktas; rėmimasis gandais ir t.t. citatos pabaiga.
didziausia viso to ironija yra tai,kad sitai prikisineja, ghem, sventikas. taigi cia jusu sritis, turetumet jaustis kaip zuvis vandeny.
žmogui, kuris nepripažįsta, kad egzistuoja kitos mokslo sritys – ne vien tos kurios jam pačiam atrodo priimtinos – tokiam žmogui viskas kas neįrodoma gamtamoksliškai, bus pramanai, gandai ir t.t.
Siauras paauglio požiūris, sakyč. Paguoda tik tame, kad iš jo išaugama
Juokingiausi man šičia yra prašymai pateikti įrodymus (iš konteksto darosi aišku, kad būtent gamtamokslinius įrodymus) pvz. filosofiniams teiginiams pagrįsti
che che che 
Ir po to šaukiama: „neįrodei!!! reiškia tu čia viską išsigalvojai!!!“
Griūk iš juoko 
Bralgi, jeigu disciplina nenaudoja mokslinio metodo, tai jos niekaip ir neišeina pavadinti mokslu.
Nori, kad sakyčiau „gerai čia pavarei, tikra tiesa!“?
Skeptike, kiek žinau, lietuviškas žodis „mokslas“ nėra tas pat kaip angliškas žodis „science“.
Skeptike, kol mokslas neįrodė esant laisvą valią, besivadovaudamas moksliniu metodu, nėra jokio pagrindo kaltinti asmenis melavimu, pramanų ir gandų skleidimu. Gali būti, kad visos pažiūros egzistuoja objektyviai, o tiesa nugalės evoliucijos būdu. Pats pykstiesi su logika
„Skeptike, kol mokslas neįrodė esant laisvą valią, besivadovaudamas moksliniu metodu, nėra jokio pagrindo kaltinti asmenis melavimu, pramanų ir gandų skleidimu. Gali būti, kad visos pažiūros egzistuoja objektyviai, o tiesa nugalės evoliucijos būdu. Pats pykstiesi su logika “
O aš norėčiau, kad tu pateiktum įrodymus jog ta „laisva valia“ iš tikro egzistuoja
.
skeptike, sakydamas „jeigu disciplina nenaudoja mokslinio metodo, tai jos niekaip ir neišeina pavadinti mokslu.“ Jūs turite omeny būtent gamtamokslinį metodą
Akivaizdu, kad gamtamoksliai tėra maža mokslo kaip tokio dalis.
index, aš apskritai nežinau sąmonės prigimties ir negirdėjau, kad kas nors jau žino. Tiesiog atkreipiau dėmesį į loginį prieštaravimą. Mokslinis metodas yra skirtas tirti objektyviai tikrovei (kitko ir nėra, greičiausiai). Tiesa, pramanai, gandai ir panašios abstrakcijos negali kol kas būti ištirtos besivadovaujant moksliniu metodu. Tai yra įsitikinimų sfera. Jei įsitikinimai tikrai yra materijos produktas, jie yra egzistuojantys objektyviai. Nežinau ar objektyvi tikrovė gali būti kritikos taikiniu, besivadovaujant sveiku protu (ar galima graiustinio arba gegutės kukavimo kritika?). Iš kitos pusės, ir aš kartu visais tada tik dalyvauju materijos spektaklyje.
romperas,
Skeptikas, kol mokslas neįrodė esant laisvą valią, besivadovaudamas moksliniu metodu, nėra jokio pagrindo kaltinti asmenis melavimu, pramanų ir gandų skleidimu. Gali būti, kad visos pažiūros egzistuoja objektyviai, o tiesa nugalės evoliucijos būdu.
_______
Tai, kad kai kurie žmonės determinuotai skleidžia melus, pramanus ir gandus, neeliminuoja determinuotos galimybės, kad kiti žmonės tiems skleidėjams determinuotai aiškins, kad tai nėra gerai, determinuotai tikėdami, jog tuo aiškinimu determinuotai programuoja, kad tie skleidėjai melų ir pramanų neskleistų. Todėl žiūrint iš laisvos valios buvimo/nebuvimo pozicijų kaltinime, jog asmuo užsiima melavimu, pramanų ir gandų skleidimu, loginės prieštaros nėra. Be to, tai turbūt kaip tik ir skatina tiesos evoliuciją.
ateivi, tiesa ne būtinai bus viena iš dviejų
Aš nurodžiau į skeptiko įsitikinimų paradoksalumą. Logiškai nugalėti be logikos neišeis, logiškai mąstant 
romperas,
Jei įsitikinimai tikrai yra materijos produktas, jie yra egzistuojantys objektyviai. Nežinau ar objektyvi tikrovė gali būti kritikos taikiniu, besivadovaujant sveiku protu (ar galima graiustinio arba gegutės kukavimo kritika?). Iš kitos pusės, ir aš kartu visais tada tik dalyvauju materijos spektaklyje.
_________
Mokslinis metodas padeda nustatyti įsitikinimų atitikimą objektyviai tikrovei. Mums svarbu įsitikinimų atitikimas tikrovei, o ne jų materialumas (kad žmonių įsitikinimai yra objektyvios konfigūracijos jų materialiose smegenyse).
romperas on Sausis 27th, 2010
Aš nurodžiau į skeptiko įsitikinimų paradoksalumą. Logiškai nugalėti be logikos neišeis, logiškai mąstant 
ateivi, tiesa ne būtinai bus viena iš dviejų
_________
Nesupratau tavo minties. Ar gali aiškiau nušviesti, kur tu matai skeptiko įsitikinimų paradoksalumą?
„Mokslinis metodas padeda nustatyti įsitikinimų atitikimą objektyviai tikrovei. Mums svarbu įsitikinimų atitikimas tikrovei, o ne jų materialumas (kad žmonių įsitikinimai yra objektyvios konfigūracijos jų materialiose smegenyse).“
Jei tikrovė yra determinuota, tikrovės atspindžiai smegenyse yra determinuoti taip pat. Kad visi turi skirtingus atspindžius yra nuo nieko nepriklausanti objektyvi tikrovė. Tai, kad ta objektyvi tikrovė rodosi tokiu pavidalu, kokia ji yra, nėra kaltininkų iš šalies. Skeptiko logikos klaida, kad jam dalis objektyvios tikrovės rodosi netinkama. T.y. jis tikrovei turi pretenzijų. Aš nieko nesakyčiau, jei jo logika veiktų kitos loginės sistemos rėmuose. Bet jei jis pasirenka dvikovai ginklus, kuriais ne pilnai moka naudotis, ji rizikuoja pralaimėti. Mokslinis metodas pritaikomas tik objektyviai tikrovei subjektyviai vertinti. Jis negali įvertinti individo tikrovės atspindžių atitikimo tikrovei. Išvados apie melą ir tiesą priklauso įsitikinimų sferai, o šiems nėra metodo įvertinti. Gal balsavimo būdu, nebent:)
„Nesupratau tavo minties. Ar gali aiškiau nušviesti, kur tu matai skeptiko įsitikinimų paradoksalumą?“
Greičiausiai, pakankamai išsiplėčiau komentuodamas ankstesnį pasisakymą ir nenoriu kartotis, todėl mano atsakymas turėtų būti aiškus.
romperas,
„Jei tikrovė yra determinuota, tikrovės atspindžiai smegenyse yra determinuoti taip pat. Kad visi turi skirtingus atspindžius yra nuo nieko nepriklausanti objektyvi tikrovė. Tai, kad ta objektyvi tikrovė rodosi tokiu pavidalu, kokia ji yra, nėra kaltininkų iš šalies.“
Iki šitos vietos daugmaž sutinku.
„Skeptiko logikos klaida, kad jam dalis objektyvios tikrovės rodosi netinkama. T.y. jis tikrovei turi pretenzijų.“
Stop. Šita vieta man kliūva. Jeigu Skeptikas mato, kad kažkurioje vietoje individo atspindys tikrovei yra neadekvatus ir dėl to neadekvatumo kelia objektyvias problemas ar žalą, tai Skeptiko sakymas tam individui:
„Ei, gerbiamasis, žiūrėkit, jūsų įsitikinimas smarkiai lenkiasi su tikrove ir kelia problemų. Še mokslinį metodą, įsitikinkit, kad yra taip kaip sakau, bei pasikoreguokit savo įsitikinimą į adekvatesnį. Manau, bus mažiau problemų.“, mano supratimu, nėra jokia loginės klaida ar nepagrįsta pretenzija. Ar ne?
Ateivi, ar žmogus yra objektyvus, ar subjektyvus? Kas yra objektyvus teisėjas tikrovės atspindžių tikrumui? Religija yra objektyvios tikrovės dalis ir nėra atsiradusi magiškai antgamtiniu būdu. Kas yra kaltas dėl to, kad žmogaus smegenyse apsigyveno dievas?
Dievas yra materijos produktas, skeptiko įsivaizdavimu, ir jis tuo produktu pasipiktinęs. Objektyviai esanti tikrovė gamina melą bei pramanus ir nukreipia materialius procesus neteisingu keliu – kaip čia neįžiūrėsi paradokso? 
„O aš norėčiau, kad tu pateiktum įrodymus jog ta „laisva valia“ iš tikro egzistuoja“
QFT. Mane irgi domintų laisvos valios egzistavimo įrodymas… Nesu hardcore deterministas, bet linkstu prie to, kad laisva valia tik žodžiu žaismas, o realybėje tokio dalyko nėra.
Nuostabiai katalikiška citata: „visi Jūs čia pradedate taip loti“ (Bralgis). Ką čia ir bepridursi…
na va, feministe, bent jau vieną citatą turėsite
Dabar galėsite užsirašyti ją ant transparanto ir vaikščioti kaltindama katalikus, kad jie nepraustaburniai 
romperas,
„Ateivi, ar žmogus yra objektyvus, ar subjektyvus? Kas yra objektyvus teisėjas tikrovės atspindžių tikrumui?“
Prie ko čia objektyvus teisėjas? Įdėjų savo smegenyse atitikimą tikrovei vertina žmonės. Vertina pasirinkdami vienus ar kitus vertinimo kriterijus. Vienas geriausių tokių kriterijų yra mokslinis metodas. Tik kad gan dažnai jis nepelnytai ignoruojamas.
„Religija yra objektyvios tikrovės dalis ir nėra atsiradusi magiškai antgamtiniu būdu. Kas yra kaltas dėl to, kad žmogaus smegenyse apsigyveno dievas?
Dievas yra materijos produktas, skeptiko įsivaizdavimu, ir jis tuo produktu pasipiktinęs. Objektyviai esanti tikrovė gamina melą bei pramanus ir nukreipia materialius procesus neteisingu keliu – kaip čia neįžiūrėsi paradokso? 
“
Kol kas, romperai, nesuprantu, kokią problemą jūs čia matote. Sutinku su tuo, kad žmonių tikėjimas dievais yra susiklosčiusios situacijos rezultatas. Bet kas čia tokio paradoksalaus, kad skeptikas tuo piktinasi?
„Prie ko čia objektyvus teisėjas? Įdėjų savo smegenyse atitikimą tikrovei vertina žmonės. Vertina pasirinkdami vienus ar kitus vertinimo kriterijus. Vienas geriausių tokių kriterijų yra mokslinis metodas. Tik kad gan dažnai jis nepelnytai ignoruojamas.“
Žmogus viską gali įvertinti tik subjektyviai. Mokslinis metodas tarnauja didesniam informacijos patikimumui. Šis metodas yra taikomas moksle. Nėra jokios priešpriešos tarp religijos ir mokslo, o dievas nėra mokslo objektas. Tai, kad ne visada žmonės pasikliauna mokslo pasiekimais, nėra joks žmonijos trūkumas. Konservantai, genetiškai modifikuotas maistas, pesticidai, branduolinė energetika yra mokslo rezultatai, o žmonių nevienareikšmė laikysena tų rezultatų atžvilgiu dažniausiai neturi religinio motyvo. Pats mokslas save kritkuoja ir tai yra pažangos variklis. Pažiūros nėra formuojamos mokslinio metodo pagalba. Demokratinėse šalyse pripažįstama laisvė turėti įsitikinimus.
„Kol kas, romperai, nesuprantu, kokią problemą jūs čia matote. Sutinku su tuo, kad žmonių tikėjimas dievais yra susiklosčiusios situacijos rezultatas. Bet kas čia tokio paradoksalaus, kad skeptikas tuo piktinasi?“
Paradoksas yra ne tame, kad piktinasi, bet kuo piktinasi.
„Kas yra kaltas dėl to, kad žmogaus smegenyse apsigyveno dievas? Dievas yra materijos produktas, skeptiko įsivaizdavimu, ir jis tuo produktu pasipiktinęs. “
romperai darote klaida pereidamas nuo dievo savokos smegenyse iki jusu isivaizduojamo Dievo kuris, tarsi, butu materijos produktas.
„Mokslinis metodas tarnauja didesniam informacijos patikimumui. Šis metodas yra taikomas moksle.“
Šį metodą supaprastintoje formoje galima puikiausiai taikyti ir už mokslo ribų. Negi didesnis informacijos patikimumas yra blogas dalykas? Vien jau tai, kad idėjos patikrinimas galimas, rodo tam tikrą idėjos praktinį ryšį su tikrovės fenomenais. Jeigu nepatikrintą idėją bandoma naudoti praktiniams tikslams (ne menui, pramogai ar pan.), į ją reikėtų žiūrėti labai įtariai ir atsargiai. Ypač jei šitos idėjos taikymas praktikoje konkuruoja su kitomis patikrinamomis idėjomis.
„Nėra jokios priešpriešos tarp religijos ir mokslo, o dievas nėra mokslo objektas.“
Būtent tai, kad dievo idėja yra sunkiai patikrinama, praktiniu požiūriu yra rimtas jos trūkumas. Jei ši idėja yra tik žmonių protus užveldęs ir juos mulkinantis memas, tai jos nepatikrinamumas liudija tik dar didesnį šio memo atsparumą.
„Paradoksas yra ne tame, kad piktinasi, bet kuo piktinasi.“
Taip ir nesupratau, kame tas paradoksas.
Ateivi, kad ir kaip patikimaai atrodytų mokslo pasaulyje pasiekti mokslo rezultatai, kitiems tai yra tikėjimo klausimas. Tau tenka pasirinkti, ar tu esi monistas, ar dualistas. Jei esi monistas, turėtum suprasti, kad nauja informacija pakliūna į tam tikrą informacinę terpę, kuri turi savo materialią išraišką. Tai, kokie procesai įvyksta smegenyse ir koks gimsta supratimas, atėjus naujai informacijai, nuo nieko nebepriklauso. Kai tiriama uragano prigimtis, visi supranta, kad jį gimdo žemės sukimasis ir oro srovių migracija. Bet kai kalbame apie žmogų, norime iš jo stebuklo. Stebuklai žmogaus smegenyse galėtų vykti, jei sprendimus kas nors priimtų už smegenų ribų. Dabar gi vyksta dėsningi procesai. Dievas, religija, ateizmas, homoseksualumas, komunizmas – viskas gimsta kaip dėsningas smegenų materijos atsakas į jas supančios materijos poveikį. Protas yra DNR mutacija, kuri atsirado laike anksčiau už proto apraišką. Dabar atsitiktinės DNR mutacijos, lemiančios gebėjimą mąstyti, irgi atsiranda anksčiau, nei žmogaus protiniai gebėjimai apsireiškia. Bet kuris aplinkos įvykis yra materijos sąveikos įvykis, kurio nelemia jokia laisva valia, todėl apeliacija į logiką ir tuo pačiu materijos reiškinių kvailinimas (primenu, kad smegenys yra materialios) nesutelpa vienos logikos rėmuose. Grubiai paradoksas skambėtų taip: materijos, kuri visada elgiasi dėsningai, dalis kitai materijos daliai sako, kad ji elgiasi netinkamai
portai, neturiu jokio įsivaizdavimo apie dievą, bet matau, kad yra žmonių, kurie turi. Nežinau, kas galėtų būti kaltas dėl tokių apraiškų jų smegenyse. Logiškai pagalvojus, niekas:)
romperas,
“
„Grubiai paradoksas skambėtų taip: materijos, kuri visada elgiasi dėsningai, dalis kitai materijos daliai sako, kad ji elgiasi netinkamai
_________
Paradoksas būtų tik tuo atveju, jei tai kitai materijos daliai (kuriai sakoma, kad ji elgiasi netinkamai) fizikos dėsniai ir determinizmas kažkaip draustų [su]reaguoti į tai, kas yra sakoma. O dabar tokio draudimo/apribojimo nėra.
Ir net nesvarbu, kad pagal pati griežčiausią determinizmo supratimą Visata turi tik vienintelę galimą savo raidos istoriją. Tai tik reikštų, kad vienos materijos dalies sakymas kitai, kad ji netinkamai elgiasi, ir tos kitos reakcija į tai, jau yra „įsiūti“ toje Visatos istorijoje. Žinoma, mus, žmones, tokia vienos Visatos istorijos idėja smarkiai trikdo bei atrodo labai neįprasta ir neįtikėtina, nes mūsų smegenys turi atmintį ir moka generuoti bei analizuoti keletą spėtinų ateities scenarijų.
Aš dėl determinizmo nesiginčiju. Bet paradoksas ir lieka paradoksu. Pagal tavo logiką reiškia, kad materija kažkokiu būdu taiso klaidą arba nereaguoja į pastabas. Yra vienas iš dviejų: arba elgiasi dėsningai, arba kartais pakeičia nuomonę ir nesielgia. Gal neteisingai skeptikas kreipiasi, kad nesulaukia teisingos reakcijos?
romperas on Sausis 28th, 2010
Aš dėl determinizmo nesiginčiju. Bet paradoksas ir lieka paradoksu. Pagal tavo logiką reiškia, kad materija kažkokiu būdu taiso klaidą arba nereaguoja į pastabas. Yra vienas iš dviejų: arba elgiasi dėsningai, arba kartais pakeičia nuomonę ir nesielgia. Gal neteisingai skeptikas kreipiasi, kad nesulaukia teisingos reakcijos?
_________
Abiem atvejais žmogaus smegenys elgiasi dėsningai. Dėsniai nedraudžia materialioms smegenims suformuoti neadekvatų materijos „atspindį“ (modelį) ir juo vadovautis. Taigi jokio paradokso čia nėra.
Tiesiog kai kurių žmonių smegenyse religiniai memai dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsilaiko prieš skeptiko kalbas idėjų kovoje.
Na, jei apaštalas Paulius gyventų šiandien – internetą jis naudotų dviem pagrindiniams krikščionio priedermėms: šlovinti Dievą ir sklebti Gerąją Naujieną. Tad visai nesuprantu, kas juokingo šiame Romos vyriausiojo kunigo nurodyme?..