Labai normalus paveikslas. Dievas atėjęs pas žmones prisiėmė žmogaus kūną. Būtų atėjęs pas „Homo Vabaliens“ – būtų su vabalo kūnu. Tikintieji Dievo juk nelaiko būtent žmogiškos išvaizdos. O vabalai kažin ar mano, kad Dievas sukūrė juos pagal savo atvaizdą
jei būtų tokia vabalų biblija, be abejonės, joje būtų parašyta, kad dievas sukūrė vabalus pagal savo išvaizdą, deja, bibliją parašė žmogus, už tai ir turime dievą pagal SAVO, o ne vabalų išvaizdą. Kchem, amirite ?
kryziaus jonas on
Rugpjūtis 27th, 2009
Maik Universum,
iš kur žinai, kad vabalų civilizacija rašinėtų kažkokias biblijas ar Dievą tikėtų? Abejočiau, kad jiems tokios „problemos“ rūpėtų.
MK on
Rugpjūtis 29th, 2009
Reiškiu užuojautą. Tyčiotis ne pats geriausias būdas reikšti savo įsitikinimus.
O kodėl ne, kryžiaus jonai ? Gi pasakų rašymas yra vienas iš civilizacijos atributų. Ar tu nesupratai analogijos ?
Nors gal tu ir teisus, vabalai būtų per daug protingi kliedėti apie tai, ko nėra ir greičiausiai jau seniai būtų užkariavę kosmosą ir apsilankę tolimiausiuose galaktikos kampeliuose, o ne kovotų tarpusavyje dėl kažkokio žemės lopynėlio
„Reiškiu užuojautą. Tyčiotis ne pats geriausias būdas reikšti savo įsitikinimus.“ – MK
Netikėk nesąmonėm ir nieks nesišaipys. O be to, blasphemy is a victimless crime Aš kaip tik manau, kad pašaipa yra labai efektyvus būdas „kovojant“ prieš visokius konspiracininkus ar šiaip tikinčiuosius kvailom religijom. Pašaipa yra viena iš saviraiškos formų. O ar ji geriausia ar ne, tai čia jau subjektyvu.
kryziaus jonas on
Rugsėjis 1st, 2009
> MaikUniversum.
Manau, kad tikėjimas Dievu būdingas tik žmonėms ir tai yra fenomenas. Tai apie vabalus. Kas dėl pasakų, žinau daug pasakų ar grožinės literatūros kūrėjų, bet nesu girdėjęs nei vieno, kuris būtų pradėjęs garbinti tai ką pats sugalvojo.
Skarbonkė on
Rugsėjis 1st, 2009
citata: „nesu girdėjęs nei vieno, kuris būtų pradėjęs garbinti tai ką pats sugalvojo“
Na jau na jau. Nejaugi nesi girdėjęs apie keturis evangelistus?
kryziaus jonas on
Rugsėjis 1st, 2009
Joooooo, vieną dieną parašo žmogus pasaką ir paaukoja gyvenimą skelbimui, kad jo sugalvotas personažas yra viso pasaulio gelbėtojas, dievas. Vardan to sutinka būti persekiojamas, galop nužudytas….
Keistas kai kurių ateistų naivumas
Skarbonkė on
Rugsėjis 1st, 2009
Man atrodo, kad galvoti, jog danguje sėdi kažkoks senelis, kuris yra savo paties tėvas ir jis nusiuntė savo sūnų (save) į žemę tam, kad galėtų numirti, kad galėtų atleisti žmonių nuodėmes yra žyyyyyymiai naiviau. Be to, vaikiška. Ai, dar pamiršau paminėti, kad tas personažas dar ir meldėsi pats sau. Kartais nekyla mintis, kad Jėzus buvo labai geras oratorius + psichikos ligonis?
kryziaus jonas on
Rugsėjis 2nd, 2009
Kažin ar nors vienas teologas, apologetas – davatkų čia neminiu – įsivaizduoja senelį Dievą sėdintį ant debesies. Visi tie Dievo įvaizdžiai yra metaforos. Visatą sukūręs Dievas (jeigu Jis yra)realybėje turėtų būti kažkas už mūsų supratimo ribų, nepanašus į nieką kas mus supa. architektas juk nėra namo dalis. Krikščionys tai pripažįsta, bet tiki, kad Dievas leido save kažkiek suprasti. Per bibliją, Kristų. Ir kad pats žmogus kažkuo panašus į Dievą, nes parašyta, kad sukurtas pagal Jo paveikslą.
kryziaus jonas on
Rugsėjis 2nd, 2009
Dievo – tėvo-sūnaus- dvasios aš irgi nesuprantu. Kaip yra Jis, bet yra trys, o tie trys yra vienas. Paklausus bet kurio kunigo atsakys, kad čia paslaptis. Per istoriją prirašyta daugybė raštų, jie nieko neišaiškino. Tik grįžtant prie pasakų kūrimo, man atrodo labai nelogiška, net ir labai patyrusiam klastotojui, kurti tai ko pats niekaip negali paaiškinti ir kas kitiems nesunkiai atrodo labai kvaila…
kryziaus jonas on
Rugsėjis 2nd, 2009
Jėzus – ligonis yra priimtinas variantas. Ta prasme, kad Jis tikrai nebuvo didis filosofas ar moralės mokytojas. Tokie pasakymai kaip „valgykit mano kūną“, viešas tyčiojimasis iš savo tautos tikėjimo ir pan. nepapuoštų jokio autoritetingo žmogaus. Matyt Jėzaus atveju tegalimi tik du variantai – pamišėlis, turėjęs panašių į Hitlerio galias įtikinti pasekėjus iki kraštutinio fanatizmo. Arba kažkas iš aukščiau, galėjęs sau leisti to kas nenormalu kitiems žmonėms. Faktas, kad pirmieji krikščionys juo tikėjo. Spartus krikščionybės plitimas, įveikti persekiojimai, netgi įvairios ankstyvosios krikščionybės atšakos – visa tai rodo, kad Jėzus kažkam buvo padaręs didžiulį įspūdį. Čia daugiau negu pasaka.
ljietuvis on
Rugsėjis 2nd, 2009
Aš nemanau, kad Jėzus buvo psichinis ligonis. Manau tiek jie, tiek ir Mahometas buvo labai protingi egoistai, siekę valdžios.
Super
Jėga.
Šitas tai tikrai įžulokas.
Labai normalus paveikslas. Dievas atėjęs pas žmones prisiėmė žmogaus kūną. Būtų atėjęs pas „Homo Vabaliens“ – būtų su vabalo kūnu. Tikintieji Dievo juk nelaiko būtent žmogiškos išvaizdos. O vabalai kažin ar mano, kad Dievas sukūrė juos pagal savo atvaizdą
jei būtų tokia vabalų biblija, be abejonės, joje būtų parašyta, kad dievas sukūrė vabalus pagal savo išvaizdą, deja, bibliją parašė žmogus, už tai ir turime dievą pagal SAVO, o ne vabalų išvaizdą. Kchem, amirite ?
Maik Universum,
iš kur žinai, kad vabalų civilizacija rašinėtų kažkokias biblijas ar Dievą tikėtų? Abejočiau, kad jiems tokios „problemos“ rūpėtų.
Reiškiu užuojautą. Tyčiotis ne pats geriausias būdas reikšti savo įsitikinimus.
O dėl ko užuojauta?
O kodėl ne, kryžiaus jonai ? Gi pasakų rašymas yra vienas iš civilizacijos atributų. Ar tu nesupratai analogijos ?
Nors gal tu ir teisus, vabalai būtų per daug protingi kliedėti apie tai, ko nėra ir greičiausiai jau seniai būtų užkariavę kosmosą ir apsilankę tolimiausiuose galaktikos kampeliuose, o ne kovotų tarpusavyje dėl kažkokio žemės lopynėlio
„Reiškiu užuojautą. Tyčiotis ne pats geriausias būdas reikšti savo įsitikinimus.“ – MK
Netikėk nesąmonėm ir nieks nesišaipys. O be to, blasphemy is a victimless crime
Aš kaip tik manau, kad pašaipa yra labai efektyvus būdas „kovojant“ prieš visokius konspiracininkus ar šiaip tikinčiuosius kvailom religijom. Pašaipa yra viena iš saviraiškos formų. O ar ji geriausia ar ne, tai čia jau subjektyvu.
> MaikUniversum.
Manau, kad tikėjimas Dievu būdingas tik žmonėms ir tai yra fenomenas. Tai apie vabalus. Kas dėl pasakų, žinau daug pasakų ar grožinės literatūros kūrėjų, bet nesu girdėjęs nei vieno, kuris būtų pradėjęs garbinti tai ką pats sugalvojo.
citata: „nesu girdėjęs nei vieno, kuris būtų pradėjęs garbinti tai ką pats sugalvojo“
Na jau na jau. Nejaugi nesi girdėjęs apie keturis evangelistus?
Joooooo, vieną dieną parašo žmogus pasaką ir paaukoja gyvenimą skelbimui, kad jo sugalvotas personažas yra viso pasaulio gelbėtojas, dievas. Vardan to sutinka būti persekiojamas, galop nužudytas….
Keistas kai kurių ateistų naivumas
Man atrodo, kad galvoti, jog danguje sėdi kažkoks senelis, kuris yra savo paties tėvas ir jis nusiuntė savo sūnų (save) į žemę tam, kad galėtų numirti, kad galėtų atleisti žmonių nuodėmes yra žyyyyyymiai naiviau. Be to, vaikiška. Ai, dar pamiršau paminėti, kad tas personažas dar ir meldėsi pats sau. Kartais nekyla mintis, kad Jėzus buvo labai geras oratorius + psichikos ligonis?
Kažin ar nors vienas teologas, apologetas – davatkų čia neminiu – įsivaizduoja senelį Dievą sėdintį ant debesies. Visi tie Dievo įvaizdžiai yra metaforos. Visatą sukūręs Dievas (jeigu Jis yra)realybėje turėtų būti kažkas už mūsų supratimo ribų, nepanašus į nieką kas mus supa. architektas juk nėra namo dalis. Krikščionys tai pripažįsta, bet tiki, kad Dievas leido save kažkiek suprasti. Per bibliją, Kristų. Ir kad pats žmogus kažkuo panašus į Dievą, nes parašyta, kad sukurtas pagal Jo paveikslą.
Dievo – tėvo-sūnaus- dvasios aš irgi nesuprantu. Kaip yra Jis, bet yra trys, o tie trys yra vienas. Paklausus bet kurio kunigo atsakys, kad čia paslaptis. Per istoriją prirašyta daugybė raštų, jie nieko neišaiškino. Tik grįžtant prie pasakų kūrimo, man atrodo labai nelogiška, net ir labai patyrusiam klastotojui, kurti tai ko pats niekaip negali paaiškinti ir kas kitiems nesunkiai atrodo labai kvaila…
Jėzus – ligonis yra priimtinas variantas. Ta prasme, kad Jis tikrai nebuvo didis filosofas ar moralės mokytojas. Tokie pasakymai kaip „valgykit mano kūną“, viešas tyčiojimasis iš savo tautos tikėjimo ir pan. nepapuoštų jokio autoritetingo žmogaus. Matyt Jėzaus atveju tegalimi tik du variantai – pamišėlis, turėjęs panašių į Hitlerio galias įtikinti pasekėjus iki kraštutinio fanatizmo. Arba kažkas iš aukščiau, galėjęs sau leisti to kas nenormalu kitiems žmonėms. Faktas, kad pirmieji krikščionys juo tikėjo. Spartus krikščionybės plitimas, įveikti persekiojimai, netgi įvairios ankstyvosios krikščionybės atšakos – visa tai rodo, kad Jėzus kažkam buvo padaręs didžiulį įspūdį. Čia daugiau negu pasaka.
Aš nemanau, kad Jėzus buvo psichinis ligonis. Manau tiek jie, tiek ir Mahometas buvo labai protingi egoistai, siekę valdžios.