Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

LRT praneša, kad

Islamo pareigūnai pirmadienį netikėtai į laisvę paleido Kartiką Sari Dewa Shukarno, kuri šią savaitę turėjo būti nuplakta už alaus gėrimą, informuoja BBC.

Ji prisipažino kalta pažeidusi islamo teisę, kai 2007 metais gėrė alų viename viešbučio bare. Moteris buvo nusprendusi neskųsti nuosprendžio.

Kodėl paskutinę minutę buvo nutarta atleisti ją nuo bausmės, taip ir lieka neaišku.

Malaizijoje alkoholio gėrimas laikomas nusikaltimu, o jį padariusius asmenis pagal šariato įstatymus teisia islamo teismai.

Ką manau?

Būti nuplaktam ar nuplaktai už alaus gėrimą atrodo barbariška, tiesa? Bet ar daug mes skiriamės nuo Malaizijos šioje srityje? Ten gresia bausmė už alaus gėrimą, čia už „žolės“ rūkymą… Koks gi skirtumas?

Turiu draugę musulmonę kilusią iš Malaizijos. Jai praėjusią savaitę (penktadienį artai šeštadienį) prasidėjo ramadanas. Musulmonai visą mėnesį turi pasninkauti – negali visą dieną (tarp saulėtekio ir saulėlydžio) valgyti ir gerti. Net vandens negali gerti. Tiesa yra ir išimčių – pvz. moterys per mėnesines gali nesilaikyti pasninko.

Šeštadienį su keletu draugų buvome susitikę ir praalkę nuėjome papietauti – buvo gailu žiūrėti į tą draugę, kaip ji save kankina – sėdi su kitais prie pietų stalo, o valgyti ir gerti negali. Bet gi pati per savo durną galvą ir kenčia.

Gan juokinga tik, kad musulmonai su visu savo ramadanu ir savęs kanknimu (pasninkavimu) juokiasi iš katalikų kunigų, kuriems seksas draudžiamas, teigdami, jog tai nenatūralu.

Keisti tie tikintieji.

Paimta iš čia.

Bernardinai praneša:

Viena vertus, Meksika yra laikoma antrąja skaitlingiausia pasaulyje katalikiška šalimi ir šiuo požiūriu nusileidžia tik Brazilijai. Kita vertus, Bažnyčios žmonėms, dvasininkams pavojingiau gyvent tik Kolumbijoje, teigiama Bažnyčios Meksikoje užsakymu atliktoje studijoje.

Apklausa parodė, jog du iš dešimties kunigų yra susilaukė grasinimų arba patyrė tiesioginę prievartą.

Ką manau?

Manau, jog nėra statistikos apie grasinimus ar fizinę prievartą prieš ateistus Lietuvoje, bet bent jau aš esu sulaukęs grasinimų dėl to, kad kuriu šį blogą.

Taip pat prieš keletą mėnesių sumuštas „Demokratijos laidotuvių“ eitynių dalyvis.

Sunku lyginti, bet panašu, jog 20% nėra labai daug ir kad yra daug kitų socialinių grupių, kurios susilaukia smurto ir grasinimų gerokai dažniau.

Beje, smurtas ar grasinimai kunigams yra nepateisinami ir tikiuosi, jog mano blogo skaitytojai prieš religiją kovoja tik informacija ir diskusijomis.

Bernardinai praneša:

Rugpjūčio 23 d. minint Baltijos kelio 20-ąsias metines kviečiama prisijungti prie bendros „Tėve mūsų“ maldos. Latvijos Katalikų Bažnyčia išplatino kreipimąsi į visus geros valios žmones, ragindama visiems kartu melstis už tris Baltijos valstybes: Estiją, Latviją ir Lietuvą.

„Melskimės už mūsų šalių dvasinį ir ekonominį atsinaujinimą, – sakoma pranešime. – Sujunkime širdis, prašydami savo Dangiškojo Tėvo palaimos Lietuvai, Latvijai ir Estijai.“

Ką manau?

Gan kvaila iniciatyva – tegu ir šimtas milijonų žmonių melsis neegzistuojantiems dievams, nuo to niekas nepasikeis. Galėtų bažnyčia nešvaistyti tikinčiųjų laiko tokiems niekams.

Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’ ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, – tai jam ir įvyktų. Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus. (Mk 11:23-24)

Balsas.lt praneša:

„Naujosios Zelandijos teismas penktadienį patikėjo, kad penki giminaičiai, dėl kurių veiksmų mirė dukterėčia, vadovavosi gerais norais ir stengėsi išvaryti iš jos piktąją dvasią. Keturios tetos ir dėdė nebus pasodinti į kalėjimą.

22 metų Džanet Mouzes (Janet Moses) mirė 2007 metais – tetos ir dėdė kelias dienas pylė jai vandenį į burną ir nosį, kad išvarytų „makutu“ – taip maorių kalba vadinama piktoji dvasia.“

„Kaltinamieji nuoširdžiai tikėjo, kad elgiasi teisingai, – pareiškė teisėjas. – Neabejoju, jog jie manė, kad seserėčią apsėdo makutu, ir mėgino jai padėti“.

Ką manau?

Kuo tai skiriasi nuo gydomojo prievartavimo? Arba nuo bet kokio kito kenkimo, kai vadovaujamasi „gerais ketinimais“?

Žmonės sugebantys nužudyti savo artimuosius remdamiesi tikėjimu turi būti izoliuoti tam, kad visuomenė būtų nuo jų apsaugota.

Delfi praneša apie tai, jog Italijoje loterijos pagrindinis prizas jau pasiekė 131,5 mln. eurų. Ta proga katalikai nusprendė paskaičiuoti svetimus pinigus:

Bažnyčia Italijoje trečiadienį paskelbė pavojų, kurį kelia lošimo stabo garbinimas. Katalikų žurnalas „Famiglia Cristiana“ ragina loto rengėjus padovanoti „aukso puodą“ nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo L’Akviloje.

Ką manau?

1. Loterijos pinigai nėra kažkas, ką galima skirstyti nepaisant nuosavybės teisių. Jeigu loterijos rengėjai yra įsipareigoję tuos pinigus „pralošti“, tai jie negali to įsipareigojimo laužyti.
2. Jeigu katalikai taip nori aukoti pinigus, tai tegul ir aukoja juos patys arba bent jau ragina savo organizaciją (Vatikaną) tai padaryti už juos.

Manau, kad pagalba nukentėjusiems nuo įvairių katastrofų yra labai svarbi ir kiekvienas žmogus turėtų stengtis pagerinti gyvenimą ne tik sau, bet ir kitiems.

Bernardinai turi skyrelį „Evangelijos komenataras“, kur iš esmės jie skelbia pamokslus… Šįsyk man užkliuvo pamokslo dalis, kurioje paminėti ateistai:

Pabaigai vienas atsitikimas. Vienoje laiptinėje turėjo butą ateistas, kuris visiškai netikėjo, o šalia jo gyveno katalikas, kuris kas sekmadienį eidavo į bažnyčią. Abu kartu eidavo į darbą ir dažnai kalbėdavosi. Ateistas susirgo, buvo ligoninėje. Tas katalikas nuėjo jį aplankyti, pasakojo apie Dievą ir linkėjo ramybės. Ateistas paklausė, kada jis apie tai sužinojo, katalikas atsakė, kad jis visą laiką tą žinojo. Vargšas ligonis pradėjo jam piktai priekaištauti, kodėl jam anksčiau apie tai nesakė, nes tiek daug laiko kartu praleido ir visada kalbėjosi. Supyko ir paprašė, kad išeitų iš palatos ir uždarytų duris. „Geras“ katalikas išėjo. Kitą dieną tas ateistas mirė. Klausimas: kaip Dievas atsižvelgs į tą „gerąjį“ kataliką, kuris tylėjo, ir kaip į tą ateistą, kuriam niekas nepasakojo apie Gerąją Naujieną?

Ką manau?

Gan įdomu tai, kad pamoksle tikėjimas pristatomas kaip žinojimas, o ateistas rodomas tik kaip lengvatikis mulkis, kuris pasakom apie dievus netikėjo tik dėl to, kad tos pasakos niekad negirdėjo…

Gan apmaudu, kad kunigai ragina šiaip tikinčiuosius verbuoti naujus pinigų aukotojus savo verslui, kuris ne religiniame kontekste būtų vadinamas sukčiavimu.