Diskusija apie tikėjimą
Komentarai (49) 
Prieš keletą dienų vienas skaitytojas (Žygimantas), pasakė, jog norėtų padiskutuoti tikėjimo klausimu:
Tiesiog [padiskutuoti], apie tikėjimą, sužinot, ką manai, dėl ko manai ir pan.
Kiek suprantu Žygimantas yra tikintysis, nes netikintieji lig šiol tiesiog pasisiūlydavo bendradarbiauti, o ne diskutuoti. Prieš Žygimantą buvo tik vienas pasiūlymas diskutuoti nuo kažokio tipo, kuris teigė bendraujantis su dievu. Paprašius įrodymų jis tiesiog pareiškė, kad neturi jokių bendravimo su dievu įrodymų.
Tačiau trumpas atsakymas Žygiyra toks: netikiu neobjektyviais duomenimis, nes domiuosi neurologija, psichologija ir skepticizmu. Tai reiškia, jog žinau, kaip dažnai žmonės padaro neteisingas išvadas patys to nenorėdami. Žinau, kaip išsivystė smegenys, kurios „randa“ dėsningumus, ten kur jų nėra. Žinau, kaip žmonių išvadas įtakoja jų šališkumas. Žinau, kaip žmonės pamiršta „neįvykius“ ir kaip prisimena sutapimus.
Taip pat domiuosi religijom bei mokslu ir matau, kaip religijos neturi jokių duomenų pagrįsti savo teisingumui. Matau, kad tam, jog didelės dalys religinių teiginių atitiktų mokslo teiginiams, jas (religijos dalis) reikia interpretuoti ir pritempti prie norimų išvadų taip, kaip jos niekad nebuvo interpretuojamos iki tol, kol mokslas neišsiaiškino vienos ar kitos tiesos.
Manau, kad dievų hipotezės pagrįstos tik sapnais, haliucinacijom, gandais, nuogirdom, tradicijom ir nemokėjimu kritiškai mąstyti. Kad jos nuo pasakų skiriasi tik tuo, kad daugeliu religinių pasakų žmonės tiki, o ne religinėm pasakom – ne
Manau, jog žmonės, pardavinėjantys neegzistuojančius produktus ir paslaugas yra sukčiai. Taip pat žinau, jog remiantis dabar turimais duomenimis šventikų neįmanoma atskirti nuo tikrų sukčių.
Ką daryti?
Kviečiu Žygimantą ir visus kitus padiskutuoti tikėjimo klausimais šio įrašo komentaruose.
Na, mano nuomone apie religijas yra kiek kitokio kampo.
Visos religijos yra verslas. Visos jos sukurtos del valdzios, itakos, pinigu. Igavo itakos, atejo i valdzia – atleido nuo mokesciu. Veliau netgi pridejo is valstybiu biudzetu.
Atejusios i valdzia, jos pradeda daryti kriminalinius nusikaltimus: sugavus konkurentus (skeptikus, ateistus, kitaip manancius) deginti ant lauzu, kankinti (inkvizicija), sprogdinti (naujausia mada- lektuvus panaudojant kaip bombas) ir t.t.
Keista, kad taip mazai diskutuojama butent apie ta kriminalini religiju aspekta. Manote, kad dabar kunigai sventieji? Tai is kur pas kuniga Mikutaviciu atsirado PRIVATI 16 mln litu ivertinta meno kuriniu kolekcija? Kol kas ne vienas ji garbinantis asmuo man i si klausima neatsake…
Kuo skiriasi Vilniaus brigados, daktaru, tulpiniu nusikaltimai nuo inkvizicijos, deginimo ant lauzo? Tik tuo, kad degintojai ant lauzo pasiteisinimui turejo sugalvoje pasaka apie dieva ir geresni tikinciuju gyvenima po mirties…
Bet Hitleris su Stalinu irgi turejo sugalvoje pasakas apie ju salininku geresniu gyvenimus…
Zygimantai, paaiskink prasau visus siuos atvejus sioje diskusijoje. Turi unikalia galimybe pabuti religiniu organizaciju advokatu. Pabandyk irodyti, kad baznycios nera nusikalteliskos strukturos.
Šį ketvirtadienį, lapkričio 13 d., Laisvajame universitete diskutuosime apie religiją ir sekuliarumą. Filosofė ir publicistė Nida Vasiliauskaitė skaitys pranešimą „Sekuliari valstybė kaip filosofinė problema: ką atsakysime neofundamentalistams, kurie skaito R. Rorty?“ Lektorė teigia, kad Lietuva nėra sekuliari valstybė, nors jos konstitucijoje ir įrašyta, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės. Jos nuomone, Lietuvoje vyrauja politiniai ir socialiniai judėjimai, kuriuos galima priskirti „Krikščioniškos dešinės“ krypčiai, o šalies politikoje bei kultūroje dominuoja religinis fundamentalizmas, pastaruoju metu įgavęs „antrą kvėpavimą“. Pasiremdama liberalių filosofų – Richardo Rorty bei Johno Rawlso – idėjomis ir jas kritikuodama, N. Vasiliauskaitė bandys atsakyti į svarbų nūdienos klausimą: Kaip apginti sekuliarios valstybės idėją? Užsiėmimai vyks 17:30 val. galerijoje „Kairė-dešinė“, Latako g. 3, Vilnius.
http://bitininkas.blogspot.com/2008/11/ketvirtadien-disjusija-apie-sekuliarum.html
„Keista, kad taip mazai diskutuojama butent apie ta kriminalini religiju aspekta.“
1. Katalikybes atveju kriminalinio aspekto praktiskai siuo metu nera (isskyrus pedofilija ir pavienius kunigu vykdomus nusikaltimus)
2. Radikalusis islamas Lietuvoje nelabai jauciamas.
Tad nieko nuostabaus, kad nediskutuojama…
Beje, kai sakiau „kriminalinio aspekto nera“ turejau omenyje, kad pagal dabartini kriminalini kodeksa.
Taip pat manau, kad neegzistuojanciu produktu pardavinejimas, vaiku psichikos luosinimas plaunant jiems smegenis religinem pasakom, religiniu pasaku prakisinejimas uz tiesa turetu buti traktuojami taip pat kaip analogiski nereliginiai veiksmai:
* vaiku psichikos luosinimas
* sukciavimas
* dezinformacija
Super įrašas. Trumpai ir aiškiai apibendrinta, o tuo pačiu aišku kodėl su tikinčiaisiais diskutuoti neverta. Juk nuoširdžiai, kolegos ateistai – ar nors vienas įsivaizduojame galimybę, kad kažkuris tikintysis staiga pateiks negirdėtus neregėtus naujus argumentus ir privers mus susimąstyti? Aišku ne. Esmė ne tik tame, kad dauguma ateistų pakankamai gerai išstudijavę abiejų pusių argumentus ir jau žino iš principo viską ką reikia žinoti šiuo klausimu. Esmė dar ir tame, kad dauguma tikinčiųjų neišstudijavę nei dešimtadalio tiek, todėl visa ką jie pasakys, tūlas ateistas bus girdėjęs kelis šimtus kartų.
Perskaičius šiuos komentarus dar karta supratau kad Dievo žodis yra tiesa, juk ap. Paulius rašė „…bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims – kvailystė.“ 1 Kot 1,23. Pagoniai, atėjistai ir visi kiti negali turėti kitos nuomonės kol priešinsis Dievui. Nieko naujo, tai jau žinoma apie du tūkstančius metų. Kristaus mokinių tarpe buvo Judas, daugelis žino jo pabaigą, taigi, ne visi kunigai ar tikintys yra istiesų gyvenantys su Dievu, nuo čia ir prasideda kriminalistika…
„dar karta supratau kad Dievo žodis yra tiesa, juk ap. Paulius rašė“
Kviečiau diskutuoti, o ne religinius niekus taukšti..
Kokia įmanoma diskusija, jei oponento argumentus laikai religiniais tauškalais?
Kokia įmanoma diskusija su žmogum, kuris tiki pasakom ir teigia, jog tose pasakose parašyta, jog kiti NEGALI BŪTI teisūs?
Diskusija tikrai neįmanoma jei jau jos pradžioje nurašai oponento pagrindinius argumentus kaip pasakas
Suprantu, tu nori, kad jis kalbėtų tavo kalba, remtųsi tavo argumentais, kitaip tariant, žaistų tavo smėlio dėžėje pagal tavo taisykles pagal kurias jau savaime jis yra pralaimėtojas.
Žinai ką? Jei tu žaistum jo smėlio dėžėje pagal jo taisykles, tu taip pat beveik savaime taptum pralaimėtoju.
„Jei tu žaistum jo smėlio dėžėje pagal jo taisykles, tu taip pat beveik savaime taptum pralaimėtoju“
Nebūtinai, yra nemažai žmonių, kurie sugebėjo rašyti ir kalbėti religiniu žodynu… Paskaitykite, kad ir tą patį Nyčę.
„Suprantu, tu nori, kad jis kalbėtų tavo kalba, remtųsi tavo argumentais, kitaip tariant, žaistų tavo smėlio dėžėje pagal tavo taisykles pagal kurias jau savaime jis yra pralaimėtojas.“
Bet jei jau taip, tai kokia prasmė išvis kažką kalbėtis ar diskutuoti? Kokia prasmė aiškintis kaip veikia mus supantis pasaulis, žmonių bendruomenė, jei kiekvienas galime susikurti savą „teisybę“ ir visi laimingai sau būti „teisūs“? Niekur neveda toks epistemologinis reliatyvizmas.
Gaila, bet dažniausiai taip ir būna. Nesvarbu apie ką ir kokiais argumentais būtų diskutuojama, galiausiai vadovaujamasi galios principu – šautuvais arba balsavimu.
Bitininke: skaičiau Nyčę, labai nuobodu. Nieko per daug protingo jame neradau. Aišku gal tiems laikams atrodė kitaip.
Sovijau: aš kalbu ne apie pasaulio tyrimą o apie diskusiją atrodo. Ir nesakiau kad kiekvienas turi kurtis savo teisybę. Kažką stipriai ne taip supratai.
as manau,kad zmones susigalvojo religijas tam kad nesugyvuletu,jiems gi reikia kazkokiu taisykliu,istatymu,limitu.susivokusiam racionaliam zmogui nereikia aklai remtis kazkieno uzrasytais pamokymais,jis sugeba atskirti bloga nuo gero.as nesakau,kad Biblijoje,Korane,Toroje ar Bhagath Gytoje uzrasytos nesamones,atvirksciai ten yra ismintingu minciu,viena kita papildanciu,o ne paneigianciu,svarbu kaip mes jas suvoksim,kaip panaudosim savo gerovei,savo tobulejimui.
apgailetinai atrodo skirtingu religiju atstovai bandntis irodyti savosios religijos teisinguma,pranasuma,taip tik dar viska labiau sujaukdami ir skiepydami vieni kitiems neapykaita.
pradekime mastyti savarankiskai,ieskoti informacijos,atsirinkti,kas mums atrodo priimtina.
Tai kad religijos kaip tik ir paverčia žmogų NEMĄSTANČIU GYVULIU. Reikia atsisakyti pasakų ir gyvent NORMALŲ gyvenimą. Fantazuot nieks nedraudžia, bet fantazijomis remtis priimant įstatymus ar ribojant kitų laisves yra mažų mažiausiai neetiška.
Neringa,
jei ne paslaptis, ką išmintingo ten randi? Taip, daug minčių ten yra teisingos (ta prasme, kad aš joms pritariu): nevogti ar nežudyti pavyzdžiui. Bet negi tokią trivialią tiesą laikai kažkuo „išmintingu“? Čia nebent vaikui tokios mintys gali atrodyti labai išmintingomis.
Sejanai,
tai gal ne jusu proteliui ta isminti suvokti?pazistu zmones ,kurie yra suvoke,ir labiau pazenge nei eiliniai zmogeliai.ir tikrai ne visi jie sarlatanai ar prisiskaite pasakeliu.nebukite tokie visa zinantys cinikai,patys truputi prapleskite akirati.
Neringa, tai kad praplėtėm – biblija tėra grožinės literatūros kūrinys, kuriame yra pilna labai kvailų minčių ir idėjų, kurios nebeatitinka dabartinių sąlygų ir dabartinių mokslo žinių.
Nėra nė menkiausio tame cinizmo, tai yra grynai kritinis mąstymas.
as nekalbu vien apie biblija.ka ir bandziau pasakyti,ragindama ieskoti daugiau informacijos.kai buvau maza,man taip mociute kiso maldaknyge ir sake,kad tai vienintele tiesa.
man tai kazkodel atrode abejotina,todel maistavau,neidama prie pirmosios komunijos,gilindamasi i kitu religiju,filosofu,rasytoju knygasir galiausiai pareiskiau,kad man nereikalinga jokia religija.bet as neatmetu Vedu,Tibeto Mirusiuju Knygos,Kabalos ir kt,isminties.isminties nesusijusios su religija,tiesiog zmogaus samone,dvasingumu,buitim.
Neringa,
malonu, kad pokalbį pradedate nuo įžeidinėjimų. Aišku savo protelį laikote pakankamu suvokti viską. O nepagalvojote, kad galbūt kažkieno protelis yra pažengęs žymiai toliau ir tai kas tavo proteliui atrodo gili išmintis, man atrodo seniai nuvalkiota tiesa? Taip turbūt negali būti, ar ne?
Esu skaitęs Bhagavad Gitą, budistų tekstus, bibliją, koraną, romėnų ir graikų mitus, antikos filosofus, švietimo epochos filosofus, mongolų mitus, įvairiausių indėnų tautų mitus, tą pačią baltų mitologiją kiek jos yra žinoma, na ir taip toliau. Ar gerai tiek, ar per mažas akiratis? Jei per mažas tai gal gali pasakyti ko dar nesuvokiu, ten pacituoti gal kokių ypač protingų minčių iš religinių knygų? Lauksiu
sejanai,
gerai,jau gerai,visis supratom koks issimokslines ir apsiskaites esate.jeigu jums viskas atrodo nuvalkiota tiesa,tai kas jusu manymu nenuvalkiota?jusu tiesa?ar tiesa gali nusivalkioti?ar paprasciausia jums viskas atrodo nuobodu?
beje,nelaikau saves tokia ismintinga,kaip jums atrodo, tiesiog pati save kuriu,atsirenku tai ka suprantu,kas man atrodo priimtina ir patogu.
apie ka cia mes?:)ai, tai va,gyvenk pagal savo tiesas,atsiprasau,jeigu izeidziau jusu intelekta,juk tiek laiko praleidote rydamas tas visas knygas,vien tam,kad jas paneigtumet.
man tik idomu ar jauciates suvokes visa ko esme ar nejauciate tustumumos,beprasmybes?
..Esu skaitęs Bhagavad Gitą, budistų tekstus, bibliją, koraną, romėnų ir graikų mitus, antikos filosofus, švietimo epochos filosofus, mongolų mitus, įvairiausių indėnų tautų mitus, tą pačią baltų mitologiją kiek jos yra žinoma, na ir taip toliau. Ar gerai tiek, ar per mažas akiratis?..
Neisizeiskite, taciau perskaityma kaip savaime vertybe galima priimti tik tuo atveju, jei kalbesime apie sklaityma kaip laiko praleidimo forma. Isvardinote labai daug ismintingu knygu. Tik reiketu suprasti kad ismintis neatsiskleidzia vos tik perskaicius, tam gali neuztekti perskaityti ir du kartus. Viskas priklauso ne nuo perskaitytu knygu, ar ju kiekio. Ir jeigu jus skaitote knygas tik tam, kad jas paneigti ar pasijuokti is jose pateiktos informacijos tai geriau negaiskite laiko. Tai beprasmiska.. Skaitykite(ir domekites) tai kas jums aktualu, tai kuo jus gyvenate. Tai vienintelis budas semti isminti, nesvarbu tikite jus ar ne…
„man tik idomu ar jauciates suvokes visa ko esme ar nejauciate tustumumos,beprasmybes?“
Nežinau, kaip kiti, o aš suvokiu, kad jokios kitos prasmės, tik tos, kurią savo gyvenimui priskiriu aš pats ir mano artimieji – nėra. Ir ne, tuštumos, nejaučiu.
Ismintimi sotus nebūsi.
Paneigti Aukstesni Prota -butu neprotinga.
Tiesą sakant teigti, jog „aukštesnis protas“ egzistuoja, nėra pagrindo.
Religija reikalinga tai faktas! Daugumai tai ir paguoda ir sazinei nuraminti vaistas. Kai kam verslas. Ir tik laisvai mastanciam zmogui jos nereikia. Tik reikia neuzmirsti, kad laisvas mastymas neatsirado tuscioj vietoj. Jo atsiradima butent salygojo religiju evoliucionavimas. Todel Laisvai mastyti dar nereiskia paminti ta pamata, kuri sukure musu religingi proteviai. Laisvas mastymas turi remtis bent jau tomis gyvenimo patvirtintomis tradicijomis(pvz.: 10 dievo isakymu), vien tik tam, kad neisigaletu musuose anarchija!
1. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
3. Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
4. Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
6. Nežudysi.
7. Nesvetimausi.
8. Nevogsi.
9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
10. Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Dešimt_Dievo_įsakymų
„Laisvas mastymas turi remtis bent jau tomis gyvenimo patvirtintomis tradicijomis(pvz.: 10 dievo isakymu), vien tik tam, kad neisigaletu musuose anarchija!“
Darai nepagrįstas prielaidas, kad:
* 10 dievo įsakymų yra gėris
* anarchija yra blogis
Taip pat implikuoji jog, tradicijos – neatskiriamos nuo religijos, kas, manyčiau, yra netiesa.
Dėl anarchijos, įtariu, jog tiesiog sumaišei terminus ir iš tikro turėjai omenyje chaosą, o ne santvarką, kurioje nėra valdžios.
Sveikas Žygimantai,
apie ką konkrečiau norėtum padiskutuoti? Tikėjimo klausimų yra labai daug.
pagarbiai
Geras
Tiesiog, apie tikejima, suzinot, ka manai , del ko manai ir pan.
Sveikas.
Kiek suprantu esi tikintysis… Šią savaitę savo bloge paskelbsiu
atsakymą į Tavo klausimus. Galėsime padiskutuoti viešai komentaruose.
Žygimantai,
ar tu teigi, jog aš meluoju šiame blogo įraše:
http://blog.lrytas.lt/ateistas/2008/11/13/diskusija-apie-tikejima/
paaiškindamas, kodėl tikėjimas dievu yra nesąmonė?
Nesamone tiems, kuriems tas mokymas trukdo
Beje, linkas blogas 
Nuoroda neveikia tik laikinai, kažkas blog.lrytas.lt svetainėje
užstrigę šiąnakt.
Tikėjimas dievu nesąmonė, nes praktiškai visi religiniai tekstai
prieštarauja mokslo žinioms.
Mokslas nera visagalis
Paaiskink tada stigmas(kurios kazkokiu budu atsiranda ir uzgyja vos zmogui numirus), apsedimus , stebuklus ir pan.? Ar tai mokslas paaiskina? NE. Patys rimciausi mokslininkai pritaria, kad ne viska galima paaskinti mokslu( nekalbu apie tuos, kurie apsvaige ta mintimi, kad mokslas viska gali)
Stigmos, tai yra savo pačių pradraskytos žaizdos. Apie kokias žaizdas
užgyjančias vos žmogui numirus kalbi – nežinau, bet labiausiai tikėtina,
kad tai pramanai.
Stebuklų – nebūna.
Apsėdimais tikintieji laiko įvairias psichines ligas (o kartas net ir
paprasčiausią normalų elgesį).
Visi šie dalykai yra arba mokslo paaiškinti arba tiesiog prasimanyti
tikinčiųjų (arba tų, kurie tuos tikinčiuosius bando įtikinti).
Reikia buti atviru naujoms idejoms, bet ne tiek, kad smegenys iskristu…
„Nereiktu neigti dalyku, kuriu net iki galo neisigilini“
Tai va, nukopijavau musu pokalbi, tikiuosi ir be skyrybos zenklu suprasit kur kuris kalba
„Taip ,jis truputi varzo, bet tai daro zmogu zmogiskesniu aciu “ noreciau pasitaisyti sioje eiluteje. Dievo mokymas varzo labiau zmogaus instinktams, bet jei jo laikaisi igauni daug daugiau 
Man tik 16 metu, bet visi jusu pasisakymai visiskai manes nepaveike 
na tikrai , juoka keliantis postai 
Paimsiu pvz. kur peteike zmogus kai tikintieji degino, zude, pardavinejo nuodemiu isrisymus, pedofilija ir pan. Kodel jus ziurite i tai, kas jau senu seniausiai nebera arba ziurite i zmones, kurie yra fanatikai arba neturedami issilavinimo, gal visai net netikintys eina mokintis i kunigu seminarija? Atverkit akis ir atraskit tikruosius tikinciuosius, jie jums turetu buti rodiklis, o ne kazkokie apsimeteliai, fanatikai ir pan. Jums manieji postai turbut irgi juokingi:) malonu, kai kitam linksma gi 
Gerai mano vienas pazystamas pasake, jei zmogus netiki nieko jam nepaaiskinsi. Galeciau pasakot savo isgyvenimus, bet tai nieko nepakeistu, o Dievo buvimo nlb ir irodysi, ji reikia atrast 
Ateis laikas, gal apsvies jum prota 
GERAS ar koks ten jo nickas, i pasauly ziuri tik is vienos puses, tai absurdiska. Parasiau kaip yra, o jis nesugebejo paneigt ir kazkoki nereiksminga atsakyma parase, is to galiu teigt, kad as pasakiau teisybe
„Atverkit akis ir atraskit tikruosius tikinciuosius, jie jums turetu buti rodiklis, o ne kazkokie apsimeteliai, fanatikai ir pan“
O tai čia kas tokie, tie tikrieji tikintieji? Beje, labai patogi taktika – davai, ir mes bloguosius iš savo tarpo apšaukime netikrais ateistais?
„Parasiau kaip yra, o jis nesugebejo paneigt ir kazkoki nereiksminga atsakyma parase, is to galiu teigt, kad as pasakiau teisybe “
Nepalaužiama logika
„Taip, buna, akd psichines ligas zmones laiko apsedimais, buna, kad apsedimus laiko psichinemis ligomis.“
„Apsėdimai“ ir yra psichinės ligos.
„Kiekvienas stigmu atiradimu atvejis yra tiriamas, kad kaip sakai nebutu paciu isdraskytos,per apsedimus zmones sugeba pakilti i ora ir sneketi jau senu seniausiai isnykusiomis kalbomis arba siuolaikinemis, bet kuriu net nesimoke.“
Faktus į sceną! Kai pakibsi ore stigmuotas ir šnekėdamas lotyniškai, tai gal ir žiūrėsiu rimtai, nors tokius dalykus ir fokusininkai sugeba.
VYTS, supranti, ateistai tai ateistai, netiki niekuo antgamtisku ir viskas, bet tas tikejimas Dievu yra daug sudetingesnis nei manai. Pilna tokiu zmoniu, kurie eina i baznycia kiekviena sekmadieni, atkalba kelis poterelius ,elgiasi visiskai priesingai nei tikejimas moko ir sakosi esa tikintys.
„Nepalaužiama logika“. Taip
Nes is zmogaus , kuris „domisi neurologija, psichologija ir skepticizmu“ tikejausi rimtesnio atsakymo 
Sutarta, jeigu man taip bus skirta, pakilti i ora stigmuotam, butinai nufotografuosiu, pasikviesiu kelis liudininkus ir paprasysiu dar ir nufilmuot
„Pilna tokiu zmoniu, kurie eina i baznycia kiekviena sekmadieni, atkalba kelis poterelius ,elgiasi visiskai priesingai nei tikejimas moko ir sakosi esa tikintys.“
Nes is zmogaus , kuris “domisi neurologija, psichologija ir skepticizmu” tikejausi rimtesnio atsakymo“
Ir ką? Tai neįrodo, kad jie netiki.
„Taip
Bile ko tu naiviai tikėjaisi, pateikdamas tik visokius gandus.
„Bile ko tu naiviai tikėjaisi, pateikdamas tik visokius gandus.“
„Gandus“, kuriu nepaneige
„Tai neįrodo, kad jie netiki.“
Kai, kurie „tikintieji“ eina i baznycia is neturejimo kas veikt, del to, kad labai seniai tevai pripratino, del to, kad jiems kazkas blogai ir t.t Koks skirtumas , kad jie labai silpnai tiki, kad yra Dievas, jei i ji visiskai neatkreipia demesio. Beje, ateistui nera prasmes aiskinti kaip tiki giliai tikintys zmones
Na ,bet jei labai noresi- galesiu 
„“Gandus”, kuriu nepaneige“
Pirma bandyk įrodyti. Nes tu teigi.
„Na ,bet jei labai noresi- galesiu “
Man tikrai ne per labiausiai įdomu, kaip tu subjektyviai tą gilų tikėjimą supranti.
Taigi nebeverta ka ir diskutuoti
Gyvenk ir dziaugis tustybe 
Ramybes tau 
O kas yra didesnė tuštybė už religingumą? Niekas?
Religija seip moko begalines meiles visiems.Tai tustybe?
„Religija seip moko begalines meiles visiems.“
Teoriškai. O praktiškai?
„Tai tustybe?“
Teigti, kad mokai begalinės meilės visiems yra tuštybė.
Apsimesti, kad mokai begalinės meilės visiems irgi yra tuštybė.
Meile ir tustybe visiskai nesuderinami dalykai
Irodyk „Apsimesti, kad …“ 
Papasakok tu man, kaip bažnyčia visus myli. Ypač išsiskyrusias poras, gėjus, išprievartautą mergaitę, kurią norėjo priversti gimdyti, eretikus kurios daugelį metų žudė, segančius nepagydomomis ligomis, kuriems nenori leisti nutraukti savo gyvybės ir pan. Apsimesti kad myli ir kenkti – čia jau net ne tuštybė, čia iškrypimas.
„Irodyk “Apsimesti, kad …”“
Tuštybė yra subjektyvi kategorija.O aš gi prašiau įrodymų apie objektyvius dalykus – ore kabančius apsėstuosius ir pan.
„Papasakok tu man, kaip bažnyčia visus myli. Ypač išsiskyrusias poras, gėjus, išprievartautą mergaitę, kurią norėjo priversti gimdyti, eretikus kurios daugelį metų žudė, segančius nepagydomomis ligomis, kuriems nenori leisti nutraukti savo gyvybės ir pan. Apsimesti kad myli ir kenkti – čia jau net ne tuštybė, čia iškrypimas.
“Irodyk “Apsimesti, kad …””
Tuštybė yra subjektyvi kategorija.O aš gi prašiau įrodymų apie objektyvius dalykus – ore kabančius apsėstuosius ir pan.“
Dievas moko mus visus myleti, baznycia ta mokyma skelbia.
Issiskyrusios poros – jos per santuokos izadus buvo pasizadejusios, kad gyvens iki mirties kartu, pasizadejusios pries Dieva.
Tas mazas zmogus visiskai nera kaltas, kad jo jauna mamyte kazkas isprievartavo. Jis vos pradetas yra zmogus, taigi abortas yra zmogzudyste.
Eretikus zude anksciau, tada tiesiog buvo tokie laikai, kai baznycia norejo tik praturtet ir turet kuo daugiau valdzios.( ta pati aisku sakysi ir siandien).
Sergancius nepagydomom ligom. Na ar nesi pats girdejes, kad stai netiketai zmogus pagijo nuo vezio, kai gydytojai jam tedave kelis menesius gyventi… Jei zmogus yra vegetacinej buklej, jo artimieji gali noreti ji nuzudyti vien del to, kad jiems tai per sunku ziureti, arba zmogus gali pats taip nuspresti, kad nebegali pakesti skausmu ar tiesiog minties pvz, kad liks koks iki kaklo suluosintas ir pan. Eutonazija yra labai slidus dalykas. Ta ligonio ar artimuju apsisprendima daug kas gali paveikti.
„Issiskyrusios poros – jos per santuokos izadus buvo pasizadejusios, kad gyvens iki mirties kartu, pasizadejusios pries Dieva.“
Na jo, pasižadėjai ir reikia kentėti, nepriklausomai nuo aplinkybių – nors moterį muštų apgaudinėtų ar žmona neleistų vyrui gyventi. Šiaip tai bažnyčia galėtų nereikalauti tokių pasižadėjimų, bet tai būtų ne jos stilius. Klerikalai Maltoje net civilines skyrybas uždraudė, reikėtų to ir pas mus, ania?
„Tas mazas zmogus visiskai nera kaltas, kad jo jauna mamyte kazkas isprievartavo. Jis vos pradetas yra zmogus, taigi abortas yra zmogzudyste.“
Jo, ką ten gimusieji palyginus su embrionais… Va tie tai žmonės.
„Eretikus zude anksciau, tada tiesiog buvo tokie laikai, kai baznycia norejo tik praturtet ir turet kuo daugiau valdzios.( ta pati aisku sakysi ir siandien)“
Skaitai mano mintis!
„Eutonazija yra labai slidus dalykas.“
Aha, negi dabar leisi žmonėms patiems spręsti, kai yra bažnyčia su neklystančiu popiežiumi…
Bažnyčia iš tiesų nevisada vykdė ir vykdo tai ką galima pavadinti meilę, bet tavo paminėti atvejai be reikalo yra sumesti į vieną krūvą.
„Na jo, pasižadėjai ir reikia kentėti, nepriklausomai nuo aplinkybių – nors moterį muštų apgaudinėtų ar žmona neleistų vyrui gyventi.“
Jeigu pasižadėjai – tai kodėl muši žmoną ar neleidi savo vyrui gyventi? Yra atvejų kai bažnyčia leidžia skyrybas ar anuliuoja santuoką, bet visi atvejai yra išimtiniai. Kai skyrybos buvo įteisintos, kaip manai – padaugėjo besiskiriančių ne dėl smurto ar sumažėjo? Lygiai tokia pati situacija abortų atvejų – koks procentas abortų daromas dėl išprievartavimų? Labai mažas ir jų atvejai bažnyčia berods net neprieštarauja. Daugiausia abortų daroma dėl „ekonominių priežasčių“. Labai dažnai ko nors įteisinimas ne padeda išspręsti problemą, o ją tik pagilina.
Vienas pvz, nors ir į temą (nes su bažnyčia nesusijęs)
http://news.bbc.co.uk/1/hi/magazine/7746174.stm
Jeigu nebūtų taip lengva gauti bedarbio pašalpą, tai tokioms nedarbingumo (tingėjimo) tradicijoms būtų sunkiau vešėti.
Panašiai ir su skyrybomis – jų galimybė išprendžia problemas žmonių kurie kenčia nuo savo sutuoktinio, bet iš kitos pusės nukenčia dar daugiau vaikų kurių tėvai skiriasi dėl nesistengimo kartu sugyventi. Ir todėl kyla klausimas kieno interesus reikia atstovauti? Kai nėra lengvos skyrybų galimybės, žmonės atsakingiau žiūri į santuoką (tiek prieš, tiek po) – ir tai nėra blogai.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių Bažnyčios poziciją ginčytinais klausimais pavadinti vos ne neapykantos skatinimu jų oponentų poziciją – meile, yra neteisinga.
„Labai mažas ir jų atvejai bažnyčia berods net neprieštarauja.“
Lenkijoje tai prieštaravo.
„Jeigu pasižadėjai – tai kodėl muši žmoną ar neleidi savo vyrui gyventi?“
Visiškai be ryšio.
„Jeigu nebūtų taip lengva gauti bedarbio pašalpą, tai tokioms nedarbingumo (tingėjimo) tradicijoms būtų sunkiau vešėti.“
Ir tai yra į temą, nes?
„Kai nėra lengvos skyrybų galimybės, žmonės atsakingiau žiūri į santuoką (tiek prieš, tiek po) – ir tai nėra blogai.“
Kurgi ne. O gal kai nėra galimybės išsiskirti sutuoktinis gali daryti ką nori…
Manau, krikscionybe buvo valdymo forma, per prievarta igrusta i gerkles. Buvo deginamos motinos su kudykiais ant ranku, jei priesindavosi siam „tikejimui“. Nesmerkiu tikinciuju, bet manes si placiai paplitusi sekta netrauke ir netrauks.
Dar pradinese klasese mus kaip aviu banda vede komunijos, vaikus, kurie nekrikstyti ten pat ir pakrikstijo. As savo vaikams suteiksiu pasirinkimo laisve, kai paaugs gales apsispresti, kuo tiketi.