Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Šiandienos citata (autorystė pamesta) iš diskusijų apie abortus:

Kadangi apvaisinta kiaušialąstė yra žmogus, nuo šiandien siūlau giles vadinti ąžuolais, kiaušinius atitinkamai vištomis, balandžiais ir ereliais. Taip pat žodis sėkla yra nevartotinas. Tai yra augalai.
Taip pat papildyti įstatymus ir uždrausti traiškyti giles, taip kai draudžiama kirsti ąžuolus. Jei užminsite ant gilės – busite baudžiami už medžio nukirtimą.

Tiesa turi nugaleti.

Neseniai Jungtinėje Karalystėje bei JAV buvo pradėtos ateistų ir humanistų reklaminės kampanijos, kurių metu ant autobusų buvo skelbiami reklaminiai šūkiai:
There’s probably no god. Now stop worrying and enjoy your life. (Dievo tikriausiai nėra. Tad nustokit pergyventi ir džiaukitės savo gyvenimu).
bei
Why belileve in god? Just be good for goodness’ sake. (Kam tikėti dievu? Tiesiog būkit geri gerumo vardan.)

O štai Australijos reklamos agentūra atsakinga už reklamas ant autobusų (jei teisingai suprantu – monopolistė) atsisakė skelbti Australijos ateistų reklamą „Atheism – Celebrate reason!“ (Labai apytikslis vertimas – „Ateizmas – džiaukitės protu“).

Delfi praneša:

Degalinėje į incidentą su buvusiu kaliniu Sigitu Ivanovu įsivėlusiam generalvikarui Tomui Skrudupiui gali tekti atsakyti už chuliganizmą.

Generalvikaro niekas neišteisino. Juolab kad jis ir pats pripažino trenkęsis į S.Ivanovo automobilį. Tai irgi yra chuliganiškas poelgis. Apie tai, kad dvasininkas nekaltas, niekas nekalba“, – teigė E.Kudžma [Panevėžio apskrities VPK Analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininkas]

Tačiau pareigūnams dėl savo chuliganiško elgesio, pasodrinto ir necenzūriniais žodžiais, turės aiškintis ir S.Ivanovas. Jis neslepia dėl atlikto tyrimo pareigūnams turįs pretenzijų. „Vis dėlto kunigai įtakos turi. Aš galvą guldau, kad nesu kaltas“, – padarė išvadą S.Ivanovas.

Ką daryti

Kunigams – nechuliganauti.

Visiems kitiems – prisiminti, kad kunigai tėra viso labo žmonės bandantys jums parduoti neegzistuojančius produktus, tad ne tik neturi jokio moralinio autoriteto, bet ir labai tikėtina, kad jų moralės supratimas yra gerokai prastesnis nei jūsų pačių.

Straipsnį paruošė Giedrius (Ąžuolas), perpublikuojama iš frype.lt su autoriaus leidimu

Animacinį serialą „Popiežiaus miestą“ rodyti uždraudė, o M. Veseliui skyrė baudą. Priežastis – neigiamas poveikis nepilnamečiams… (pirmą kartą tą išgirdęs vos nuo kėdės nenukritau)

„Neigiamas poveikis“ pasireiškia tuo, kad matant, jog krikščionybę galima kritikuoti, nepilnamečiai gali truputį pradėti mąstyti: „Galbūt tos bažnyčios dogmos nėra „neliečiama tiesa“?…“
O didžiausia bažnyčios hierarchų svajonė yra ta, kad žmonės nemąstytų. Kad būtų buki „dievo avinėliai“, niekada NEAPMĄSTYTŲ kritišku protu bažnyčios dogmų, o „tiesiog tikėtų“. Tikėtų, kad biblijoje surašytas vien gėris (nors dažniausiai tipinis Lietuvos katalikas jos nėra net skaitęs). Teigtų, kad visiems reikia laikytis 10 dievo įsakymų (dažniausiai Lietuvos katalikas paklaustas nesugeba net jų mintinai išvardinti).

Kad neatrodytų, jog čia kabinuosi prie bažnyčios „tam kad kabintis“, nes kalta yra pati LRTK, tai pateikiu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47o straipsnio 4ą punktą:

4. Komisiją sudaro 13 narių: vieną narį skiria Respublikos Prezidentas, tris narius – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu, po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS VYSKUPŲ KONFERENCIJA, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Asmenys Komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi jį skyrusios valstybės institucijos kadencijas ar ne ilgiau kaip dvigubas nepertraukiamas jį skyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų terminas. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar organizacijos priimtas sprendimas.

(atitinkamą sakinį išryškinau aš). Dar galiu pridurti, kad šiuo metu tas bažnyčios statytinis LRTK užima ne bet kokias pareigas, o pirmininko pavaduotojo!

Štai ir mūsų Lietuvėlės religinė laisvė… Pagal konstituciją, tai Lietuvoje valstybinės religijos nėra, visos religijos lygios. O iš tikrųjų tai krikščionybė kiek lygesnė už kitas Praleidžiami filmai ir laidos, kuriose rodomas smurtas. Rodoma kaip kas ką nužudė ir apvogė, bet užtat visų svarbiausia jog vaikas tik neišvystų kokios nors krikščionybės kritikos. O visų baisiausia, kad vaikas negautų traumos visam gyvenimui išvydęs per TV nuogas krūtis ar (mirtina trauma vaikui) nuogo pimpalo…

Berardinai.lt rašo:

Religiniai simboliai klasėse, kuriose yra mokomi „asmenybės formacijos fazėje esantys nepilnamečiai, susilpnina 16 (Konstitucijos) skyriaus pamatinę teisę, reguliuojančią religinę laisvę“. Tokį sprendimą lapkričio 14 dieną paskelbė teisėjas, liepęs nukabinti kryžiaus simbolius nuo mokyklos sienų Valladolid mieste, Ispanijoje.

Vienas katalikų žurnalistas kėlė klausimą:

ar tikrai kryžiaus simbolis, jo matymas pažeidžia kieno nors religijos laisvę, ką nors įžeidžia?

Anot jo, tokio tipo pasaulietiškumas, kurį įžeidžia ir riboja paprasto kryžiaus vaizdas, visai nėra kova už valstybės pasaulietiškumą. Tokį pasaulietiškumą maitina antireliginės nepakantos jausmas, prisidengęs juridiniais siekiais. Tai pasaulietiškumas, kuriam religijos laisvė realizuojama religijos išstūmimu į paribius; kuriam valstybės neutralumas religijos atžvilgiu realizuojamas persekiojant viešas religijų apraiškas.

Priešingai, sveikas valstybės pasaulietiškumas, nesupainiotas su antireliginiu karingumu, turėtų ginti tiek tikinčių, tiek netikinčių teisę tokiais būti.

Ką manau

Pats kryžius nežeidžia religijos laisvės. Tačiau religijos laisvę žeidžia tai, kad vaikai einantys į mokyklą privalo eiti į mokyklą. Tad laikyti vaikus uždarytus mokykloje, kurioje reklamuojama viena konkreti religija, prieštarauja religijos laisvei.

Papildomam skaitymui

O čia, suprantantiems angliškai, apie tai, kaip Oklahomoje baptistai skriaudė kitų religijų atstovus, kai šie pasiskundė, jog baptistai turi šiokių tkių privilegijų.

Lietuvos vardas prieš 1000 metų pirmą kartą paminėtas metraščiuose, kai lietuviams giminingi prūsai nugalabijo krikščionių vienuolį bandžiusį lietuviams katalikybę prakišt. Ta proga Katalikų Bažnyčia paskelbė 2009-uosius „Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai“ metais, o aš kviečiu visus netikinčiuosius kitais metais paminėti tai, kad sukanka tūkstantis metų nuo tada, kai pirmą kartą paminėtas mūsų pasipriešinimas krikščionybei.

Bernardinai.lt rašo:

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas taip pat pranešė, jog sekančius, 2009-uosius metus Lietuvos vyskupai nutarė paskelbti Jubiliejiniais „Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai“ metais. Tai Šiluvos jubiliejaus pratęsimas. Šiluvos jubiliejus kvietė Kristų padaryti gyvenimo ašimi, o Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejus bus proga permąstyti Evangelijos žingsnius link Lietuvos, pradedant nuo vyskupo kankinio šv. Brunono, kurio kraujo išliejimas ir tapo pretekstu kronikos autoriui 1009 metais užrašyti „Lietuvos“ vardą.

Taigi istorijos pamokėlė:

1009 m. pr. Brunonas per kašubų kraštą ar Kujaviją atvyko į Prūsiją (greičiausiai į jos vakarinę dalį). Pakrikštijęs visų (?) prūsų valdovą ar vadą[1] Netimerą (Nethimer, – plg. su Vokiečių ordino šaltiniuose figūruojančiais analogiškos darybos prūsiškais asmenvardžiais Nammer, Manemer, Nawtemer) ir apie 300 jo kariauninkų (?), Brunonas patraukė toliau į rytus (galbūt jotvingių arba lietuvių žemių link), tačiau priėjęs Prūsijos rytinį paribį (ar net įžengęs į dykrą, skyrusią Prūsiją nuo Brunono ciklo šaltiniuose minimų Rusios[2] (= Kijevo Rusiai pavaldžios Sūduvos?) bei Lietuvos), 1009 m. vasario 14 d. jis ir 17 iš 18 jo palydovų buvo nužudyti įsakius Netimerui pavaldžiam jo broliui (?) Zebedenui, kuris, galimas daiktas, buvo kažkurios senprūsių kilties vadas ar kiltinės žemės valdytojas.

O štai, kas rašoma metraščiuose (versta iš lotynų):

1009. Šventas Brunonas, kuris vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, II [nuoraše klaida: turi būti XII] savo tapimo vienuoliu metais Rusios ir Lietuvos pasienyje nukirsdintas su 18 saviškių kovo 9 d. nukeliavo į dangų.

Ką daryti

Paminėti tai, kad sukanka tūkstantis metų nuo tada, kai Lietuva pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta pasipriešinimo krikščionybei kontekste.

Vienas skaitytojas parašė apie tai, ko reikia, kad Katalikų Bažnyčia nustotų laikyti ateistus katalikais.

Skaitytojo laiškas

Sent: Sunday, October 12, 2008 4:35 AM
To: info@kn.lcn.lt
Subject: del laikymo kataliku
Sveiki,
norėčiau šį laišką adresuoti Dariui Chmieliauskui:
Delfi straipsnyje „Lietuva – „drungnų“ katalikų kraštas“ rašoma, jog, pasak Dariaus Vmieliausko: „Pakrikštyto žmogaus negalima išbraukti iš katalikų, jei jis sąmoningai, deklaratyviai nepareiškia atsisakantis katalikų tikėjimo.“ Ar tai reiškia, jog Romos katalikų bažnyčia laiko mane kataliku? Ar aš dominuoju kur nors jūsų sąrašuose kaip katalikas? Ką reikėtų daryti, kad aš (ar kitas asmuo) būčiau išbrauktas iš žmonių laikomų katalikais?

Katalikų Bažnyčios atsakymas:

Sveiki,
bendro katalikų sąrašo tikrai nėra, tačiau kataliku laikomas kiekvienas žmogus, priėmęs krikštą Katalikų Bažnyčioje. Atsisakyti savo priklausomybės Katalikų Bažnyčiai įmanoma, pateikus prašymą kompetentingai Bažnyčios valdžiai (žinoma, ne paštu, o asmeniškai) ir jos akivaizdoje tai oficialiai paliudijus. Toks žmogus Bažnyčioje gauna apostato (žmogaus, atsisakiusio tikėjimo) vardą, jis užsitraukia ekskomuniką ir negali naudotis jokiomis Bažnyčios teikiamomis malonėmis, įskaitant visas bažnytines apeigas ir bažnytinį palaidojimą. Apie jo atsisakymą informuojama parapija, kurioje jis priėmė krikštą, kad apie tai būtų pažymėta krikštų įrašų knygoje. Apostazija laikoma sunkiu bažnytiniu nusikaltimu, todėl visas su jomis susijusiais
bausmes gali atleisti tik vietos vyskupas.

Kaip matote, tai gana rimtas sprendimas su labai rimtais padariniais, tad nuoširdžiai siūlome neskubėti daryti tokių drastiškų sprendimų, o pabandyti kitaip išspręsti kilusius klausimus, abejones ar kliūtis, trukdančias išlikti kataliku… Leiskite bent pasimelsti už Jus ir paprašyti Jums Dievo palaimos.
Pagarbiai,
Darius Chmieliauskas,
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ką daryti?

• Aš pats planuoju kada nors šią procedūrą praeiti, nes nenoriu būti kataliku ateistu, noriu būti tiesiog ateistu.
• Jeigu kas nors iš jūsų, katalikais krikštytų ateistų, norėtų pabūti viešu pavyzdžiu šios procedūros praėjimo, galėtume ir su kokiais nors žurnalistais susitarti, kad visą šią odisėją aprašytų, manau, kad įdomi istorija būtų
• Teko girdėti, kad įvairios netradicinės religinės bendruomenės pačios prisigalvoja visokių ritualų, kaip atsisakyti katalikybės, tad jeigu pažįstate žmonių norinčių tapti nekatalikais, pareklamuokite jiems šį blogo įrašą

Pasak Delfi:

Viename interneto portale per čigonų taborą „prasinešti“ raginęs 30 metų vilnietis Artūras P. sulaukė išteisinamojo nuosprendžio, nes nebuvo nustatyta, jog komentatorius kurstė tautinę nesantaiką ir ragino susidoroti su romais.

[...]E. Žiobienė teisme patvirtino asmeniškai pati balsavusi, kad Artūro P. komentaras būtų pripažintas kurstantis tautinę nesantaiką dėl jame pavartoto žodžio „prasinešti“. Pirmininkės nuomone, šis žodis yra smurtinio pobūdžio.

Tačiau teismas susipažino su Lietuvių kalbos instituto pateiktu lietuvių kalbos žodynu, kuris nepateikia žodžio „prasinešti“ reikšmės.

„Šis žodynas aiškina žodį „nešti“ kaip „einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus“. Žodynas pateikia kelias priešdėlio „pra“ reikšmes, tačiau nepateikia jokių jo neigiamų reikšmių. Netgi vertinant šį žodį kaip galimai pavartotą perkeltine prasme, teismas neįžvelgia jame jokių prasmių, susijusių su fiziniu smurtu. Tai, kad šis žodis susijęs su fiziniu smurtu jokių įrodymų nepateikė ir prokuroras kaltinamajame akte ar baudžiamojoje byloje“, – teismas padarė išvadą, kad Artūro P. komentaro pobūdis buvo išdėstytas kaip nuomonė.

Ką manau

• Gerai, kad teismas vertina nuomonės ir žodžio laisvę.
• Blogai, kad teismas, aiškindamasis žargoninių žodžių reikšmes, naudojasi lietuvių kalbos žodynu, kuriame jokių žargono reikšmių, aišku, nerasite.

Ką daryti?

Nebūti netolerantiškais, neskatinti smurto. Kovoti prieš visokį blogį švietimu, informacija ir teisinėm priemonėm.

Kodėl čia rašiau?

Dėl teismo neracionalumo ir nekompetencijos. Teisėjas, kuris nusprendžia jog jeigu žodžio nėra žodyne, tai žodis prasmės neturi neturėtų dirbti tokio atsakingo darbo.

Pasak Bernardinai.lt:

1971 metais gimusi E. Englaro po 1992-aisiais patirtos automobilio avarijos pateko į komos būseną. Jos tėvas Beppino Englaro jau seniai siekė, kad Italijos teismo institucijos pripažintų jo teisę nuspręsti, ar atjungti dukters dirbtinio maitinimo vamzdelį, ir taip leisti jai mirti. Pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi B. Englaro, yra tai, kad esą dar prieš avariją dukra buvo pareiškusi, jog jei nelaimingo atsitikimo atveju patektų į komos būseną, ji rinktųsi mirtį.
[...]
Šių metų lapkričio 13 dieną Italijos Aukščiausiasis teismas pripažino E.Englaro tėvui teisę į dukters gyvybės palaikymo nutraukimą.
[...]
Minėtam paskutiniam teismo nuosprendžiui nepritaria Katalikų Bažnyčia.
[...]
Pasak Popiežiškosios šeimos tarybos vadovo kardinolo Ennio Antonelli [...] „Žmogus yra vertingas pats savaime, o ne pagal tai, ką jis gamina ar suvartoja, ar pagal tai, kiek malonumo ir pasitenkinimo jis suteikia kitiems.“

Faktai

• Mergina jau 16 metų pastovioj vegetacinėj būklėj.
• Mergina, bent jau pasak giminių, rinktųsi mirtį.
• Giminės renkasi mirtį.
• Gyvybė nėra vertinga pati savaime. Pagrindinis gyvybės vertybės nustatytojas šiuolaikinėje visuomenėje – pats žmogus. Šiuo atveju žmogaus, praktiškai, nebėra.

Ką daryti?

• Aiškiai, ne vien žodžiu, pranešti, ko norėtumėte, jei pakliūtumėt į tokią situaciją.
• Bažnyčiai – nesikišti į šeimos reikalus, netrukdyti atsisakyti nevertingos gyvybės.

Ką renkuosi aš?

Norėčiau, panašioje situacijoje būti atjungtas nuo gyvybės palaikymo sistemų ir kad mano organai būtų panaudoti donorystei arba moksliniams tyrimams.

Nuoroda

Angliškai apie Permanent Vegetative State.

The permanent vegetative state occurs when the vegetative state is deemed permanent; a prediction is being made that the patient will never recover awareness. This prediction cannot be made with absolute certainty. However, the chances of regaining awareness diminish considerably as the time spent in the vegetative state increases (Royal College of Physicians, 1996)