Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Lietuvos žinios skelbia apie tai, kaip Klaipėdos senamiestyje Šv. Jono bažnyčios pamatų vietose pastatytas butų kompleksas, o butų žmonės jame neperka.

Apartamentai dabar stovi užkaltais langais, nes norinčiųjų tokios kasdienės egzotikos kol kas neatsirado. Galimiems gyventojams galbūt entuziazmo nekelia ir tai, kad naujieji statytojai savo kūrinį užgriozdė ant visai Klaipėdai svarbios vietos. Juk Šv. Jono bažnyčioje ir jos šventoriuje buvo laidojami kraštą kūrę žmonės.

Kunigas Romas Lechavičius ir praėjus daugeliui mėnesių statybos pradžią prisimena su nuostabos ašara balse: „Gal aš labai jautrus, gal perdėtai jautrus, bet kai gręžė tuos kuolus į žemę – pamatinius strypus su tokia didele mašina, tai atrodė, kad gręžiasi į gyvą mėsą.“

Ar tiesa, kad apartamentų statytojai planavo pirmame aukšte įsteigti restoraną? „Šiais laikais viskas galima. Tikrai nenustebčiau, jeigu atsirastų kas nors tokio, nes šiais laikais žmogaus vertybių struktūra yra sunaikinta ir naikinama iki paskutiniųjų“, – taria kunigas ir priduria: „Net gulage, Sibire, kur yra kapinės – jos neprižiūrimos, bet ir neužstatomos.“

Ar ten buvo kas nors neteisėto su miesto planais ar ne, nežinau ir į tai nesikišiu.

Mane domina kiti klausimai – kodėl žmonės taip nori numirėlių palaikus garbinti? Kuo jiems kliūna tai, kad po pastato pamatais buvo kažkas palaidotas? Kuo kliūna tai, kad palaikai iš brangesnės vietos perlaidojami į pigesnę, ypač atsižvelgiant į tai, kad net tų skeletų giminių ir artimųjų jau, kiek suprantu, nebėra gyvųjų tarpe?

Po mirties, gi, viskas baigiasi – nutrūksta smegenų funkcijos, kūnas belieka tik kaip visiškai nebepataisomai sugedęs, nusidėvėjęs kompiuteris, asmens, kurį mylėjo, brangino draugai ar artimieji – nebelieka. Tad pats kūno pakasimas po žeme yra grynai barbariškas, nereikalingas paprotys. Pakasa kūnus po žeme vien dėl to, kad visi taip daro, ir dėl to, kad mūsų tėvai taip darė, ir mūsų seneliai taip darė.

Ką daryti?

Turintiems pinigų: jeigu žmonės butų neperka, tai ko gero butų komplekso savininkai mažins kainas, jeigu mažins kainas, tai gera proga nebrangiai įsigyti naują butą.

Visiems kitiems, jeigu jums tai nors kiek rūpi, išreikšti savo valią artimiesiems, savo bloguose, dienoraščiuose ar testamentuose apie tai, kad jūs norite, jog jūsų kūno po mirties būtų atsikratyta kitokiu, ekonomiškesniu būdu, neužgriozdinant žemės. Manyčiau kad galimi variantai – padovanoti mokslui, kremuoti ar dar kitaip.

Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžetas. Poilsiui, kultūrai bei religijai numatyta 1,3 mlrd. litų.

Man truputi keista kad kultūra ir religija pastoviai būna suplakama į vieną vienetą ir labai nemalonu tai, kad religijai iš vis numatoma pinigų biudžete.

Musulmonai pasiskundė, kad Sony žaidimo Little Big Planet garso takelyje yra daina, su dviem sakiniais iš korano.

Kadangi musulmonams draudžiama dainuoti pagal koraną, tai jie pradėjo skųstis Sony, kad tai labai įžeidu musulmonams.

Dėl ko dar musulmonai pradės skųstis? Dėl to kad aš kiaulieną pasigardžiuodamas valgau?

Ką daryti?

Musulmonams – jeigu nepatinka kas nors žaidime, nežaiskit.

Sony – nešvaistyti pinigų atšaukiant žaidimą, o tiesiog gražiai paaiškinti, jog tai, kas draudžiama musulmonams (korano teksto dainavimas) yra jų pačių reikalas ir kad nėra jokių priežasčių, kodėl to negalėtų daryti kiti.

Nuorodos

Skundo originalas (angliškai).

Bernardinai.lt ir LRT skelbia:

Romoje vyksta tarptautinis kongresas apie tikėjimo ir proto santykį.

„Tikėjimas nebijo mokslo progreso ir pažangos, jei tik jų tikslai yra pats žmogus, jo gerbūvis, visos žmonijos pažanga. Vis dėlto pasitaiko, jog lengvas uždarbis ar arogancija pakeisti Kūrėją kartais turi lemiamos įtakos“, – sakė Benediktas XVI.

Sprendžiant iš bendro konteksto, popiežius vėl bandė peikti įvairias mokslo sritis susijusias su klonavimu, kamieninių ląstelių tyrimais, dirbtiniu apvaisinimu, genų inžinerija – t.y. visų dalykų, kurie žadą neįtikėtinai didelę pažangą žmonijai ir žmonių gerbūviui.

Taip, kaip pridūrė vienas skaitytojas, rekomendavęs šią nuorodą:

Religija visada bijo mokslo progreso, nes kiekvieną dieną su mokslo pažanga, ji praranda vis daugiau tikinčiųjų, kurie galų gale pradeda stengtis mąstyti racionaliai.

Delfi rašo apie tai, jog Indonezijoje bikinių dėvėjimas prilyginamas pornografijai:

Griežtą kovos su pornografija įstatymo projektą svarstantis Indonezijos parlamentas penktadienį su tam tikromis išlygomis išbraukė iš dokumento straipsnį, draudžiantį moterims vilkėti paplūdimiuose kuklius maudymosi kostiumėlius.

Ką daryti

• Visiems: mokytis iš svetimų pavyzdžių, nerinkti į valdžią fanatikų

Senokas straipsnis, bet juokingas:

Prie Vilniaus prigludusiame Neries regioniniame parke įrengti du sveikatingumo takai, einantys per išskirtines energetines vietas. Vienas takas skirtas moterims, kitas – vyrams.

Kodėl reikėjo tiesti atskirus takus skirtingų lyčių atstovams? B. Kaluškevičius paaiškino, kad moterys energijos pasisemia per kairę kūno pusę, o vyrai – per dešinę. Todėl norint stipresnio poveikio, vyrai ir moterys turėtų vaikščioti skirtingomis kryptimis.

Neries regioniniame parke bioenergetikų patarimu nutiestas moterų sveikatingumo takas yra 400 metrų, o vyrų – 160 metrų ilgio.

Naują Neries regioniniame parke įrengtą sveikatingumo taką psichiatras Martynas Marcinkevičius vertino tiesmukiškai:

„atsakingai galiu pasakyti, kad pakanka ir žmonių, kurie patys nėra sveikos psichikos, bet bando gydyti kitus“.

Ką daryti?

• Visiems: Neduoti pinigų šarlatanams.
• Neries regioniniam parkui: parko direktorę, švaistančią pinigus šarlatanams – atleisti.
• Vyrams ir moterims: semtis energijos per abi puses

Nuorodos:

• Straipsnis
• Šarlatanų firma

Tarptautiniame žmogaus teisių kino festivalyje „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ 2008 bus rodomi keli su šio blogo tematika susiję filmai:

• Iš įsitikinimo (Of Conviction) – filmas apie abortus
• Šventosios knygos šešėlis (Shadow of the Holy Book) – apie Turkmėnistano diktatoriaus rašytą religinę, revizionistinės istorijos knygą Ruhnama
• Ginant Jeruzalės garbę – apie tai, kaip religiniai fanatikai Jeruzalėje trukdė gėjams surengti eitynes

Festvalio datos:

Festivalis vyks 2008 m. spalio – lapkričio mėnesiais didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius – spalio 23 – 31 d., Kaunas – lapkričio 5-9 d., Klaipėda – lapkričio 6-9 d.).

Nuorodos

• Festivalio puslapis
• Pranešimas spaudai
• Lietuvos žmogaus teisių centras

Sveiki, Lietuvos ateistai bei agnostikai, kviečiu prisijungti prie Facebook grupės Lietuvos ateistai.

Kad prisijungtumėte turite būti užsiregistravę Facebook svetainėje.

Tikiuosi, kad ši grupė, padės susiburti žmonėms, kuriems rūpi racionalumas.

Šį kartą prieš elementarų racionalumą pasišiukšlino „Vakarų ekspresas“ ir „Balsas“ – jis skelbia astrologės Violetos Liaugminienės pranašystes:

Sekmadienis, kada rinksime naują Seimą, sakė astrologė, gana pasyvi diena – Mėnulis Žuvų ženkle gali skatinti tingumą, todėl tikėtina, kad ir rinkėjai nebus aktyvūs. Tik po 17.20 val., kai Mėnulis pereis į Aviną, gali užvaldyti entuziazmas, noras atlikti savo pilietinę pareigą.

Kai kurie tos dienos žvaigždžių padėties ypatumai gali lemti perdėtą optimizmą, pernelyg gerą politikų nuomonę apie save, norą žadėti nerealius dalykus. Tiesa, rinkimų metu kai kur galimi trukdžiai – elektroniką valdanti Urano planeta gali lemti kompiuterių gedimą, klaidas dokumentuose.

Vėlgi pranašauja nekonkrečius, didelės tikimybės įvykius. Ar prisimenate kokius nors ankstesnius rinkimus Lietuvoje, kur nebūtų iškilę kokių nors techninių nesklandumų? O rinkimus, kuriuose žmonės dalyvavo aktyviai prisimenat?

Ką daryti?

• Žiniasklaidai – neprakišinėti pramanų už teisybę.
• Rašant pranašystes paaiškinti, kad su realybe tai neturi nieko bendro
• Užduodant klausimus astrologams reikalauti detalių

Delfi rašo apie tai, kad Lietuva – „drungnų“ katalikų kraštas. Ir tuo pačiu pateikia statistikos:

Praėjusias metais Teisingumo ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ vykdyto sociologinio tyrimo metu paaiškėjo, kad 80,2 proc. respondentų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą, 2,7 proc. – ortodoksų (stačiatikių). 0,7 proc. apklaustųjų nurodė esantys sentikiai, 0,6 proc. – evangelikai liuteronai, 0,4 proc. – evangelikai reformatai. Kas dešimtas respondentas pareiškė netikintis, 4,4 proc. į klausimą neatsakė.

Nepriklausomai nuo to, eina į bažnyčią ar ne, 78,6 proc. apklaustųjų save apibūdintų kaip tikintį, 16,4 proc. – kaip netikintį (abejingą religijai). Įsitikinusiais ateistais save laiko 1 proc. Lietuvos gyventojų.

Sociologė, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Rūta Žiliukaitė teigė:

Jeigu žiūrėsime detaliau, aktyvių katalikų, nuosekliai besilaikančių Katalikų bažnyčios mokymo, dalis žymiai mažesnė. Tyrimai leidžia sakyti, kad tokių pas mus visuomenėje – maždaug penktadalis. Jie turi stiprią katalikų tapatybę, susijusią su žmogaus asmenybės tapatybės dalimi. Tai nėra tik krikštas.

Trumpai tariant, kiekvienam ateistui tenka apie 15-20 aktyvių katalikų ir dar apie 60 drungnų katalikų, o tai reiškia, kad mums tenka veikti labai nepalankioje aplinkoje. Taip pat tai reiškia, kad ne nebandant nukreipti informacijos apie tikėjimą/netikėjimą/logiką jokiai konkrečiai grupei pasiekiame krūvas tikinčiųjų.