Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Šiandien susiradau kažkieno bloge filmo „Auksinis kompasas“ aprašymą, kuriame perspėjama:

Tad, mieli tėveliai, gerai pagalvokite, ar verta, kad ir pramogos dėlei, investuoti į filmą, kuris galbūt kaip tos Dulkės, nepastebimai formuos svetimą krikščioniškai pasaulėžiūrą. Gal geriau kartu su šeima sekmadienį nueiti į bažnyčią ar pasimelsti – nes žmogų augina ne tik jį supanti kultūra, bet ir buvimas su Dievu.

Mane tiesą sakant prajuokino šita rekomendacija vietoj kino eiti į bažnyčią.

Neseniai kalbėjausi su viena gera drauge transseksuale. Dar prieš keletą metų ji buvo vyras. Neilgas pokalbis buvo – tiesiog pasakė „aš – ne ateistė, bet visi, kas pasisako prieš katalikų bažnyčią – mano draugai“ ir tai ne šiaip dėl ko nors, o dėl to, kad katalikai tikėdami iš viršaus nuleistom moralės normom priešinosi lyties keitimo įstatymo priėmimui ir taip sukėlė jai labai daug rūpesčių, problemų ir piniginių nuostolių.

Padėka

Didelis dėkui mielam skaitytojui, rekomendavusiam blogą gėjų forume.

Žinau, jog įžymybių požiūris į vieną ar kitą dalyką realybės nepakeis, tačiau vistiek miela sužinoti, jog Žemaitė buvo ateistė:

Kalbant apie 1 Lt banknoto istoriją, knygos autoriai atkreipia dėmesį, kad pasirinkus rašytoją slapyvardžiu Žemaitė, o kitoje banknoto pusėje pavaizdavus Palūšės bažnyčią, per vėlai susigriebta, kad rašytoja buvo ateistė ir šios sąsajos nėra logiškos.

Net užsinorėjau paskaityt jos kokį nors kūrinį ir pabandyt išsiaiškint, ar įmanoma tai pastebėti iš jos kūrinių.

Kilus diskusijoms apie dievo egzistavimą neretai prieinama prie spragų dievo (t.y. į bet kokį mokslo dar neatsakytą klausimą tikintieji atsako „tai padarė dievas“). Tokiu atveju belieka tik priminti:

• tai yra argumentas iš neišmanymo
• ir netgi jeigu darysime prielaidą, jog tikrai „tai padarė dievas“, tai šitai niekuo neprisideda prie įrodymo, kad tai padarė būtent jūsų krikščioniškas/musulmoniškas/graikiškas/egiptietiškas/pagoniškas dievas. Kuo įrodysite, kad tas dievas nuleido moralės normas, kuo pagrįsite tikėjimą sielos egzistavimu, kuo pagrįsite tikėjimą, kad Jėzus buvo dievas ir visus kitus dalykus, kuriais tikite?

Na, net jeigu didįjį sprogimą ir sukėlė graikų Dzeusas, o šviesos greitį nustatė egiptiečių Ra, tai anglams, šitai nelabai rūpi ir religija jiems jau įgriso:

3,5 tūkst. žmonių turėjo atsakyti į klausimą: kokią šiuolaikinės visuomenės piktžaizdę jie laiko didžiausia? Atsakymai buvo trikdantys. Apklausos dalyviai daugiausia sakė, kad religija skaldo visuomenę, prisideda prie nepakantumo kurstymo ir iššaukia „neracionalius“ politinius sprendimus švietimo ir kitose srityse.

Štai pora pavyzdžių, kai tikintieji aiškina, jog tikėjimas be įrodymų yra labai normalu, nes mes niekad negalime būti tikri, kad ilgainiui neatsiras įrodymų, bei dėl to, kad mes niekad negalime būti tikri kuo nors 100%.

O kad tokia tikimybė yra, pripažįsta ir pats blogo autorius teigdamas: „kai bus įrodymų tikėsim, o kol įrodymų nėra, tol netikėsim nei ateiviais, nei dievais, nei kitom pasakom“. Tiek blogo autorius, tiek kiti netikintys puikiai suvokia, jog negali būti VISIŠKAI tikri tuo, kad tokių įrodymų NIEKADA NIEKAS NEPATEIKS. Taip kad šaipymąsi reikėtų palikti nuošaly.

Paimta iš čia.

Ateistui: tai, kad tu taip TIKI nes tikrai nežinai nereiškia, kad taip yra. Išdrįsk praplėsti savo žvilgsnį, juk net pats savyje turėtumei atrasti dalykų, kurie veržiasi anapusybėn, prieštaraudami, jog būtum skirtas vien šiam pasauliui. Išdrįsk nustebti Dievo Artumu ir amžinybe

Paimta iš čia

Taip tikintieji bando sukurti netikrą dilemą – arba žinome arba tikime. Vėliau, pateikę tą neteisingą dilemą, ją sugriauna kaip šiaudinę baidyklę: žinoti 100% tikrumu nieko negalime, tad belieka vienintelis būdas – tikėti.

Nepamirškite, jog informacijos patikimumas yra skirtingas. Tad linkiu netikėti pramanais ir visuomet iškelti klausimus:

1. kiek patikima mano turima informacija?
2. Iš kur žinome, tai, ką teigiame žiną

Versta iš cectic.com
Platinimas leidžiamas pagal Creative Commons: Attribution-Noncommercial 3.0 Unported licenziją.

Įsivaizduokite, kad turite pastatą, kurio negalite išlaikyti (suremontuoti įgriuvusio stogo, sutvirtinti griūnančių balkonų). Ką jūs darytumėte? Ko gero parduotumėte pastatą. Gal išnuomotumėte kam nors ilgam laikui su sąlyga, kad pastatas bus sutvarkytas ir prižiūrėtas.

Taip elgtųsi normalus žmogus ar organizacija, tačiau žinoma Katalikų bažnyčia taip nesielgia. Vietoj to, kad parduotų savo pastatus, kurių neįstengia pati išlaikyti ji tiesiog ima pinigus iš valstybės.

• Palangos bažnyčiai restauruoti pinigų skyrė skyrė Kultūros paveldo departamentas ir Palangos miesto savivaldybė
• Karklės bažnyčiai atstatyti pinigų skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

O žmonės žiūri į tai kaip arkliai ir ne tik kad neprieštrauja, bet dar ir reikalauja, kad valdžia pinigų skirtų bažnyčioms restauruot.

Bet yra gi ir kitų sprendimų tiems pastatams išlaikyti. Štai Škotijoje anksčiau bažnyčia buvęs pastatas dabar paverstas baru, Dubline vienas buvęs bažnyčios pastatas yra turistų centras, o kitas – lempų parduotuvė.

Ne tik bažnyčioms restauruot eina valdiški pinigai – štai Lietuvos kariuomenės Ordinariatas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija šiais metais organizavo kariūnų tikėjimo konferenciją. Kodėl karo akademija organizuoja religinius renginius – neišmanau.

Gal ir neypatingai dideli pinigai eina religijai iš Lietuvos biudžeto, bet kasmet iš kiekvieno mokančio mokesčius žmogaus religijai remti vidutiniškai nubyra šimtai litų.

Pinigai neturėtų būti švaistomi pramanams skleisti.