Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Balsas rašo:

Dviem miesto katalikiškoms švietimo įstaigoms – Savivaldybei pavaldžiai A.Lipniūno pagrindinei ir vyskupijai priklausančiai K.Paltaroko gimnazijai – gresia likti suvienodintoms su kitomis 24-iomis miesto bendrojo lavinimo mokyklomis. Mat politikai vaikų atranką į jas nori patikėti nebe kunigams ir pedagogams, o centralizuotą mokinių priėmimą vykdantiems Švietimo skyriaus specialistams.

[...]

„Kai kurios mokyklos buvo nepatenkintos, kodėl į jas priėmimas vyksta per Švietimo skyrių, o katalikiškos priima mokinius pačios. Mokyklų vadovai mano, kad taip buvo sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos – tėveliai katalikiškas rinkdavosi todėl, kad jiems patogiau į jas nunešti dokumentus nei į Švietimo skyrių“, – „Sekundei“ aiškino R.Eitmonė.

[...]

Kai pradedame priėmimą, gimnazijos sielovadininkas būsimų mokinių tėvelius vakarais kviečiasi į pokalbius, iš jų ir paaiškėja šeimų tikrasis nusiteikimas – ar gimnaziją renkasi dėl katalikiškos krypties, ar tik todėl, kad mes vieninteliai turime nuo pirmos iki dvyliktos klases“, – pasakojo G.Gailiūnienė.

Ką manau?

Nesu valdiško skirstymo šalininkas, bet man dar labiau nepatinka, kai kunigai kovoja, kad už išskirtines sąlygas. Jeigu tai vienintelė mokykla, kurioje yra visos dvylika klasių, tai tikrai labai bjauru diskriminuoti vaikus vien dėl tėvų religijos.

Tikėjimo žodis išleido pasakų knygą „Murmeklis ir Bambeklis bei kitos pasakos“. Tą knygą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros fondas.

Apmaudu tik tai, kad pasinaudodami tom valstybės (kitaip sakant jūsų, skaitytojų, pinigais) Tikėjimo žodis vilioja žmones į savo bažnyčią:

Knygą jau šį sekmadienį (rugpjūčio 28 d.) galima įsigyti prieš ir po pamaldų Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis” (adresu Gilužio g. 15, pamaldų pradžia 11 val.). Taip pat ją bus galima įsigyti bažnyčios raštinėje darbo valandomis.

TIK ŠĮ SEKMADIENĮ KNYGAI BUS TAIKOMA NUOLAIDA.

Ką manau?

Prikibti lyg ir nėr prie ko, bet panašu, kad tie valdiški pinigai dabar naudojami religijai reklamuoti…

Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas religijos reklamai paskyrė 9000Lt.

Iš Bernardinuose skelbiamo aprašymo:

Ši knyga – tai kvietimas leistis į savęs pažinimo kelionę, klausiant: ko iš tiesų siekiu gyvenime? Ar yra alternatyva tam vartotojiškam gyvenimo būdui, kuris vyrauja šiandien? Kodėl Jėzaus Kristaus žinia vadinama Gerąja Naujiena? Ką Jis skelbia gero būtent man? Kaip Jo žinia paliečia mano gyvenimą?

Ką manau?

Jeigu kultūros rėmimo fondas skiria pinigų religijos reklamai, tai gal ir kitokią reklamą parems kitąsyk? Gal kokio greito riebaus maisto užkandinių tinklo reklamą? Gal kokios tabako kompanijos reklamą?

Man ne vieną kartą teko stebėti diskusijas (tiek gyvai, tiek internete), kuriose žmonės pirmą kartą išgirdo apie kokios nors religijos teiginius ar garbinimo formas ir reagavo taip: „Kokios nesąmonės! Kaip kas nors gali tikėti tokiais niekais.“

Mane tokia reakcija kiek šokiruoja ir kiekvienu atveju bandau žmonėms priminti, kad jie turėtų apsidairyti ir pažiūrėti į mus nuo vaikystės supančias religijas ir jų ritualus, kurie yra tokie pat kvaili, nesąmoningi ir idiotiški. Tik tiek, kad mes nuo vaikystės esame pripratę prie to, kad daug žmonių jais tiki, kad jie pastoviai kartojami iš visų pusių, kad jų naujumas ir idiotikumas nebeatrodo tiesiog prarado naujumo faktorių ir nebesukelia tokių reakcijų.

Pratimas (ypač žmonėms save vadinantiems katalikais)

Pabandykite įsivaizduoti, kad niekad negirdėjote apie jokius dievus, jokias sielas, jokias antgamtines būtybes ir šiandien pirmą kartą išgirdote apie tai, kuo tiki katalikai ir apie jų atliekamus ritualus.

Delfi:

„Kolumbijos katalikai nori prašyti Jono Pauliaus II per jo kraują, kad jis įsikištų ir padarytų taiką įmanomą šioje šalyje“.

Krikščionys ir žydai šią savaitę toliau tarėsi, kaip kovoti prieš žmonių laisves ir kaip versti žmones kankintis:

Ginti kiekvieno žmogaus gyvenimo orumą nuo jo pradžios iki natūralaus galo sekuliarizuotai visuomenei yra milžiniškas iššūkis. Krikščionys ir žydai šia tema turi tą pačią biblinę tradiciją, todėl bendras yra jų nusistatymas, jog žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą.

Šeštasis įsakymas „Nežudysi“ įpareigoja mažiausiai trijose srityse, sakė kardinolas K. Kochas. Pirmiausia – tai terorizmas, šiandienės krikščionių žudynės ir persekiojimai, vykdomi vien dėl jų išpažįstamo tikėjimo. Antruoju iššūkiu laikytina mirties bausmė, kuri užsiliko kai kuriose šalyse, tačiau kur ne kur vyksta debatai dėl jos sugrąžinimo. Todėl ypač džiugina popiežiaus labai aiškus pasisakymas prieš šios bausmės praktikavimą. Trečiu įpareigojančiu uždaviniu kardinolas K. Kochas įvardijo bioetinius iššūkius: tai abortas ir, ypač Europoje, eutanazija.

Eutanazijos draudimas niekuo nesiskiria nuo sąmoningo kankinimo

Eutanazija yra reikalinga žmonėms, kurie sąmoningai apsisprendė, kad jie nenori kankintis fiziškai ar psihologiškai. Fizine prasme kančios paprastai apima nepagydomas skausmingas ligas. Psichologine prasme aš neturiu stiprios nuomonės, bet aš pats nenorėčiau gyventi jeigu tapčiau visiškai priklausomas nuo kitų, netgi jei man nieko neskaudėtų.

Manau, kad yra labai žiauru versti žmones kankintis ir nematau didelio skirtumo tarp kankinimo ir tarp įstatyminio draudimo nutraukti kančias.

Alfa rašo apie stebuklų tyrimo komisijas:

Popiežius Benediktas XVI įsakė įkurti nuolatines komisijas, kurios visapusiškai ištirtų stebuklus.

Kai kur nors atsiras apsireiškimo skelbėjas, vyskupo sušaukti teologai, kunigai, psichiatrai, psichologai (dalyvaus ir ateistai) privalės nuodugniai ištirti įvykį ir patį skelbėją. Teisininkai išstudijuos visą jo gyvenimą, patikrins, ar anksčiau neturėjo apsireiškimo simptomų, išsiaiškins, ar pranašo veiksmai neneša jam pelno.

[...]

Nors dabartinis Šventasis Tėvas labai konservatyvus ir naujovių nemėgsta, toks žingsnis tapo būtinas. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos žinomų, neva eucharistinių, stebuklų Katalikų bažnyčioje priskaičiuota per 300. Jie gana vienodi. Tai raudona dėmė ostijoje, Dievo Motinos ar Kristaus ašaros, pasirodančios ant paveikslo arba skulptūros. Ypač daug apsireiškimų yra susiję su Marija, kuri duoda vienodus nurodymus ir suaugusiesiems, ir vaikams. Dažniausias – gyventi ne nuodėmėje. Kartais įsako padėkos ženklan pastatyti koplyčią ar bažnyčią.

Tik keli stebuklai buvo pripažinti tikrais, kiti dar tiriami, o visi kiti priskirti „ne religinio pobūdžio reiškiniams“.

Bernardinai rašo apie stebuklus Lurde:

Jei nusprendžiama, kad pagijimas yra labai reikšmingas, tyrimas įžengia į antrąją fazę. Tarptautinio medikų komiteto nariai įpareigojami rekonstruoti ligos istoriją, įvertinti paciento asmenybę, kad būtų atsiribota nuo isterinių ar kliedėjimo patologijų. Tie pagijimai, kurie įvertinami kaip tikrai išskirtiniai, lyginant su įprastine ligos eiga, patenka į trečią fazę.

Joje sušaukiama Tarptautinio medikų komiteto narių konsultacija. Šiame etape reikia nuspręsti, ar pagijimas yra „nepaaiškinamas“ pagal dabartines medicinos žinias, ar tikrai po skrupulingo egzamino galima tarti, kad pagijimas buvo tikras, įvykęs greitai ir neprognozuojamai. Tada vyksta slaptas balsavimas, ir jei du trečdaliai komiteto narių pritaria, kad pagijimas iš tikro nepaaiškinamas, tyrimas perduodamas tos vyskupijos vyskupui, kuriai priklauso išgijęs žmogus.

Vyskupas savo ruožtu turi suburti dar vieną teologinį-medicininį konsiliumą ir išklausęs jo nuomonę nuspręsti, ar pagijimas gali būti vadinamas „stebuklingu“. Tai Bažnyčios kompetencija nuspręsti, ar pagijimas susijęs su dvasine ir tikėjimo sfera.

[...]

Iki šiol tik 67 pagijimai buvo oficialiai pripažinti stebuklingais. Tai nereiškia, kad jų nebuvo daugiau, tačiau galbūt pritrūko patikimų ir pakankamų žinių apie ligos istoriją, galbūt nebuvo išsklaidytos kitos abejonės pagal visus kriterijus.

Ką manau?

Nepaaiškintas reiškinys nėras tas pats, kaip nepaaiškinamas reiškinys ir tuo labiau nėra tas pats, kaip stebuklas. Nesigaus krikščionims būti skeptikais ar moksliškais, jeigu jie išvadas apie stebuklus daro tik remdamiesi informacijos trūkumu (o gal kartais specialiai apgaulinga informacija) ir išankstinėm niekuo nepagrįstom nuostatom apie fizikos ir biologijos reiškinių nustojimą veikti dėl pramanytų būtybių įsikišimo.

Alfa rašo:

Iškilūs Indijos musulmonų dvasininkai paragino šalies valdžią uždrausti rašytojui Salmanui Rushdie (Salmanui Rušdžiui), kurio 1988 metais išleistas kūrinys „Šėtoniškos eilės“ laikoma šventvagiška knyga, įvažiuoti į šalį.

„Darul Uloom“ seminarijos vadovas Maulana Abdulas Qasimas Nomani (Maulana Abdulas Kasimas Nomani) antradienį sakė, kad vyriausybė turi atsižvelgti į musulmonų jausmus ir neleisti S.Rushdie dalyvauti sausio 21 dieną prasidedančiame Džaipuro literatūros festivalyje.

S.Rushdie daugybę metų yra priverstas slapstytis, nes Irano dvasinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) už islamo įžeidimą knygoje „Šėtoniškos eilės“ pasmerkė jį mirti.

Daugiau angliškai

Taigi, apie tai, kad musulmonams užkliuvo pasiskaitykite čia.

O čia apie tai, kaip musulmonai keršijo.

Ką manau?

Tikėjimas niekais ir lieka tikėjimu niekais. O „bijo, vadinasi gerbia“ tikrai nėra gera padėtis.

Lietuvos rytas rašo apie tai, kad popiežius vėl kovojo prieš žmonių orumą ir kritikavo žmonių lygybę, bei reikalavo diskriminacijos įtvirtinimo:

Kai kurių šalių politika, kuri leidžia nesilaikyti tradicinės šeimos modelio – vyro ir moters sąjungos – yra „grėsmė žmogaus orumui ir netgi žmonijos ateičiai“, sakė popiežius Vatikane vykusiame susitikime su 160 diplomatų.