Individualių įmonių apskaitą tvarkantiems specialistams gali tekti gerokai pasukti galvas bandant susigaudyti tarp apskaitos reglamentų. Juolab kad patvirtinta nauja apskaitos tvarka, regis, leidžia individualiai įmonei pačiai nusistatyti konkretų apskaitos tvarkymo būdą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ vasarį panaikintas kitu LR Vyriausybės nutarimu. Dešimtį metų individualių įmonių apskaitą reglamentavęs nutarimas pripažintas netekusiu galios, nes, anot Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų, jis neatitiko galiojančių Lietuvos teisės aktų.
„Griežtai reglamentuota buhalterinė apskaita tam tikru atžvilgiu buvo patogi ją tvarkantiems buhalteriams, tačiau ji jau nebeatitiko dabarties reikalavimų, nes ne visada buvo galima išsamiai ir teisingai atskleisti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus“, – mano Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Be to, pasak specialisto, naujus reikalavimus kelia ir integravimasis į Europos ekonomikos erdvę, todėl tenka keisti požiūrį į buhalterinės apskaitos tvarkymo principus.
Taigi patvirtinta nauja tvarka. Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrosios nuostatos įtvirtintos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklėse, patvirtintose LR finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 (Žin., 2005, Nr. 19-636). „Įsakymu patvirtintose taisyklėse nustatyti tik bendri apskaitos principai, kuriais privaloma vadovautis tvarkant buhalterinę apskaitą, ir neliko nuorodų į privalomus apskaitos registrus. Tai reiškia, kad kiekvienai įmonei suteikiama teisė pačiai nusistatyti konkrečius apskaitos būdus, kad apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Visą dešimtmetį buhalterinę apskaitą nustatyta tvarka tvarkiusiems buhalteriams tai gali sukelti tam tikrą emocinį šoką“, – teigė mokesčių inspekcijos pareigūnas.
2010 Birželis 15 d. d.
Buhalterinėje apskaitoje taikoma įvairios taisyklės, ženklai ir simboliai ūkinėms operacijoms ir įvykiams atvaizduoti, todėl buhalterinę apskaitą galima traktuoti ne tik kaip informacijos sistemą, bet ir kaip tam tikrą kalbą.
Toliau.. 2010 Gegužė 18 d. d.
Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Schemoje mes jos netgi nepriskyrėme buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių.
Toliau.. 2010 Gegužė 12 d. d.
Individualių įmonių apskaitą tvarkantiems specialistams gali tekti gerokai pasukti galvas bandant susigaudyti tarp apskaitos reglamentų. Juolab kad patvirtinta nauja apskaitos tvarka, regis, leidžia individualiai įmonei pačiai nusistatyti konkretų apskaitos tvarkymo būdą.
Toliau.. 2010 Balandis 28 d. d.
Naujuosius Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymus pagrįstai galima laikyti buhalteriams reikšmingiausiu besibaigiančių 2001 metų įvykiu.
Toliau.. 2010 Balandis 26 d. d.
Buhalterinė apskaita – istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.
Toliau.. 2010 Balandis 21 d. d.
Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.
Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.
Nuo buhalterio kompetencijos gali priklausyti įmonės sėkmė. Sumanus, gerai savo darbą išmanantis buhalteris sutaupo ne vieną procentą įmonės lėšų, o tai garantuoja didesnius pelnus.
Pagrindinės buhalterio asmeninės savybės yra atsakingumas ir kruopštumas. Taip pat pradedantysis specialistas turi gerai išmanyti apskaitos vedimą, o patyręs – mokesčių teisę.
Norintys pradėti buhalterio karjerą, žinių gali įgyti specializuotuose buhalterių rengimo kursuose, profesinėje mokykloje ir kolegijoje. Universitetai dažniausiai ruošia finansininkus.
Šiuo metu darosi ypaš populiaru buhalterines paslaugas patikėti tuom užsiimančioms įmonėms. Tokiu atveju visa buhalterija perkeliama į aptarnaujančią įmonė. Pastebima tendencija, kad dėl buhalterinę apskaitą teikiančių įmonių pagausėjimo, buhalterių poreikis bendrovėse šiek tiek mažėja. Darbdaviai pradeda skaičiuoti savo sąnaudas ir sprendžia, ar mokėti 3000 – 4000 Lt atlyginimą geram buhalteriui, ar pasinaudoti buhalterinės apskaitos bendrovės paslaugomis ir mokėti 1000 – 2000 Lt.
Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonės.
2010 Balandis 12 d. d.
Vyriausiasis buhalteris organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą; vadovauja įmonės buhalterijos darbuotojams. Vyriausiasis buhalteris privalo:
pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į įmonės veiklos struktūrą ir ypatumus bei užtikrindamas jos finansinį stabilumą;
vadovauti rengiant ir priimant sąskaitų darbo planą, pirminių apskaitos dokumentų formas, organizuoti inventorizaciją;
kontroliuoti ūkines operacijas, buhalterinių paslaugų apdorojimo technologijas ir dokumentų apyvartos tvarkos laikymąsi;
užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, maksimaliai centralizuojant apskaitos skaičiavimo darbus ir skatinant naudoti šiuolaikines technines priemones ir informacines technologijas, pažangias apskaitos ir kontrolės formas bei metodus;
užtikrinti dokumentacijos realizavimo, darbų (paslaugų) atlikimo, ūkinės bei finansinės įmonės veiklos rezultatų apskaitą;
kontroliuoti, kaip laikomasi pirminių ir buhalterinių dokumentų, atsiskaitymų ir mokėjimo įsipareigojimų forminimo tvarkos, kaip naudojamas darbo užmokesčio fondas, įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas, inventorizuojant kontroliuoti pagrindines lėšas, prekes bei materialines vertybes ir pinigines lėšas;
organizuoti buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų, dokumentų revizijų struktūriniuose įmonės padaliniuose organizavimo patikras;
siekiant nustatyti vidaus ūkio rezervus, šalinti nuostolius ir negamybines išlaidas, dalyvauti atliekant įmonės ūkinės bei finansinės veiklos ekonominę analizę, remiantis buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų duomenimis;
kontroliuoti apskaitos operacijas su depozitinėmis ir kreditinėmis sutartimis, vertybiniais popieriais;
užtikrinti, kad buhalteriniai dokumentai būtų saugūs, taip pat nustatyta tvarka forminami ir atiduodami į archyvą;
dalyvauti rengiant ir diegiant racionalią planų ir apskaitos dokumentaciją, pažangias buhalterinės apskaitos formas ir metodus naudojant šiuolaikines skaičiavimo technikos priemones;
užtikrinti, kad būtų sudarytas balansas ir operatyvios suvestinės ataskaitos apie pajamas, išlaidas ir biudžeto naudojimą, kiti statistiniai atsiskaitymų dokumentai, ir kad jie nustatyta tvarka būtų pateikti atitinkamiems organams;
teikti metodinę pagalbą įmonės buhalterijos padalinių darbuotojams buhalterinės apskaitos, kontrolės, atsiskaitymų ir ekonominės analizės klausimais;
pranešti įmonės direktoriui apie visus išaiškintus įmonės bei struktūrinių padalinių buhalterijos darbo trūkumus, būtinai paaiškinti jų atsiradimo priežastis ir siūlyti būdus jiems šalinti.
Buhalterinės paslaugos
2010 Balandis 1 d. d.
Sekantis