Verslas yra kūrybinis procesas, turintis savo materialią išraišką kuri yra matuojama pinigais.

Kas yra tikslas – pinigai ar verslas? Verslas yra tikslas, pinigai rezultatas.

Londonas metai iš metų minimas tarp palankiausių verslui kurti miestų Europoje. Manau neperdėsiu sakydamas, kad jis – Europos verslo ir finansų centras. Palankus klimatas verslui yra gera paskata pradėti verslą, bet nebūtina sąlyga visiems pulti tai daryti. Dažnai įvairios mokesčių procedūros, kaip jų mokėjimas ar mokesčių grąžinimas šiek tiek sumažina entuziazmą kurti verslą. Susiformavusi verslo idėja, jos siekiai ir instrumentai tai idėjai įgyvendinti ir yra, ką visų pirma reikėtų, būsimajam verslininkui išsiaiškinti sau pačiam, jau nekalbant apie žmogaus asmenines savybes, kurios padeda arba trukdo šiuos siekius materializuoti.

Yra trys tipai žmonių, nesugebančių ar nenorinčių kurti verslo:

• Tie, kurie gali kurti verslą, bet nekuria, ir kurie negali kurti, bet kuria. Ir vieniems, ir kitiems ne visuomet tai išeina į gera.
• Yra žmonių, kurie kuria verslą vien „iš idėjos“. „Kažkas kurią verslą, kodėl man nepabandžius“. Tačiau toks požiūris versle yra nerekomenduojamas, nes viskam yra pradžia neturint patirties, tik idėją, gali būti labai sunku susidoroti su kylančiomis kliūtimis. Visuomet patariama vadovautis paprastu principu, „kad norint kažką nuveikti reikia – bent jau pradėti daryti“.

Galime sakyti, kad du trečdalius žmogaus gyvenimo užima darbas. Dirbant darbdaviui, darbas versle, darbas namuose. Nesvarbu, kokį darbą žmogus bedirbtų – fizinį ar protinį, svarbu, kad darbas būtų teikiantis profesinį pasitenkinimą ir norą tobulėti toje srityje.

Pradedant verslą taip pat patartina atkreipti dėmesį į tai, kad imtis verslo vertėtų toje srityje, kurioje puikiai sekasi ar esate žinovas. Pažįstu žmogų, kuris pamėgo povandeninį nardymą. Kiekvienais metais jis surasdavo laiko ir lėšų išvykoms į Egiptą, vedamas tik vieno tikslo „nardyti“. Šiuo metu jo veikla kardinaliai pasikeitusi. Jis tapo turistinių kelionių, su tikslu nardyti, organizatoriumi. Jei Jūs esate specialistas kitoje srityje, tai ir stenkitės visas jėgas skirti tobulinimuisi toje kryptyje, kurti joje verslą. Svarbu, savo pomėgius susieti su verslu, tuomet verslas, darbas ir hobis taps neatsiejami vienas nuo kito, bus nenuobodu tai daryti nuolat ir tai taps jūsų gyvenimu dalimi.

„Verslas turi būti įtraukiantis, linksmas, jis turi žadinti Jūsų kūrybinius instinktus…“

Richard Branson

Pomėgis stimuliuoja ryžtą siekti tikslo… kūrybingumą, pastovumą, nuoseklumą…

Liko, galbūt, tik vienas neatsakytas klausimas, kurį taip ir norisi užduoti – „tai kurgi tas sėkmės laidas?“. Sėkmės laidas verslininko asmenyje, jo pasiryžime siekti tikslo, norimo organizuoti verslo supratime. Daugeliui reikia įsiminti, kad verslas ne tik darbas, bet greičiau, gyvenimo būdas.

Viduramžiais Europoje buvo populiarios natūrinės paskolos. Turtingi žemės, turto ir galios turintys žmonės išnuomodavo arba skolindavo žemę paprastiems valstiečiams. Jie turėdavo atsilyginti dirbdami šeimininkų ūkiuose arba atiduodami žemės šeimininkams tam tikrą dalį savo derliaus. Tiesa, tų laikų sąlygos lėmė, kad valstiečiai neturėjo pasirinkimo ir galimybė dirbti žemę buvo vienintelis pasirinkimas. Kitu atveju jiems galėjo grėsti badas. Taigi, naudodamiesi šiomis aplinkybėmis ponai galėjo pasinaudoti situacija ir tai dažnai darydavo. Valstiečiai manais už apsaugą ir galimybę išgyventi turėdavo dirbti visą gyvenimą. Dažnai ir šių žmonių vaikai likdavo priklausomi nuo tų pačių turtingųjų.

Yra žinoma, kad viduramžiais didžiąją dalį paskolų verslo valdė žydų tautybės žmonės. Istoriniai šaltiniai teigia, kad valstybių vadovai kvietėsi būtent šios tautybės žmonės, kad turėtų galimybę iš jų pasiskolinti. Valstybėms brangiai kainuodavo karai. Dažnai šalis užklupdavo ir kiti nemalonumai, kaip ligos ar stichinės nelaimės.

Pirmieji bankai atsirado Italijoje. Turtingi Italijos miestų pirkliai buvo sukaupę pakankamai daug finansinių išteklių, kurių negalėjo panaudoti savo veikloje. Jie ėmė skolinti pinigus kitiems pirkliams ar amatininkams, kurie dėka skolintų lėšų galėjo vystyti savo veiklą. Tiesa, tuo metu palūkanos buvo didelės ir jos labai slėgė pasiskolinusiųjų pečius. Taip pat netobula teisinė sistema lėmė, kad pasiskolinę žmonės galėdavo nesunkiai išsisukti nuo paskolos gražinimo. Jie slapstydavosi ir bėgdavo. Dėl šios priežasties pirkliai, kurie teikė paskolas apsijungdavo į organizacijas, kurios vėliau tapo bankais. Tiesa, pirmieji italų bankai iki mūsų dienų neišgyveno. Šiandien visi žinome ir kasdien vartojame italų sukurtus terminus: „bankas“, kuris kilo iš italų kalbos ir „bankrotas“, kuris buvo sukurtas iš lotyniškų žodžių.

Galiausiai bankai iš tiesų tapo labai stipria ekonomine jėga Industralizacijos laikais. Tada pagrindiniu turtu tapo kapitalas, o ne žemė. Modernėjančiai ekonomikai prireikė daugiau finansinių išteklių.

Finansinė apskaita – tai viena iš apskaitos rūšių apimanti ūkinių operacijų fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą vartotojams. Tačiau neužtenka finansinės, kurios formą nustato įstatymai, bet būtina organizacijoje pagal organizacijos viduje nustatyta formą vesti ir valdymo apskaitą – išsamios informacijos reikalingos tvarkantis organizacijos viduje rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas (pvz.: sprendimų, taisyklių, įsakymų registravimas).

Nevyriausybinės organizacijos tvarkydamos apskaitą turi vadovautis kaupimo principu, kuris reiškia, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ir išmokėjimą. Taikant šį principą sudarant finansinę atskaitomybę turi būti užregistruojamos visos sąnaudos susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu nepriklausomai nuo to, kada jos bus apmokamos.

Organizacijai svarbu įstatuose nustatyti, kas laikoma jos finansiniais metais. Dažniausiai tai būna kalendoriniai metai, tačiau pagal organizacijos specifiką galima nusistatyti ir kitaip. Finansinių metų nustatymas svarbus, nes pagal jį bus tvarkoma apskaita. Vadovas turi pasirašyti už finansinių metų ataskaitą, o tuomet institucija, nurodyta įstatuose (valdyba, revizijos komisija, visuotinis narių susirinkimas ir kt.) turi patvirtinti metinę finansinę ataskaitą. Vadovas atsakingas už finansinės ataskaitos sudarymą ir pateikimą laiku.

Organizacijos kasos operacijos (pinigų srautai) fiksuojamos kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiais, avansine apyskaita, PVM sąskaita faktūra (jei organizacija yra PVM mokėtoja). Visos operacijos fiksuojamos kasos registre.

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.

Viešosios įstaigos steigėjais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Pastarojoje įstaigoje turi būti vykdoma buhalterinė apskaita, teikiama finansinė-buhalterinė ir statistinė informacija valstybės institucijoms ir mokami mokesčiai įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga gali:

• turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;
• pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir Viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
• sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus;
• teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
• teikti bei gauti paramą;
• steigti filialus ir atstovybes;
• reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno organizacijas, įmones;
• naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
• skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;
• užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, studentais ir moksleiviais;
• stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.

Viešajai įstaigai neleidžiama:

• gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
• neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;
• skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
• užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Buhalterinės paslaugos

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, jog buhalterio funkcijos ir jų svarba įmonei lemia tai, kad darbdaviui svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą.

Tuo atveju, kai buhalteris netenka vadovo pasitikėjimo dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su buhalteriu.

Kiekvienai įmonei svarbu, kad jos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Ypač tai svarbu individualioms įmonėms, nes neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, už kurias atsako ir įmonės savininkas. Jeigu prievolei įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako už įmonės prievoles savo turtu.

Buhalterio užduotis – tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė – tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys žalos ar ne.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, žala dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan.

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija ši sprendimą, darbdavys turi pateikti įrodymus, parodančius, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai priskyrė šiurkštiems nusižengimams.

Vi­są įmo­nė­se vedamą buhalterinę ap­skai­tą ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Buhalterinės paslaugos

Taikant kūrybinės finansinės apskaitos metodus, visuomet būtina atsižvelgti į tokias svarbiausias aplinkybes:

Šios apskaitos metodikos tikslas – sąmoningai parodyti įmonių veiklos rezultatus kaip galima palankiau. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju šie rezultatai bus paryškinti, todėl būtina neperžengti ribos tarp „kaip galima geresnio“ ir klaidinančio, t. y. apgaulingo, finansinių ataskaitų vaizdo.

Kūrybinės apskaitos elementų taikymas – galinga finansinių ataskaitų poveikio priemonė, todėl, kaip ir kiekvienas kitas stiprus vaistas, ji gali virsti savo priešybe, jeigu jos būdai taikomi nepagrįstai ar neapdairiai.

Kūrybinės apskaitos metodus apdairiai taikyti reikia ne tik astronominiu (laiko), bet ir turto naudojimo bei jo apskaitos etapų aspektu. Įvairius finansinės apskaitos būdus galima taikyti ne kurioje nors vienoje, bet visose turto ir įsipareigojimų stadijose. Skirtingi metodai gali būti taikomi tiek turto pirminio pripažinimo, tiek jo eksploatavimo, tiek ir atspindėjimo finansinėse ataskaitose stadijose.

Ne mažiau svarbu įvertinti ir kūrybinės apskaitos elementų taikymo įtaką mokesčiams, pirmiausia – pelno mokesčiui. Suprantama, paties pelno mokesčio sumai ir jo sąnaudoms šių metodų taikymas nedarys jokios įtakos, bet reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad palankių apskaitos būdų taikymas rengiant finansines ataskaitas dažniausiai sąlygoja laiko ribotų neatitikimų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo atsiradimą.

Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonėmis.

Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.