'buhalteris'
Audito išvada leidžia atleisti netinkamus darbuotojus. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris šiurkštų nusižengimą padarė vieną kartą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, jog buhalterio funkcijos ir jų svarba įmonei lemia tai, kad darbdaviui svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą.
Tuo atveju, kai buhalteris netenka vadovo pasitikėjimo dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su buhalteriu.
Kiekvienai įmonei svarbu, kad jos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Ypač tai svarbu individualioms įmonėms, nes neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, už kurias atsako ir įmonės savininkas. Jeigu prievolei įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako už įmonės prievoles savo turtu.
Buhalterio užduotis – tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė – tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys žalos ar ne.
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, žala dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan.
Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija ši sprendimą, darbdavys turi pateikti įrodymus, parodančius, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai priskyrė šiurkštiems nusižengimams.
2010 Spalis 13 d. d.
Buhalterinė apskaita – istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.
Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonėmis.
Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.
Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.
2010 Rugsėjis 3 d. d.
Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.
Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.
Nuo buhalterio kompetencijos gali priklausyti įmonės sėkmė. Sumanus, gerai savo darbą išmanantis buhalteris sutaupo ne vieną procentą įmonės lėšų, o tai garantuoja didesnius pelnus.
Pagrindinės buhalterio asmeninės savybės yra atsakingumas ir kruopštumas. Taip pat pradedantysis specialistas turi gerai išmanyti apskaitos vedimą, o patyręs – mokesčių teisę.
Norintys pradėti buhalterio karjerą, žinių gali įgyti specializuotuose buhalterių rengimo kursuose, profesinėje mokykloje ir kolegijoje. Universitetai dažniausiai ruošia finansininkus.
Šiuo metu darosi ypaš populiaru buhalterines paslaugas patikėti tuom užsiimančioms įmonėms. Tokiu atveju visa buhalterija perkeliama į aptarnaujančią įmonė. Pastebima tendencija, kad dėl buhalterinę apskaitą teikiančių įmonių pagausėjimo, buhalterių poreikis bendrovėse šiek tiek mažėja. Darbdaviai pradeda skaičiuoti savo sąnaudas ir sprendžia, ar mokėti 3000 – 4000 Lt atlyginimą geram buhalteriui, ar pasinaudoti buhalterinės apskaitos bendrovės paslaugomis ir mokėti 1000 – 2000 Lt.
Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonės.
2010 Balandis 12 d. d.
Vyriausiasis buhalteris organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą; vadovauja įmonės buhalterijos darbuotojams. Vyriausiasis buhalteris privalo:
pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į įmonės veiklos struktūrą ir ypatumus bei užtikrindamas jos finansinį stabilumą;
vadovauti rengiant ir priimant sąskaitų darbo planą, pirminių apskaitos dokumentų formas, organizuoti inventorizaciją;
kontroliuoti ūkines operacijas, buhalterinių paslaugų apdorojimo technologijas ir dokumentų apyvartos tvarkos laikymąsi;
užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, maksimaliai centralizuojant apskaitos skaičiavimo darbus ir skatinant naudoti šiuolaikines technines priemones ir informacines technologijas, pažangias apskaitos ir kontrolės formas bei metodus;
užtikrinti dokumentacijos realizavimo, darbų (paslaugų) atlikimo, ūkinės bei finansinės įmonės veiklos rezultatų apskaitą;
kontroliuoti, kaip laikomasi pirminių ir buhalterinių dokumentų, atsiskaitymų ir mokėjimo įsipareigojimų forminimo tvarkos, kaip naudojamas darbo užmokesčio fondas, įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas, inventorizuojant kontroliuoti pagrindines lėšas, prekes bei materialines vertybes ir pinigines lėšas;
organizuoti buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų, dokumentų revizijų struktūriniuose įmonės padaliniuose organizavimo patikras;
siekiant nustatyti vidaus ūkio rezervus, šalinti nuostolius ir negamybines išlaidas, dalyvauti atliekant įmonės ūkinės bei finansinės veiklos ekonominę analizę, remiantis buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų duomenimis;
kontroliuoti apskaitos operacijas su depozitinėmis ir kreditinėmis sutartimis, vertybiniais popieriais;
užtikrinti, kad buhalteriniai dokumentai būtų saugūs, taip pat nustatyta tvarka forminami ir atiduodami į archyvą;
dalyvauti rengiant ir diegiant racionalią planų ir apskaitos dokumentaciją, pažangias buhalterinės apskaitos formas ir metodus naudojant šiuolaikines skaičiavimo technikos priemones;
užtikrinti, kad būtų sudarytas balansas ir operatyvios suvestinės ataskaitos apie pajamas, išlaidas ir biudžeto naudojimą, kiti statistiniai atsiskaitymų dokumentai, ir kad jie nustatyta tvarka būtų pateikti atitinkamiems organams;
teikti metodinę pagalbą įmonės buhalterijos padalinių darbuotojams buhalterinės apskaitos, kontrolės, atsiskaitymų ir ekonominės analizės klausimais;
pranešti įmonės direktoriui apie visus išaiškintus įmonės bei struktūrinių padalinių buhalterijos darbo trūkumus, būtinai paaiškinti jų atsiradimo priežastis ir siūlyti būdus jiems šalinti.
Buhalterinės paslaugos
2010 Balandis 1 d. d.