Apskaita

Buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė

Pelno mokesčio įstatymo nustatyta, kad mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Apskaitos politika turi būti parengta taip, kad pagal ją parengta finansinė atskaitomybė parodytų tikrą ir teisingą organizacijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Continue Reading Parašyk komentarą 2011 Sausis 10 d. d.

Kas yra viešoji įstaiga?

Viešoji įstaiga − tai pagal LR Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).

Viešosios įstaigos steigėjais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Pastarojoje įstaigoje turi būti vykdoma buhalterinė apskaita, teikiama finansinė-buhalterinė ir statistinė informacija valstybės institucijoms ir mokami mokesčiai įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga gali:

• turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;
• pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir Viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
• sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus;
• teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
• teikti bei gauti paramą;
• steigti filialus ir atstovybes;
• reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno organizacijas, įmones;
• naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
• skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;
• užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, studentais ir moksleiviais;
• stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.

Viešajai įstaigai neleidžiama:

• gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
• neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;
• skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
• užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Buhalterinės paslaugos

Parašyk komentarą 2010 Spalis 26 d. d.

Buhalterio reišmė įmonei

Audito išvada leidžia atleisti netinkamus darbuotojus. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris šiurkštų nusižengimą padarė vieną kartą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, jog buhalterio funkcijos ir jų svarba įmonei lemia tai, kad darbdaviui svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą.

Tuo atveju, kai buhalteris netenka vadovo pasitikėjimo dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su buhalteriu.

Kiekvienai įmonei svarbu, kad jos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Ypač tai svarbu individualioms įmonėms, nes neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, už kurias atsako ir įmonės savininkas. Jeigu prievolei įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako už įmonės prievoles savo turtu.

Buhalterio užduotis – tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė – tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys žalos ar ne.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, žala dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan.

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija ši sprendimą, darbdavys turi pateikti įrodymus, parodančius, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai priskyrė šiurkštiems nusižengimams.

Parašyk komentarą 2010 Spalis 13 d. d.

IT buhalterijoje

Buhalterinė apskaita – istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonėmis.

Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.

Parašyk komentarą 2010 Rugsėjis 3 d. d.

Individualių įmonių apskaita

Individualių įmonių apskaitą tvarkantiems specialistams gali tekti gerokai pasukti galvas bandant susigaudyti tarp apskaitos reglamentų. Juolab kad patvirtinta nauja apskaitos tvarka, regis, leidžia individualiai įmonei pačiai nusistatyti konkretų apskaitos tvarkymo būdą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ vasarį panaikintas kitu LR Vyriausybės nutarimu. Dešimtį metų individualių įmonių apskaitą reglamentavęs nutarimas pripažintas netekusiu galios, nes, anot Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų, jis neatitiko galiojančių Lietuvos teisės aktų.

„Griežtai reglamentuota buhalterinė apskaita tam tikru atžvilgiu buvo patogi ją tvarkantiems buhalteriams, tačiau ji jau nebeatitiko dabarties reikalavimų, nes ne visada buvo galima išsamiai ir teisingai atskleisti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus“, – mano Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Be to, pasak specialisto, naujus reikalavimus kelia ir integravimasis į Europos ekonomikos erdvę, todėl tenka keisti požiūrį į buhalterinės apskaitos tvarkymo principus.

Taigi patvirtinta nauja tvarka. Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrosios nuostatos įtvirtintos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklėse, patvirtintose LR finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 (Žin., 2005, Nr. 19-636). „Įsakymu patvirtintose taisyklėse nustatyti tik bendri apskaitos principai, kuriais privaloma vadovautis tvarkant buhalterinę apskaitą, ir neliko nuorodų į privalomus apskaitos registrus. Tai reiškia, kad kiekvienai įmonei suteikiama teisė pačiai nusistatyti konkrečius apskaitos būdus, kad apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Visą dešimtmetį buhalterinę apskaitą nustatyta tvarka tvarkiusiems buhalteriams tai gali sukelti tam tikrą emocinį šoką“, – teigė mokesčių inspekcijos pareigūnas.

Parašyk komentarą 2010 Birželis 15 d. d.

Finansinė ir menedžmento apskaita

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Schemoje mes jos netgi nepriskyrėme buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių.

Continue Reading Parašyk komentarą 2010 Gegužė 12 d. d.