'apskaita'
Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.
2010 Spalis 20 d. d.
Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Jos netgi nepriskyriame buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių. Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.
Visą įmonėse vedamą buhalterinę apskaitą galima suskirstyti į dvi svarbiausias apskaitos rūšis – finansinę ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą. Šios dvi apskaitos rūšys skiriasi daugeliu aspektų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiekviena jų turi tam tikrų pranašumų ir trūkumų. Todėl tikslinga apibendrinti esminius skirtumus tarp finansinės ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.
Buhalterinės paslaugos
2010 Spalis 1 d. d.
Kūrybinė finansinė apskaita – itin sudėtingas reiškinys, be to, tai palyginti nauja ir toli gražu nevienareikšmiškai vertinama buhalterių veiklos sritis. Čia moralė paprasta: negalima pažeidinėti visuotinai nusistovėjusių normų, bet rinkos (taigi konkurencijos) sąlygomis negalima skelbti savo įmonės ataskaitų atsainiai, nesistengiant, kad jos darytų teigiamą poveikį tų ataskaitų vartotojams.
Taikant kūrybinės finansinės apskaitos metodus, visuomet būtina atsižvelgti į tokias svarbiausias aplinkybes:
Šios apskaitos metodikos tikslas – sąmoningai parodyti įmonių veiklos rezultatus kaip galima palankiau. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju šie rezultatai bus paryškinti, todėl būtina neperžengti ribos tarp „kaip galima geresnio“ ir klaidinančio, t. y. apgaulingo, finansinių ataskaitų vaizdo.
Kūrybinės apskaitos elementų taikymas – galinga finansinių ataskaitų poveikio priemonė, todėl, kaip ir kiekvienas kitas stiprus vaistas, ji gali virsti savo priešybe, jeigu jos būdai taikomi nepagrįstai ar neapdairiai.
Kūrybinės apskaitos metodus apdairiai taikyti reikia ne tik astronominiu (laiko), bet ir turto naudojimo bei jo apskaitos etapų aspektu. Įvairius finansinės apskaitos būdus galima taikyti ne kurioje nors vienoje, bet visose turto ir įsipareigojimų stadijose. Skirtingi metodai gali būti taikomi tiek turto pirminio pripažinimo, tiek jo eksploatavimo, tiek ir atspindėjimo finansinėse ataskaitose stadijose.
Ne mažiau svarbu įvertinti ir kūrybinės apskaitos elementų taikymo įtaką mokesčiams, pirmiausia – pelno mokesčiui. Suprantama, paties pelno mokesčio sumai ir jo sąnaudoms šių metodų taikymas nedarys jokios įtakos, bet reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad palankių apskaitos būdų taikymas rengiant finansines ataskaitas dažniausiai sąlygoja laiko ribotų neatitikimų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo atsiradimą.
2010 Rugsėjis 6 d. d.
Individualių įmonių apskaitą tvarkantiems specialistams gali tekti gerokai pasukti galvas bandant susigaudyti tarp apskaitos reglamentų. Juolab kad patvirtinta nauja apskaitos tvarka, regis, leidžia individualiai įmonei pačiai nusistatyti konkretų apskaitos tvarkymo būdą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ vasarį panaikintas kitu LR Vyriausybės nutarimu. Dešimtį metų individualių įmonių apskaitą reglamentavęs nutarimas pripažintas netekusiu galios, nes, anot Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų, jis neatitiko galiojančių Lietuvos teisės aktų.
„Griežtai reglamentuota buhalterinė apskaita tam tikru atžvilgiu buvo patogi ją tvarkantiems buhalteriams, tačiau ji jau nebeatitiko dabarties reikalavimų, nes ne visada buvo galima išsamiai ir teisingai atskleisti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus“, – mano Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Be to, pasak specialisto, naujus reikalavimus kelia ir integravimasis į Europos ekonomikos erdvę, todėl tenka keisti požiūrį į buhalterinės apskaitos tvarkymo principus.
Taigi patvirtinta nauja tvarka. Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrosios nuostatos įtvirtintos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklėse, patvirtintose LR finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 (Žin., 2005, Nr. 19-636). „Įsakymu patvirtintose taisyklėse nustatyti tik bendri apskaitos principai, kuriais privaloma vadovautis tvarkant buhalterinę apskaitą, ir neliko nuorodų į privalomus apskaitos registrus. Tai reiškia, kad kiekvienai įmonei suteikiama teisė pačiai nusistatyti konkrečius apskaitos būdus, kad apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Visą dešimtmetį buhalterinę apskaitą nustatyta tvarka tvarkiusiems buhalteriams tai gali sukelti tam tikrą emocinį šoką“, – teigė mokesčių inspekcijos pareigūnas.
2010 Birželis 15 d. d.
Buhalterinėje apskaitoje taikoma įvairios taisyklės, ženklai ir simboliai ūkinėms operacijoms ir įvykiams atvaizduoti, todėl buhalterinę apskaitą galima traktuoti ne tik kaip informacijos sistemą, bet ir kaip tam tikrą kalbą.
Continue Reading 2010 Gegužė 18 d. d.
Individualių įmonių apskaitą tvarkantiems specialistams gali tekti gerokai pasukti galvas bandant susigaudyti tarp apskaitos reglamentų. Juolab kad patvirtinta nauja apskaitos tvarka, regis, leidžia individualiai įmonei pačiai nusistatyti konkretų apskaitos tvarkymo būdą.
Continue Reading 2010 Balandis 28 d. d.
Naujuosius Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymus pagrįstai galima laikyti buhalteriams reikšmingiausiu besibaigiančių 2001 metų įvykiu.
Continue Reading 2010 Balandis 26 d. d.
Buhalterinė apskaita – istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.
Continue Reading 2010 Balandis 21 d. d.
Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.
Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.
Nuo buhalterio kompetencijos gali priklausyti įmonės sėkmė. Sumanus, gerai savo darbą išmanantis buhalteris sutaupo ne vieną procentą įmonės lėšų, o tai garantuoja didesnius pelnus.
Pagrindinės buhalterio asmeninės savybės yra atsakingumas ir kruopštumas. Taip pat pradedantysis specialistas turi gerai išmanyti apskaitos vedimą, o patyręs – mokesčių teisę.
Norintys pradėti buhalterio karjerą, žinių gali įgyti specializuotuose buhalterių rengimo kursuose, profesinėje mokykloje ir kolegijoje. Universitetai dažniausiai ruošia finansininkus.
Šiuo metu darosi ypaš populiaru buhalterines paslaugas patikėti tuom užsiimančioms įmonėms. Tokiu atveju visa buhalterija perkeliama į aptarnaujančią įmonė. Pastebima tendencija, kad dėl buhalterinę apskaitą teikiančių įmonių pagausėjimo, buhalterių poreikis bendrovėse šiek tiek mažėja. Darbdaviai pradeda skaičiuoti savo sąnaudas ir sprendžia, ar mokėti 3000 – 4000 Lt atlyginimą geram buhalteriui, ar pasinaudoti buhalterinės apskaitos bendrovės paslaugomis ir mokėti 1000 – 2000 Lt.
Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonės.
2010 Balandis 12 d. d.