Apskaita

Kas yra viešoji įstaiga?

Viešoji įstaiga − tai pagal LR Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).

Viešosios įstaigos steigėjais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Pastarojoje įstaigoje turi būti vykdoma buhalterinė apskaita, teikiama finansinė-buhalterinė ir statistinė informacija valstybės institucijoms ir mokami mokesčiai įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga gali:

• turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;
• pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir Viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
• sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus;
• teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
• teikti bei gauti paramą;
• steigti filialus ir atstovybes;
• reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno organizacijas, įmones;
• naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
• skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;
• užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, studentais ir moksleiviais;
• stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.

Viešajai įstaigai neleidžiama:

• gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
• neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;
• skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
• užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Buhalterinės paslaugos

Parašyk komentarą 2010 Spalis 26 d. d.

Teisingas įmonės juridinio statuso pasirinkimas

Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.

Parašyk komentarą 2010 Spalis 20 d. d.

Buhalterio reišmė įmonei

Audito išvada leidžia atleisti netinkamus darbuotojus. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris šiurkštų nusižengimą padarė vieną kartą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, jog buhalterio funkcijos ir jų svarba įmonei lemia tai, kad darbdaviui svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą.

Tuo atveju, kai buhalteris netenka vadovo pasitikėjimo dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su buhalteriu.

Kiekvienai įmonei svarbu, kad jos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Ypač tai svarbu individualioms įmonėms, nes neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, už kurias atsako ir įmonės savininkas. Jeigu prievolei įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako už įmonės prievoles savo turtu.

Buhalterio užduotis – tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė – tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys žalos ar ne.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, žala dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan.

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija ši sprendimą, darbdavys turi pateikti įrodymus, parodančius, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai priskyrė šiurkštiems nusižengimams.

Parašyk komentarą 2010 Spalis 13 d. d.

Finansinė ir menedžmento apskaita

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Jos netgi nepriskyriame buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių. Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.

Vi­są įmo­nė­se vedamą buhalterinę ap­skai­tą ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Buhalterinės paslaugos

Parašyk komentarą 2010 Spalis 1 d. d.