Apskaita

Bendros kūrybinės apskaitos taikymo taisyklės

Kūrybinė finansinė apskaita – itin sudėtingas reiškinys, be to, tai palyginti nauja ir toli gražu nevienareikšmiškai vertinama buhalterių veiklos sritis. Čia moralė paprasta: negalima pažeidinėti visuotinai nusistovėjusių normų, bet rinkos (taigi konkurencijos) sąlygomis negalima skelbti savo įmonės ataskaitų atsainiai, nesistengiant, kad jos darytų teigiamą poveikį tų ataskaitų vartotojams.

Taikant kūrybinės finansinės apskaitos metodus, visuomet būtina atsižvelgti į tokias svarbiausias aplinkybes:

Šios apskaitos metodikos tikslas – sąmoningai parodyti įmonių veiklos rezultatus kaip galima palankiau. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju šie rezultatai bus paryškinti, todėl būtina neperžengti ribos tarp „kaip galima geresnio“ ir klaidinančio, t. y. apgaulingo, finansinių ataskaitų vaizdo.

Kūrybinės apskaitos elementų taikymas – galinga finansinių ataskaitų poveikio priemonė, todėl, kaip ir kiekvienas kitas stiprus vaistas, ji gali virsti savo priešybe, jeigu jos būdai taikomi nepagrįstai ar neapdairiai.

Kūrybinės apskaitos metodus apdairiai taikyti reikia ne tik astronominiu (laiko), bet ir turto naudojimo bei jo apskaitos etapų aspektu. Įvairius finansinės apskaitos būdus galima taikyti ne kurioje nors vienoje, bet visose turto ir įsipareigojimų stadijose. Skirtingi metodai gali būti taikomi tiek turto pirminio pripažinimo, tiek jo eksploatavimo, tiek ir atspindėjimo finansinėse ataskaitose stadijose.

Ne mažiau svarbu įvertinti ir kūrybinės apskaitos elementų taikymo įtaką mokesčiams, pirmiausia – pelno mokesčiui. Suprantama, paties pelno mokesčio sumai ir jo sąnaudoms šių metodų taikymas nedarys jokios įtakos, bet reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad palankių apskaitos būdų taikymas rengiant finansines ataskaitas dažniausiai sąlygoja laiko ribotų neatitikimų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo atsiradimą.

Parašyk komentarą 2010 Rugsėjis 6 d. d.

IT buhalterijoje

Buhalterinė apskaita – istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonėmis.

Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.

Parašyk komentarą 2010 Rugsėjis 3 d. d.