Būti bosu sau pačiam nereiškia, atsukti visus moralinius varžtus ir daryti tai, kas į galvą šaus. Tai reiškia turėti nepriklausomybę, laisvam fiziškai, morališkai, finansiškai. Finansinė nepriklausomybė neateina savaime. Ji įgijama, sukuriama. Dievas, pasak Biblijos, kūrė žmogų pagal savo paveikslą, tai yra kūrėją, nes Jis ir pats kūrė. Kūryba išlaisvina. Menininkas kuria ir nuo to jo siela tampa laisva, jis pats laisvėja. Neleisk jam kurti ir jis pradės gesti. Verslininkas taip pat yra kūrėjas, jis yra įvaldęs meną kurti verslą. Ir tai jį išlaisvina finansiškai. Jis tampa laisvas, nesuvaržytas finansinėje sferoje. Kuo jis kūrybiškesnis, tuo jo laisvė pasireiškia plačiau. Šiandien, pavyzdžiui, jis gali sau leisti tai, apie ką vakar dar ir pasvajoti nedrįso. Vienas žmogus, kilęs iš rytų, juokais man yra pasakęs, „Pinigai yra didelis blogis tada, kai jų neturi“.
Toliau.. 2011 Lapkritis 16 d. d.
Niekas negali tiksliai pasakyti, kada buvo duota pirmoji paskola. Manoma, kad paskolos davimo ir ėmimo praktika egzistuoja nuo tada, kai atsidaro nuosavybės sąvoka. Graikų ir romėnų rašytiniai šaltiniai jau mini paskolas. Taip pat paskolos minimos Biblijoje.
Toliau.. 2011 Spalis 19 d. d.
Pelno mokesčio įstatymo nustatyta, kad mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Apskaitos politika turi būti parengta taip, kad pagal ją parengta finansinė atskaitomybė parodytų tikrą ir teisingą organizacijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
Toliau.. 2011 Sausis 10 d. d.
Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto.
Toliau.. 2010 Gruodis 20 d. d.
Viešoji įstaiga − tai pagal LR Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).
Viešosios įstaigos steigėjais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.
Pastarojoje įstaigoje turi būti vykdoma buhalterinė apskaita, teikiama finansinė-buhalterinė ir statistinė informacija valstybės institucijoms ir mokami mokesčiai įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga gali:
- turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;
- pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir Viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
- sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus;
- teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
- teikti bei gauti paramą;
- steigti filialus ir atstovybes;
- reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno organizacijas, įmones;
- naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
- skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;
- užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, studentais ir moksleiviais;
- stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.
Viešajai įstaigai neleidžiama:
- gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
- neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;
- skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
- užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Buhalterinės paslaugos
2010 Spalis 26 d. d.
Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.
2010 Spalis 20 d. d.
Audito išvada leidžia atleisti netinkamus darbuotojus. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris šiurkštų nusižengimą padarė vieną kartą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, jog buhalterio funkcijos ir jų svarba įmonei lemia tai, kad darbdaviui svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą.
Tuo atveju, kai buhalteris netenka vadovo pasitikėjimo dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su buhalteriu.
Kiekvienai įmonei svarbu, kad jos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Ypač tai svarbu individualioms įmonėms, nes neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, už kurias atsako ir įmonės savininkas. Jeigu prievolei įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako už įmonės prievoles savo turtu.
Buhalterio užduotis – tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė – tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys žalos ar ne.
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, žala dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan.
Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija ši sprendimą, darbdavys turi pateikti įrodymus, parodančius, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai priskyrė šiurkštiems nusižengimams.
2010 Spalis 13 d. d.
Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Jos netgi nepriskyriame buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių. Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.
Visą įmonėse vedamą buhalterinę apskaitą galima suskirstyti į dvi svarbiausias apskaitos rūšis – finansinę ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą. Šios dvi apskaitos rūšys skiriasi daugeliu aspektų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiekviena jų turi tam tikrų pranašumų ir trūkumų. Todėl tikslinga apibendrinti esminius skirtumus tarp finansinės ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.
Buhalterinės paslaugos
2010 Spalis 1 d. d.
Kūrybinė finansinė apskaita – itin sudėtingas reiškinys, be to, tai palyginti nauja ir toli gražu nevienareikšmiškai vertinama buhalterių veiklos sritis. Čia moralė paprasta: negalima pažeidinėti visuotinai nusistovėjusių normų, bet rinkos (taigi konkurencijos) sąlygomis negalima skelbti savo įmonės ataskaitų atsainiai, nesistengiant, kad jos darytų teigiamą poveikį tų ataskaitų vartotojams.
Taikant kūrybinės finansinės apskaitos metodus, visuomet būtina atsižvelgti į tokias svarbiausias aplinkybes:
Šios apskaitos metodikos tikslas – sąmoningai parodyti įmonių veiklos rezultatus kaip galima palankiau. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju šie rezultatai bus paryškinti, todėl būtina neperžengti ribos tarp „kaip galima geresnio“ ir klaidinančio, t. y. apgaulingo, finansinių ataskaitų vaizdo.
Kūrybinės apskaitos elementų taikymas – galinga finansinių ataskaitų poveikio priemonė, todėl, kaip ir kiekvienas kitas stiprus vaistas, ji gali virsti savo priešybe, jeigu jos būdai taikomi nepagrįstai ar neapdairiai.
Kūrybinės apskaitos metodus apdairiai taikyti reikia ne tik astronominiu (laiko), bet ir turto naudojimo bei jo apskaitos etapų aspektu. Įvairius finansinės apskaitos būdus galima taikyti ne kurioje nors vienoje, bet visose turto ir įsipareigojimų stadijose. Skirtingi metodai gali būti taikomi tiek turto pirminio pripažinimo, tiek jo eksploatavimo, tiek ir atspindėjimo finansinėse ataskaitose stadijose.
Ne mažiau svarbu įvertinti ir kūrybinės apskaitos elementų taikymo įtaką mokesčiams, pirmiausia – pelno mokesčiui. Suprantama, paties pelno mokesčio sumai ir jo sąnaudoms šių metodų taikymas nedarys jokios įtakos, bet reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad palankių apskaitos būdų taikymas rengiant finansines ataskaitas dažniausiai sąlygoja laiko ribotų neatitikimų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo atsiradimą.
2010 Rugsėjis 6 d. d.
Buhalterinė apskaita – istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.
Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonėmis.
Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.
Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.
2010 Rugsėjis 3 d. d.
Ankstesnis