Gal mums taip sunku mokytis dėl to, kad mums PER LENGVA?

anglukalbos, 2011 Birželio 24 d.

Mano trumpa pamoka (anglų kalba, kultūra, istorija, geografija etc.)

Miridė iš LingQ klausė, ar aš suprantu angliškas dainas. Kadangi kuo toliau į mišką – tuo daugiau malkų, tai šiandien galėčiau atsakyti kiek kitaip, nei tada: „maniau, kad suprantu gerai, tačiau kuo toliau – tuo blogiau“. Čia įdėsiu savo vienos pamokos pavyzdį.

Besimokydamas anglų kalbos atradau daug įdomių dalykų. Tame tarpe airių folk muziką bendrai ir Shane MacGowan bei The Pogues konkrečiai. Į dainą „And the Band Played Waltzing Matilda“ jau seniau buvau atkreipęs dėmesį, kadangi tokio liūdno ir žiauraus kūrinio nebuvau nei girdėjęs, nei regėjęs, nei skaitęs. Dainą Australijos kareivio vardu parašė išeivis iš Škotijos Eric Bogle 1971 metais. Daina yra apie įvykius, kurie vyko prieš 56 metus (nuo dainos sukūrimo). Eric Bogle persikėlė gyventi į Australiją, kai jam buvo 25 metai, o šią dainą parašė, būdamas 27-erių. Šis kūrinys įeina į visų laikų Australijos dainų Top 30. Kas mane stebina, tai kad yra žmonių, kurie apie tai kalba, nežiūrint į tai, kad tai vyko labai seniai, ir nežiūrint į tai, kad jie patys su tuo atrodytų neturi nieko bendro. Ir daugelis šią dainą atliekančių žmonių (o jų be galo daug – pilna Jutūbė) net neturi nieko bendro su Australija. Tačiau kažkodėl ją dainuoja iki šiol. Jau 40 metų…

Užlinkinau šiuos žodžius ir frazes:

pack - kuprinė
rover - valkata
basin - slėnis
Murray’s green basin – teritorija pietryčių Australijoje (Murray upės slėnis)
outback - nutolusi negyvenama vieta Australijoje
waltzed - šokdino (pagal valsą); kitos žodžio „to waltz“ reikšmės – move quickly, move with lightness; do something in a relaxed and easy way
all over – visur
rambling - bastytis, klajoti
tin hat – alavinis šalmas
„Waltzing Matilda“ – neoficialus Australijos himnas, liaudies (folk) daina, dar kitaip vadinama „Bush ballad“ (tai Australijos outback’ų poezija ir muzika)
pulled away – nutolo
quay - prieplauka
amid - tarp (vidury)
sailed off – išplaukėme
Gallipoli - pusiasalis Turkijoje (Australijos ir Naujossios Zelandijos korpusas ten išsilaipino 1915 m balandžio 25 d.)
stained - nudažė – „When our blood stained the sand and the water“
Suvla Bay – Suvla įlanka Gallipoli pusiasalyje Egėjo jūroje Turkijoje
butchered - išskersti
slaughter - masinis skerdimas
Johnny Turk – tokiu vardu pirmojo pasaulinio karo metais buvo vadinami turkai
primed - pasiruošęs veiksmams karo lauke
rained - užliejo
shell - artilerijos sviedinys
in five minutes flat - lygiai per penkias minutes
back home – atgal namo
bury - užkasti
slain - žuvusieji
all over again – vėl iš naujo
weary - varginantis
corpse - lavonas
piled - sukrauti vienas ant kito
knocked me arse over head – apvertė mane aukštyn kojom (aukštyn užpakaliu – arse – užpakalis (slengas))
no more I’ll go – daugiau niekada neisiu
all around – aplink (iš įvairių pusių)
hump - kalva
pegs - kuoliukai
collected - surinko
wounded - sužeisti
crippled - suluošinti
maimed - suluošinti
shipped - nuplukdė, išsiuntė
armless - be rankų
legless - be kojų (šiuo žodžiu dar vadinamas labai prisigėręs žmogus)
pulled into – (laivas) įplaukė
Circular Quay – vietovė Sidnėjuje
grieve - gailėtis
mourn - gedėti
pity - užjausti
gangway - praėjimas
cheered - šaukė
stared - spoksojo
every April – April 25 – ANZAC Day
porch - veranda
comrades - draugai
march - marširuoti (žygiuoti)
glories - daug šlovės
worn - nusilpę
who’ll – who will
billabong - upės senvagė

O čia – pats kūrinys.

And The Band Played Waltzing Matilda

When I was a young man I carried me pack
And I lived the free life of the rover
From the Murray’s green basin to the dusty outback
I waltzed my Matilda all over
Then in 1915 my country said: Son,
It’s time to stop rambling, there’s work to be done
So they gave me a tin hat and they gave me a gun
And they sent me away to the war

And the band played Waltzing Matilda
When the ship pulled away from the quay
And amid all the tears, flag waving and cheers
We sailed off for Gallipoli
It well I remember that terrible day
When our blood stained the sand and the water
And how in that hell they call Suvla Bay
We were butchered like lambs at the slaughter
Johnny Turk, he was ready, he primed himself well
He rained us with bullets, and he showered us with shell
And in five minutes flat, we were all blown to hell
He nearly blew us back home to Australia

And the band played Waltzing Matilda
When we stopped to bury our slain
Well we buried ours and the Turks buried theirs
Then it started all over again
Oh those that were living just tried to survive
In that mad world of blood, death and fire
And for ten weary weeks I kept myself alive
While around me the corpses piled higher
Then a big Turkish shell knocked me arse over head
And when I awoke in me hospital bed
And saw what it had done, I wished I was dead
I never knew there was worse things than dying

Oh no more I’ll go Waltzing Matilda
All around the green bush far and near
For to hump tent and pegs, a man needs both legs
No more waltzing Matilda for me

They collected the wounded, the crippled, the maimed
And they shipped us back home to Australia
The armless, the legless, the blind and the insane
Those proud wounded heroes of Suvla
And when the ship pulled into Circular Quay
I looked at the place where me legs used to be
And thank Christ there was no one there waiting for me
To grieve and to mourn and to pity

And the Band played Waltzing Matilda
When they carried us down the gangway
Oh nobody cheered, they just stood there and stared
Then they turned all their faces away

Now every April I sit on my porch
And I watch the parade pass before me
I see my old comrades, how proudly they march
Renewing their dreams of past glories
I see the old men all tired, stiff and worn
Those weary old heroes of a forgotten war
And the young people ask „What are they marching for?“
And I ask myself the same question

And the band plays Waltzing Matilda
And the old men still answer the call
But year after year, their numbers get fewer
Someday, no one will march there at all

Waltzing Matilda, Waltzing Matilda
Who’ll come a-Waltzing Matilda with me?
And their ghosts may be heard as they march by the billabong
So who’ll come a-Waltzing Matilda with me?

Čia garsas (dainos kūrėjo):

O čia Shane MacGowan (IMHO dainuoja išraiškingiau):

Komentaras YouTube:

The best recording of the song that I have heard so far. Most others sing like it was just another pretty song. Only Shane sings like a tired, broken soldier. Surely one of the best anti-war songs ever, and IMHO it does not disparage the veterans.

Mano kuklia nuomone tas komentuotojas buvo labai teisus. Visi, išskyrus Shane MacGowan tiesiog gražiai dainuoja, bet tame nėra tikro jausmo ir tos dainos yra tik gražios dainos ir ne daugiau, o Shane daina IMHO yra tikra – sudainuota netgi geriau, negu tai padarė pats autorius.

Įdomu kaip gyvena Lietuvos „afganai“. Ar juos dar kas nors prisimena, ar jie tiesiog nurašyti, kadangi padėjo kas galvas, kas galūnes ne už tuos idealus.

Tuo tarpu mes gyvename puikiai. Galime bėgti iš Lietuvos jeigu ką tuo metu, kai tie vaikai turėjo tik du kelius – vienas į dangų, kitas į pragarą. Trečias kelias buvo taip pat pragaras.

Dar sužinojau, kad Murray slėnyje gyvena

85 žinduolių rūšys (iš jų 16 – pavojingos);
53 varlių rūšys;
46 gyvačių rūšys, (iš jų 5 – pavojingos);
5 vėžlių rūšys;
34 žuvų rūšys.

1971 metai išpranašautas įvykis:

And the band plays Waltzing Matilda
And the old men still answer the call
But year after year, their numbers get fewer
Someday, no one will march there at all

išsipildė 2002 metais. Paskutinis išlikęs mūšių Gallipoli dalyvis Alec Campbell mirė praėjus trims savaitėms po to, kai jis paskutinį kartą suvadovavo paradui. Iš viso Gallipoli mūšyje galvas padėjo virš 50000 australų (kitais duomenimis 8000, o 55000 žuvo šiame kare bendrai).

Priminsiu, kad dainą parašė škotas Eric Bogle, būdamas 27 metų ir du pastaruosius metus gyvenęs (ir iki šiol gyvenantis) Australijoje. Kokia imigranto pagarba ir integracija į vietinę kultūrą!

Tai buvo TIK viena daina. Jeigu kas nors nori sukritikuoti mano žodžių reikšmes, maloniai prašom. Racionali kritika visada yra sveikintina ir laukiama.

Galvoju, kaip toks kūrinys galėjo susilaukti tokio populiarumo ir išlaikyti jį štai jau 40 metų – iki pat šios dienos tuo metu, kai aplinkui dažniausiai skamba vienadieniai hitai? Juk atrodytų tie įvykiai jau beveik 100 metų kaip niekam neturėtų būti aktualūs.

Ir paskutinis atradimas.

„Waltzing Matilda“ is a very famous Australian folk song and a „Matilda“ was the name given to the pack that Australian farm workers carried on their backs. To „Waltz Matilda“ meant to carry your pack of belongings through the bush.

Iš čia aiškėja eilutės:

Oh no more I’ll go Waltzing Matilda
All around the green bush far and near
For to hump tent and pegs, a man needs both legs
No more waltzing Matilda for me

Susijusios datos:

April 25 – ANZAC Day
November 11 – Remembrance Day

Nei patvirtintos, nei paneigtos dainos sukūrimo versijos:

It has been claimed by some that Erick Bogle used the Gallipoli campaign in 1915 as a metaphor for the Vietnam war. However others claim, and rightly so that it is a song to honor the many Australians who died in the war.

Kodėl kažkokiam škotui turėtų rūpėti prieš 56 metus žuvę australai, tuo metu kai Lietuvoj jau mažai kas bepamena prieš 20 metų žuvusius savo tautiečius… Šito tai niekaip nesuprantu.

* * *
Kažkada per Discovery mačiau, kaip tūlas užsispyrėlis bekopdamas į Everestą pradžioje nušalo vieną, o po to ir antrą koją. Galiausiai be savų kojų, tačiau su protezais jis vis tiek pasiekė tikslą.

Iš čia idėja. Gal mums taip sunku išmokti kalbų dėl to, kad mums tiesiog PER LENGVA?

Linkiu visiems sėkmės. Kai bus sunku, prisiminkite šią dainą ir aną bekojį Everesto užkariautoją.

Man with no legs climbs Everest

Man with no legs climbs Everest

Skiltyje anglu kalbos pamokos | Pažymėta , , | Palik komentarą

Pirmoji lietuviška sėkmės istorija

anglukalbos, 2011 Balandžio 02 d.

Pirmoji lietuviška sėkmės istorija anglų kalbos mokinių forume (registruotis nereikia):

Lietuviškos sėkmės istorijos

Skiltyje anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete | Pažymėta , , | Palik komentarą

Anglų kalbos mokytoja nemoka anglų kalbos

anglukalbos, 2011 Vasario 10 d.

Kartais turiu atlaikyti puolimą dėl savo pozicijos tradicinės mokyklos atžvilgiu. Dabar byla jau uždaryta. Kas anksčiau buvo tik nuomonė, tapo faktais. Diskutuoti paprasčiausiai nėra apie ką.

Visas įvykis su visom smulkmenom ir detalėm aprašytas lietuviškai šiame anglų kalbos mokinių ir mokytojų forume:

LingQ Forums – How to learn languages

Reikia tiesiog nueiti pagal šią nuorodą į forumą ir susirasti atvirą forumą lietuvių kalba. Jis vadinasi (Open Forum in Lithuanian).

Tema vadinasi „Kaip aš padariau anglų kalbos mokytoją“. Smagaus skaitymo ir kas turi akis – temato ir kas turi galvą ant pečių – tepasinaudoja ja savo paties labui.

Skiltyje anglu kalbos mokymas | Pažymėta , , | Komentarai (5)

Ar galima išmokti anglų kalbą mokykloje?

anglukalbos, 2010 Rugsėjo 22 d.

Jau antrą kartą cituoju pats save. Tiesiog pernelyg daug laiko įdėjau rašydamas atsakymą mamų forume, todėl padarykim tai pasiekiama platesnei auditorijai.

Klausimas (kalba originali)

sakykit,pries kiek laiko savo dukra pradejote dominti siuo budu?O kokia jusu nuomone-ar siuolaikiniams vaikams,paaugliams nepakankama programa mokyklose anglu kalbai ismokti?(zinoma ,turiu galvoje tuos vaikus,kurie nori mokytis)

Atsakymas.

Pirmiausia noriu pasakyti kodėl pradėjome mokytis kitaip. Kad mokykliniai metodai yra beviltiški, žino visi, tik gal ne visi suvokia problemos mastą – „ant kiek“ jie beviltiški.

Mano pirmas tikslas yra išvaduoti vaiką nuo wordlistų kalimo. Todėl mes mokomės žodžių kitais būdais, kad vieną dieną visi tie mokykliniai žodžiai būtų žinomi ir jų visai nereikėtų mokytis. Dėl to „einame“ tuos žodžius į priekį, kad atėjus testo laikui, jų nereikėtų kalti. Ieškome tų žodžių prasmingame kontekste ir perkeliame į Supermemo su visa fraze. Problema – mokykliniai wordlistai sudaryti iš tokių žodžių, daugumos iš kurių mes negalime rasti nei filmų subtitruose nei romanuose (kitaip sakant normalioj kalboj tie žodžiai paprasčiausiai nenaudojami) – tokiais atvejais tiesiog juos išgugliname, kad rasti bent kažkokį kontekstą. Čia fragmentas iš šeštokų wordlisto (Longmano vadovėlis):

vet
unemployed
traditional
talent scout
stress
pay rent
occupation
marital status
manager
job centre
qualification
full time job
employee
current employment
carpenter
application form
ir t.t. be galo be krašto

Ir ką gi? Ar kas nors man pasakys, kad tai turi ką nors bendra su sveiku protu? Brukti šeštokams tokias nesąmones! Vienintelis efektas, kurį gali sukelti tokie atsiprašant „mokslai“, tai visai atmušti vaikams ir šiaip jau ne itin didelį norą mokytis.

Dabar, ką darome mes?
Pirmiausia peržiūrime filmus – nesvarbu supranta, nesupranta – peržiūrim viską, ką galim. Tai linksmoji dalis. Paskui einam per wordlistus ir bandome atrasti tuos žodžius nesuskaičiuojamuose subtitruose arba romanuose (5 romanai iš serijos „Anne of Green Gables“ plius „Charlie and the Chocolate Factory“ plius „Oliver Twist“ – viso 8 knygos elektroniniame formate). Tikslas – rasti žodį prasmingame ir žinomame kontekste. Tokiu būdu nauji žodžiai pasidaro susiję su kažkuo, kas vaikui yra pažįstama ir matyta arba girdėta (situacijas iš knygų vaikas gali lengvai prisiminti ir įsivaizduoti).

Pereitais mokslo metais buvome pasiekę tokį lygį, kad kelis kartus prieš testus vaikas net nesiteikė pasikartoti žodžių ir vis tiek gaudavo ne mažiau 9. Mokytoja mažindavo pažymį už gramatines klaidas. Žodžių testas, bet vertinama gramatika (dar vienas mokyklinis nonsensas, kertantis per vaikų motyvaciją).

Tai čia buvo darbas „iš reikalo“, kadangi mūsų visuomenėje daug kur yra vertinamos ne tikros žinios, o skaičius ant popieriaus (kitaip sakant vidurkis).

Kita darbo dalis – darbas savo malonumui. Čia mes naudojame LingQ. Vaikas užsidegė sitcom’ų žiūrėjimu ir jam įdomu „apie ką kalba“. Todėl po trupučiuką išsiverčiame tuos serialų epizodus iš eilės.

Kodėl serialai? Todėl, kad tai ir yra kalba. Galutiniame rezultate mes norime išmokti kalbėti. Apie vadovėlius aš geriau patylėsiu. Romanuose yra daugiausia aprašomoji kalba (tik detektyvuose būna daugiau dialogų). Normaliuose filmuose yra daug tylos – laikas naudojamas neefektyviai. O serialai (sitcom’ai) – tai yra vien tik kalba – gryna, koncentruota šnekamoji kalba. Jeigu mes norime išmokti kalbėti, mes ir turime mokytis kalbėti, o ne skaityti aprašymus ar, apsaugok dangau, studijuoti dirbtines situacijas vadovėliuose.

Tai tokie pyragai.
Pradėjome tai daryti nuo šeštos klasės ir kai septintoje mokytoja pasakė, kad bus testas ir visa klasė pradėjo rėkti, maniškė grįžusi namo pareiškė, kad visame wordliste rado gal kokius 5 ar 6 nežinomus žodžius. Ko mes ir siekiame.

Antra klausimo dalis.

O kokia jusu nuomone-ar siuolaikiniams vaikams,paaugliams nepakankama programa mokyklose anglu kalbai ismokti?(zinoma ,turiu galvoje tuos vaikus,kurie nori mokytis)

Nu ką aš čia galiu pasakyti? Iš vienos pusės mano nuomonė apie mokyklą kaip vietą, kur būtų galima išmokti naudingų dalykų, labai prasta. Kas link kalbų, tai mokykla nemoko vaikų kalbėti kitom kalbom. Kita vertus mokytis kalbų grupėje yra turbūt blogiausias iš visų įmanomų būdų, o jei dar grupėje yra daugiau kaip 5 žmonės, tai ko gero tokiom sąlygom išvis nelabai įmanoma mokytis kalbos.

Šitam forume yra gera tema. Paskaitykite labai lėtai ir labai atidžiai porą žinučių iš šios temos. Laaabai lėėėėėtai. Įsiklausykite į kiekvieną žodį ir jūs pamatysite tikrą mokyklą savom akim.

Anglų kalbos mokytojų būrelis – 1

Anglų kalbos mokytojų būrelis – 2

Iš kitos pusės, tai ne nuo to viskas priklauso. Ne nuo mokyklos ir netgi ne nuo vaikų noro mokytis. Aš neatsimenu nė vieno savo klasioko, kuris būtų labai domėjęsis ar būtų parodęs kažkokį tai norą išmokti rusų kalbą. Tačiau ką mes turime?

Tie, kuriuos mokytojai vertino kaip „negabius“, „nepažangius“ ir t.t., tie kuriems rašė dvejetus ir palikinėjo antriems metams – visi jie laisvai kalba rusų kalba. Ir ko gi čia vertas mokyklos įvertinimas? Gyvenimas rodo visai kitokius pažymius ir mokytojų nuomonė, kad „tas vaikas nieko nemoka“ yra paprasčiausiai niekinė. „Tas vaikas“ galbūt nemoka, ko jam nereikia ir tuo metu laisvai kalba rusiškai. Ir tikrai ne dėl to, kad jį „išmokė“ mokytojai.

Šaltinis Mokykimės anglų kalbos savarankiškai

P.s. Tarp kitko Shakira kaip ir Dan McCafferty kažkada mokykloje buvo išvaryta iš choro. Ir ką gi? Abu jie užsidirba duonai būtent dainuodami. Ir uždirba kur kas daugiau, negu anie jų dainavimo vertintojai. Tai kas durnas?

Skiltyje anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete, anglu kalbos pamokos nemokamai | Pažymėta , , , , , | Komentarai (4)

Anglų kalbos mokinių forumas

anglukalbos, 2010 Rugsėjo 14 d.

Vakar internetinės kalbų mokymosi sistemos LingQ forume atsirado naujas skyrius – „Open Forum in Lithuanian“.

Šiaip šiame forume bendrauja tiek mokiniai, tiek ir tie, kurie jiems padeda (čia jie vadinasi „vadovai“ – „tutor“ – jie beje taip pat mokosi kalbų). Tačiau, kadangi dauguma naujai atėjusių LingQ narių yra pradedantieji arba vos pradėjusieji, jie dar negali normaliai bendrauti su anglakalbiais. Todėl lietuviškas forumas bus kaip tarpinis etapas pakeliui link anglų kalbos įvaldymo. Čia bus galima klausti, kas neaišku ir gauti atsakymus.

Tie, kurie gali rašyti angliškai, gali užduoti klausimui Steve Kaufmann’ui tiesiogiai forume „Ask Steve“. Tai yra žmogus, laisvai kalbantis 11 kalbų ir jo nuomonė kalbų mokymosi klausimais šį tą reiškia.

Daugiau apie šį forumą parašiau kitame bloge – Anglų Kalbos Pamokos

Skiltyje anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete, anglu kalbos pamokos nemokamai | Pažymėta , , , , , | Palik komentarą

Anglų kalbos mokymas su garantija

anglukalbos, 2010 Rugsėjo 03 d.

Lietuvoje – neregėta naujiena. Viena kalbų mokykla suteikia savo paslaugoms garantiją. Tai yra be galo įdomu, todėl iš karto pradėjau skaityti. Krito į akis keletas smulkmenų, kuo ši garantija skiriasi nuo civilizuoto pasaulio siūlomų garantijų.

Štai Jums dvi citatos. Raskite 10 skirtumų.

Garantijos suteikimo taisyklės – visiškas aiškumas!

Tam, kad klientui būtų taikoma mokesčio grąžinimo garantija, prašome laikytis šių taisyklių (jeigu nebuvo laikomasi bent vienos iš žemiau nurodytų taisyklių, mokesčio grąžinimo garantija nėra taikoma):

  1. Prieš pradedant lankyti užsiėmimus ir užsiėmimų pabaigoje klientas laiko kalbos testą (jeigu klientas yra pradedantysis – pradžios testas nėra laikomas). Jeigu klientas nelaikė pradžios ir pabaigos testo, garantija nėra taikoma, todėl mokestis nėra grąžinamas.
  2. Pabaigos testo rezultatas turi būti ne blogesnis už pradžios testo rezultatą bei ne mažiau kaip 75% pabaigos testo atsakymų turi būti neteisingi. Jeigu kliento pabaigos testo rezultatas yra blogesnis nei pradžios testo bei daugiau kaip pabaigos 75% testo atsakymų yra teisingi, mokestis nėra grąžinamas.
  3. Klientas turi lankyti ne mažiau kaip 75% užsiėmimų. Jeigu klientas lankė mažiau kaip 75% užsiėmimų, garantija nėra taikoma ir mokestis nėra grąžinamas.
  4. Klientas turi mokytis atvirojo tipo grupėje arba individualiai. Jeigu klientas nesimoko atvirojo tipo grupėje arba individualiai, garantija nėra taikoma ir mokestis nėra grąžinamas.

Šaltinis: Mes suteikiame garantiją
„Visiškas aiškumas“, kaip parašyta antraštėje. Tik nevisai aišku, kada gi ta garantija taikoma…
Pagal 2 punktą (“ne mažiau kaip 75% pabaigos testo atsakymų turi būti neteisingi“) išeitų, kad jeigu „tik“ 74% atsakymų yra neteisingi, tai šis studentas bus laikomas „išmokusiu anglų kalbą“. Kiek aukščiau tame pačiame puslapyje tai vadinama „aukšta paslaugų kokybe“. Neaukštai pakelta kartelė…

Ir antroji citata.

I understand that you guarantee not only my total satisfaction with this material, but also that I will be totally impressed by the quality and authenticity of the material I’ll be receiving. If I am not completely convinced this is the best program on the internet to learn a new accent and to speak more clearly, within 60 days I may ask for and will receive a complete 100% refund of all fees paid, no questions asked and no hard feelings.

Gal ir nereikia tų 10 skirtumų. Užtenka vieno, kurį pabraukiau. Vienu atveju patinka tau ar nepatinka, jeigu nori pretenduoti į garantiją, turi atsėdėti visą kursą. Antru atveju įsigijai produktą, nepatiko, tą pačią dieną pasiėmei pinigus ir nusipirkai kitą. Produktas tuo tarpu lieka tau, kadangi jis yra skaitmeninis ir grąžinti failus pardavėjui nereikia.

Antruoju atveju kalba eina apie anglų kalbos tarimo mp3 audio pamokų komplektą ir jis yra paimtas iš čia – Speak more clearly. Dar daugiau. Iš šio puslapio galima nemokamai parsisiųsti pilną kursą (eknygą), ir pažiūrėti ko pirkėjas bus mokomas dar prieš apsisprendžiant ar šis kursas yra vertas tos pinigų sumos. Kaip tai padaryti, parodyta čia:


Dar viena garantija. Pati paprasčiausia kokią teko regėti.

Money Back Guarantee: Try Best Accent Training and if after ninety days your pronunciation hasn’t improved we will refund your purchase*.
*Refund eligibility expires 97 days after purchase.

Paimta iš čia:

Best Accent Training mp3s

Tai reiškia, kad nedoras pirkėjas gali mokytis totaliai nemokamai. Nusipirko vieną pamokų komplektą, pasimokė 60 dienų ir pasiėmė pinigus atgal. Nusipirko antrą, pasimokė 97 dienas ir vėl pasiėmė pinigus. Štai Jums ir 5 mėnesiai mokslų nemokamai. Mažai? O kaip dėl šito?

When you join Effortless English, I guarantee your success. If within 6 months you don’t find yourself speaking better English, then just tell me and I will return your money.

Effortless English Club

Jokių testų, jokių procentų, jokių sąlygų. „Just tell me“.

Ką gi. Jau susidaro 11 mėnesių. Paieškojus galima rasti krūvas tokių pasiūlymų.

Kodėl gi Vakaruose tiek daug lengvų garantijų? Tai labai paprasta. Ten gamintojas tarnauja vartotojui. Be stiprių garantijų jų verslas paprasčiausiai nebūtų įmanomas. Jeigu jie nesilaikytų įsipareigojimų, žinia po internetą pasklistų žaibo greitumu ir verslas būtų baigtas. Tačiau tai, kad paskutinysis pavyzdys yra itin sparčiai kylanti anglų kalbos mokinių bendruomenė (narių skaičius išaugo virš 700% per praėjusius krizinius metus), rodo, kad sąžiningų žmonių vis dėlto yra daugiau, todėl, jeigu turi vertingą produktą, baimintis nėra ko.

Esu matęs ir kitokių mokslų. Be jokių garantijų. Tačiau prieš tai buvo duota 30 dienų super aukštos kokybės pamokų nemokamai. Po to buvo pasakyta: „Čia nėra ką garantuoti – jūs viską matėte savo akimis“. Gerai pasakyta. Bet po to. Po to, kai kokybė buvo pademonstruota ir buvo parodyti realūs rezultatai.

Tarp kitko. „No questions asked“ garantiją esu matęs net Baltarusijoje – Ivano Poloneičiko svetainėje. Bet čia – Lietuva. Čia lietūs lyja…

Skiltyje anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas | Pažymėta , , , , | Komentarai (2)

Kaip išmokti anglų kalbą

anglukalbos, 2010 Rugpjūčio 28 d.

Dar viena įdomi detalė yra tai, kad žmonės, metų metus prasimokę tradicinėse mokyklose, atsakymo į klausimą, kaip išmokti anglų kalbą, ieško internete. Tai galėtų reikšti arba tai, kad jie 12 metų mokykloje miegojo ir negirdėjo, ką jiems kalbėjo mokytojai, arba tai, kad jie vis dėlto girdėjo, ką kalbėjo mokytojai, bet pagaliau suprato, kad tai buvo tiesiog ne tai, ko reikia, norint išmokti anglų kalbą.

Tie žmonės, kurie kalba kalbom, akcentuoja vieną dalyką – tai požiūris į mokymąsi arba mokinio nuostatos. Tai yra kritiškai svarbus momentas. Be teisingų nuostatų viso pasaulio metodikos ir mokymosi technikos yra bejėgės. Įvairiais duomenimis nuo 90 iki 95 procentų visų bandymų išmokti naujos kalbos baigiasi taip pat, kaip ir bandymai mesti rūkyti arba gerti.

Kalba – tai nėra kažkas, ko galima „pasimokyti“. Jeigu Jūs, klausydami normalios kasdieninės anglų kalbos, nesuprantate 60% žodžių (dėl to galite būti ramus – jeigu esate baigęs anglų kalbą mokykloje ir nieko papildomai nesimokėte Jūs nesuprantate daugiau), ką Jums galėtų duoti kalbos pagerinimas 20%, kas yra pakankamai daug?

Atsakymas: nieko.

Todėl, kad ar Jūs nesuprantate 60% kalbos, ar 40% ar netgi 20% – tai reiškia tik viena – kad Jūs nesuprantate, ką Jums sako anglai. Jūs nesuprantate esmės ir Jūs paprasčiausiai negalite bendrauti su žmonėm. Kas dėl to turi abejonių, pažiūrėkite šį vaizdelį.


Kiek reikia žinoti žodžių, kad suprasti kalbą? Steve Kaufmann patirtis rodo, kad tada, kai nežinomų žodžių lieka mažiau, kaip 10% jau galima susikalbėti laisvai, o nežinomus žodžius – atspėti iš konteksto. Kur yra toks matuoklis, kuris rodo šiuos procentus? Jis yra čia – LingQ.
Tik reikia žinoti vieną dalyką. Kelias nuo 100% nežinomų žodžių iki 50% yra pakankamai trumpas. Nuo 50% iki 20% – ilgesnis, o nuo 20% iki 10% – netgi labai netrumpas.

Grįžtant prie klausimo, kaip išmokti anglų kalbą. Paspaudę ant šios nuorodos rasite temą, kur pradėjau dėti informaciją, kurią mano nuomone reikia žinoti tiems, kas yra nusiteikę mokytis rimtai. Yra daugybė dalykų, kurių reikia nusikratyti, kaip kokio šūdo, prilipusio prie bato, kadangi jie tempia mokinį atgal ir neleidžia pajudėti greičiau. Tai yra pirmas darbas po teisingų nuostatų. Toliau, nusikračius žalingų įpročių, reikia mokytis naudingų. Bet apie viską iš eilės. Užeikite į šią temą:

Kaip išmokti anglų kalbą

Skiltyje anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete, anglu kalbos pamokos nemokamai | Pažymėta , , , , | Palik komentarą

Anglu kalbos mokymas – poligloto rekomendacijos

anglukalbos, 2010 Liepos 14 d.

Ką tik parašiau žinutę mamų forume, bet, kadangi jį ne visi skaito, tai dabar tiesiog ją pakartosiu čia ir duosiu nuorodą į tą temą. Ten kalba eina apie anglų kalbos mokymąsi savarankiškai ir buvo toks klausimas:

Gal kas nors yra buvęs anglų kalbos kursuose užsienyje? Tokius organizuoja ir iš Lietuvos. Kaina „žvėriška“. O įdomu rezultatas yra?

Na, čia kaip kas supranta žodį rezultatas… Jeigu vienas gaspadorius pasodino bulvę ir, išleidęs sakykim 10 litų trąšoms ir vandeniui, rudenį iškasė dvi, tai negalima sakyti, kad rezultato nėra. Net ir neigiamas rezultatas yra rezultatas. Bet kaip, jeigu kitas gaspadorius, pasodinęs tokią pat bulvę ir už 1 litą nupirkęs natūralios trąšos, rudenį nusikasė 10 bulvių?

Čia ir yra problema. Mūsuose žmonės dar neįpratę prie gero derliaus su mažom sąnaudom, dėl to ir tenkinasi tuo ką turi. Gi kalbant apie anglų kalbos kursų studentus, galime sakyti – „gyvena pusbadžiu.“

Gerai, prie reikalo. Kalba eina apie Richard William Simcott – 33 metų britų hiperpoliglotą. Žemiau – jo video. Ten bus labai daug nuorodų į įvairius internetinius kalbų mokymosi resursus, reikia sustabdyti video ir spausti tiesiog ant vaizdelio, kur bus rodomos tos nuorodos.


O čia – pati žinutė.

Jo dosje:

  • English, French, Spanish, German, Dutch, Macedonian – native level
  • Danish and Norwegian, Italian, Portuguese , Welsh, Catalan, Czech, Serbian/Croatian/Bosnian – fluent
  • Swedish – understanding of
  • Romanian, Esperanto, Icelandic, Russian – intermediate level>
  • Estonian, Georgian, Latvian, Greek, Arabic, Mandarin, Albanian – beginner’s level

Tikriausiai girdėjote tokią baiką, kad amerikiečiai, anglai ir rusai yra „negabūs“ kalboms. Yra tokių pasakorių – gabūs, negabūs… Jie turbūt nežino, kad pačią sunkiausią kalbą išmoko net idiotai, maža to – be jokios mokytojų „pagalbos“.

Taigi, kas Richard Simcott nuomone svarbiausia?

  1. Language learning requires discipline;
  2. It requires regular self-study;
  3. It requires practice;
  4. Most of all you need a strong desire (be tikros aistros nėra ko net pradėti mokytis – tuščias ramsas) to learn and to achieve your goals in that language (čia labai svarbu pastebėti, kad žmonės gali turėti skirtingų tikslų ir primesti jiems vieną kažkokią tai metodiką būtų neprotinga – vieni nori išmokti kalbėti, kitiems užtenka mokėti skaityti – metodikos turi būti skirtingos).

Ką daryti?

  1. Make regular time to study your language;
  2. Get in touch with other language learners, they can help and support you in the process;
  3. Learn from other people who are in the same position as you;
  4. Pick up tips from other people who have already been through the whole pocess of learning languages.

Maža pastaba. Kaip matote, jis nesiūlo nei kalbos kursų, nei mokytojų. Tai neįeina į svarbiausių punktų sąrašą. Man dar neteko matyti, kad kas nors iš sėkmingų žmonių būtų pasiūlęs eiti į kursus arba samdyti mokytojus. Iš kitos pusės protingi ir apsišvietę mokytojai jau supranta, kad „the era of the teacher as the found in knowledge ant wisdom and the instructors going to show you how to do it is already over,“ kas buvo pažymėta pernykštėje ACTFL (American Council on the Teaching of Foreign Languages) konferencijoje San Diego.

Tačiau pas mus dar gaji tradicija mokytis iš lūzerių. Čia kaip Žemaitės „Marčioj“:
„man nereik cackų pacackų, man reik tokios pat purvabridės, kaip ir aš pati…“
Gili mintis tarp kitko. Žmonės ieško panašių į save, o hiperpoliglotas juk toks nepanašus…

Šaltinis: Mokykimės anglų kalbos savarankiškai

Yra dalykai, kur be mokytojo nė iš vietos, ir yra dalykai, kur mokytojas yra kaip šuniui penkta koja. Pastebėjau, kad mokytojų labiausiai reikia dirbtiniams dalykams, o natūraliems – nebūtinai. Kaip mokytojas gali išmokyti žmogų vaikščioti, važiuoti dviračiu ar čiuožti pačiūžomis? Tai yra vestibiuliarinio aparato reikalai, o vestibiuliarinis aparatas yra ne mokomas, o treniruojamas. Kalbėjimo įgūdis – taip pat. Mokytojas gali parodyti, bet išmokyti… Pačią sunkiausią savo kalbą, tai yra pirmąją, kiekvienas išmokome pats. Juk mūsų tėvai nepradėjo mums kišti į galvas gramatikos nuo dvejų metų ir tikriausiai neprievartavo kalti žodžių sąrašų, bet kažkokiu būdu visi sugeba kuo puikiausiai kalbėti. Tai yra gera idėja besimokantiems. Kai žmonės pradeda kalbų mokytis akademiškai, tai ir turime tai, ką kiekvienas išsinešėme iš mokyklos (dovanėlę).

Skiltyje anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos | Pažymėta , , , , , , , , , | Komentarai (2)

Anglu kalbos pamokos

anglukalbos, 2010 Liepos 03 d.

Įprastinės anglu kalbos pamokos yra nevertos sudilusio skatiko. Kodėl? Todėl, kad laikai pasikeitė, tikslai pasikeitė, o mokymo sistema liko ta pati.

Kaip atsitiko, kad du vienas kito nepažįstantys žmonės, gyvenantys skirtinguose pasaulio kraštuose ir kalbantys keletu kalbų, davė vieną ir tą patį patarimą pradedantiems mokytis naujos kalbos? Paskaitykim.

birkenbihl

Kitas žmogus – Steve Kaufmann savo A Language Learner’s Manifesto pirmojoje versijoje rašė:

Pirmiausia aš turiu pamiršti tai, ko aš mokiausi mokykloje <…> Aš pamiršiu ko mane mokė mokytojai…

Kitas klausimas – kaip atsitiko, kad šie žmonės, pamiršę tai, ką mokytojai vadina „pagrindais“, gali laisvai kalbėti daugiau kaip 10-čia kalbų, tuo metu kai tie, kurie ir toliau klauso mokytojų, (vos susilaikiau neuždėjęs kabučių) ir toliau vargsta, niekaip negalėdami įkąsti tos vienos vienintelės išsvajotos kalbos?

Atsakymą galima rasti 1965 metais išleistoje Frederiko Bodmerio knygoje „Die Sprachen der Welt“:

Kalbos mokymąsi tūkstantį kartų apsunkina dėstymo praktika, kurios ištakų reikia ieškoti lotynų kalbos mokyme ir iš dalies Reformacijos laikų graikų kalbos dėstyme <…> Taisyklės suteikia mums informacijos, kaip su žodynu versti klasikinę literatūrą <…> Pasekmė ta, kad mokinio atmintis užverčiama milžiniška nereikalingų dalykų našta visai nepagalvojus, kaip tą naštą būtų galima palengvinti.

Šitas antikos dinozauras vadinasi gramatikos ir vertimų metodas. Mūsų mokyklose iki šiol mokoma gramatikos taisyklių, mokiniai turi versti tekstus ir yra verčiami kalti žodžius. Tai yra pamokų metu jie daro visa tai, kas trukdo įsisavinti anglų kalbą, arba kaip rašė F. Bodmer – velka „nereikalingų dalykų naštą“. Tie, kurie sugeba tą naštą nusimesti, mokosi lengvai ir greitai. Bet tai yra sunku. Patyriau ant savo kailio. Ši Veros F. Birkenbihl knyga, kurios viršelio iliustracija yra aukščiau, pragulėjo pas mane nepaliesta du metus ir kaip jūs manote kodėl? Ogi todėl, kad aš negalėjau net prisileisti minties, kad kalbų mokytis gali būti lengviau! Kodėl negalėjau? Todėl, kad turiu tai, ką mes visi turime – „mokyklos dovanėlę“.

Dešimt metų yra daugiau negu pakankamai, kad bele ką įkalti mokiniui į galvą. Gebelsas yra pasakęs, kad melas, pakartotas tūkstantį kartų, tampa tiesa. Būtent iš mokyklos žmonės išsineša įsitikinimą, kad mokytis kalbų negali būti lengva. Tai mokykla išmoko kabinėti etiketes, tai ten vaikai išrūšiuojami į „gerus“ ir „blogus“, tuo metu kai garsus kalbų mokytojas Michel Thomas yra pasakęs, kad „nėra blogų mokinių, yra tik blogi mokytojai.“ Tokiai „dovanėlei“ rusai turi labai tikslų apibūdinimą – „porča“ – tai yra tai, kas surakina žmogų žalingų įsitikinimų gniaužtuose.
„Jei ir jums kada nors sunkiai sekėsi mokytis kalbos ir dėl to padarėte klaidingą išvadą, kad esate negabus kalboms, greičiausiai tai atsitiko dėl įsitikinimo, kad būtina kalti žodžius“ sako Vera F. Birkenbihl.

Pažįstu žmogų, kuris yra baigęs dvi klases ir skaito tik spausdintas raides (tiesa lėtokai). Rašyti nemoka. Jis yra be dantų, žvairas, šlubas ir kasdien geria vyną arba degtinę. Ir ką gi? Tas žmogus laisvai kalba trim kalbom. Jie niekada neturėjo kalbos mokytojų, niekada nesimokė gramatikos taisyklių, niekada nekalė naujų žodžių, niekada nedarė jokių pratimų, nesprendė kryžiažodžių ir nelaikė testų. Jeigu jis nueitų į trečią klasę, beveik neabejoju, kad jam būtų užkabinta etiketė – „negabus tiksliesiems mokslams, negabus kalboms“. O žmogelis to tarpu, nekreipdamas į nieką dėmesio, geria sau vyną ir laisvai kalba trim kalbom…

Yra apie ką pamąstyti kalbų mokymo teoretikams.

Skiltyje anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos | Pažymėta , , , , , , , , , | Palik komentarą